| |
|
|
1973 m. 4 balandis
|
Generolo Raštikio memuarai ir jo vaidmuo Lietuvos politikoje |
 |
 |
 |
|
Parašė VYTAUTAS VARDYS
|
Paskaita, skaityta Akademinio Skautų Sąjūdžio surengtame gen. St. Raštikio trečios atsiminimų knygos pristatyme Čikagoje
 Prieš porą metų Muensterio universiteto profesorius Manfred Hellmann buvo mane prašęs surasti lietuvį akademiką, kuris vienam žinomam vokiečių žurnalui parašytų straipsnį apie lietuviškąją memuarinę literatūrą, liečiančią nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Prof. Hellmanui atrodė, kad po to, kai išėjo abu tomai Raštikio atsiminimų, jau susidarė nemaža įdomios medžiagos, kuri verta specialios apžvalgos.
Dievui dėkui, tos literatūros iš tiesų pradėjo atsirasti. Nekalbant jau apie tris generolo Stasio Raštikio tomus, naudingų atsiminimų davė kritiškasis pulkininkas ir krašto apsaugos ministras Konstantinas Žukas, generolas ir paskutinysis krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis, paskutiniojo Lietuvos prezidento adjutantas pik. Vacys Šliogeris, politikas ir advokatas Rapolas Skipitis, paskutiniojo kabineto ministras ir kartu su Musteikiu paskutiniųjų posėdžių liudininkas Juozas Audėnas, diplomatas ir paskutiniųjų įvykių užsienio reikalų ministerijoje dalyvis dr. Petras Mačiulis, buvęs žvalgybos viršininkas, Klaipėdos sukilimo vadas ir diplomatas Jonas Budrys, diplomatas ir skeptiškas įvykių stebėtojas Bronius Balutis, rašytojas kan. Mykolas Vaitkus. Yra prezidento Antano Smetonos užrašai, karinio diplomato ir labai blaivaus 1939-40 metų įvykių vertintojo pik. Kazio Griniaus pro memoria, o taip pat kitų epizodinių, t. y. trumpai nepriklausomybės laikotarpį teliečiančių raštų, kaip pvz., krikščionių demokratų vado prel. Mykolo Krupavičiaus liudijimas apie Lietuvos nuotaikas, krašto laisvam gyvenimui atsikuriant, kurį randame neseniai pasirodžiusiame senesniuosius laikus aprašančiame memuarų tome. Prie šių reikia pridėti Bronio Railos atkurtus paskendusio Lietuvos pasaulio asmeninius išgyvenimus ir Jeronimo Cicėno pastabas apie Vilniją. Išeis, tikėkimės, ir buvusio Lietuvos kariuomenės štabo viršininko bei Lietuvos diplomato ir sukilėlio pik. K. Škirpos memuarai, o taip pat ir dar nepaskelbti, bet egzistuojantys gen. St. Raštikio užrašai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Gramatinės miniatūros (eilėraščiai) |
|
|
|
|
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS
|
ESAMASIS LAIKAS
Neklausk, ar būti, ar nebūti:
esu. Tai džiaugsmas ir kančia.
Esu apnuoginta šakutė
audringą rudenį, nakčia.
Ir gera man, kad mano fone
kalnai pakyla debesų.
Tariu aš jiem ir žemės kloniam:
— Aš su jumis visais esu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PR. SKARDŽIUS
|
J. Jablonskis yra didžiausias mūsų kalbininkas praktikas. Jo svarbiausias tikslas ir uždavinys buvo mūsų kalbos kultūra: nuo Aušros laikų ligi pat savo mirties jis be atvangos dirbo mūsų bendrinės rašomosios kalbos tobulinimo darbą. Bendrinę kalbą suprasdamas kaip sistemą, ne kokį palaidą atskirų tarmių mišinį, jis kalbos vartoseną stengėsi grįsti žmonių kalbos dėsniais, ne aklai kopijuodamas liaudies kalbą. Visus vartojamuosius dalykus spręsdamas konkrečiai, kalbiškai, jis daug kur sugebėjo pelus atskirti nuo grūdų, iškelti aikštėn būdingų mūsų kalbos reiškinių ir tuo būdu bendrinę vartoseną padaryti taisyklingesnę, tvarkingesnę, tinkamesnę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JUOZAS KRALIKAUSKAS
|
Tęsinys iš kovo numerio
II. Dangaus dievai
Daugel našlaitinių dainų yra mitologinės, ir būtent — apie danginęs dievybes. Pvz.:
Nėra močiutės kraitelio duoti,
Nėra tėvelio dalelės skirti,
Nėra brolelio lauku lydėti,
Nėra seselės vainiko pinti.
Saulė močiutė kraitelį duos,
Mėnuo tėvelis dalelę skirs,
Žvaigždės seselės vainiką pins.
Sietyns brolelis lauku lydės,
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ČESLOVAS VALDEMARAS OBCARSKAS
|
Plačių lygumų beribėje džiaugsmo nėra.
Yra tik vienatvė.
Taip pat ir medžiai yra vieniši
ir auga nuo medžių kitų atsiskyrę.
Tai toks yra gyvenimas. Tai tokia yra gamta.
Reikia gimti ir mirti vienatvėj.
Ir jokia poezija arba metaforos
iš vienatvės neišvaduos.
Reikia žiūrėt į medžius,
augančius lygumų bekraščių platybėj.
Jie nieko neturi,
išskyrus save.
Naktim
virš jų galvų šviečia žvaigždės. Pavasariais
jie ošia jaunyste žalia. Žiemom
pasipuošia skaisčiu sidabru.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Prūsų mitologija Grasso romane "Hundejahre" |
|
|
|
|
Parašė RIMVYDAS ŠLIAŽAS
|
Gūnter Grasso romanas Hundejahre (Šuns metai), kaip ir dauguma jo kitų romanų, vyksta Dancige ir jo apylinkėse. Gyventojai, jų vardai ir tradicijos atspindi tą tautybių, kultūrų ir mitologijų, — vokiečių, žydų, lenkų, kašubų, senųjų prūsų, — mišinį, kuris tai šaliai būdingas. Vysla kartu su visokiom atmatom plukdo ir atminimus, praeities įvykius, senus mitus, tarp jų ir prūsų dievus — perkūną, Pykulą ir Patrimpą — baltijos jūros link. Šiuo būdu jie lyg atplaukia iš praeities į dabartį.
Romane Grassas kritiškai žvelgia į mitus, į visas religijas ir mitologijas, kurios atitraukia nuo tikrovės ir uždengia jos baisenybes. Tokių mitų įtaka žalinga, nes jie nuveda Vokietiją į nacių glėbį. Kaip romano vardas nurodo, Grassas rašo apie pavojingo apakimo laikotarpį. Vokiečių prietaruose šuns dienos (Hunstage) reiškia nelaimių, epidemijų, išprotėjimo ir šunų pasiutimo sezoną. Kadangi prūsų dievai šiame žengime į nelaimę suvaidina tam tikrą rolę, įdomu pažvelgti, ką šios mistiškos pagoniškos būtybės reiškia Grassui ir koks jų vaidmuo visame romane.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PETRAS MELNIKAS
|
Povilas girdėjo, kaip pro įstaigos langą žiūrintis Jan kažką šūktelėjo juodariui Alfai. Povilas pakėlė galvą. Alfa prisiartino prie lango, bet Povilas neišgirdo įprasto ratų gumos cyptelėjimo, aotomobilių trenksmo ar kitų kuriozų.
Jan ir Alfa persikreipę žiūrėjo iš dešimto aukšto lietaus daužomo lango į apačią. Jie kažką matė, ir netrukus langus apspito dar keli tarnautojai.
Nuo Povilo stalo pro langus matėsi, kaip iš pilko dangaus be pertraukos pila ir pila didelis lietus. Jis kažkodėl atrodė panašus į tą, Senajame Testamente aprašytąjį, su pažadu, kad tokių nebebus. Prisiartinus prie lango, Povilui atrodė, kad šį kartą iš gretimo dangoraižio kažkas iššoko, ir jie visi žiūrėjo, kaip apačioj kažkokia moteris guli ant apsemto asfalto.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASAULĖŽIŪRA, EVOLIUCIJA IR TEILHARD DE CHARDIN |
|
|
|
|
Parašė LEONARDAS DAMBRIŪNAS
|
Ir mūsų visuomenėj pasirodžius susidomėjimo P. Teilhard de Chardino idėjomis, dedame dar vienų straipsni šiuo klausimu. Savo paties pažiūrų redaktorius yra glaustai pareiškęs šio žurnalo 1968 gegužės numery. Red.
1. Pasaulėžiūros sudaromieji elementai Nors ir sakoma kartais, kad pasaulėžiūra negali būti mokslinė, nes jai sudaryti nepakanka mokslo duomenų, dar nieko nesakančių apie pačios būties esmę, tačiau pasaulėžiūra negali ir nepaisyti mokslo, be kurio ji galėtų būti vadinama mitu ar kuo kitu, bet ne pasaulėžiūra. Racionalios pasaulėžiūros iš tikrųjų negalima susidaryti be mokslo duomenų ir be filosofijos, kuri tuos duomenis interpretuoja metafizinių principų požiūriu. Todėl pasaulėžiūra, susidaryta pasiremiant paskirų empirinių mokslų duomenimis ir filosofija, ir galima vadinti moksline ar bent mokslu pagrista pasaulėžiūra. Jai susidaryti gali būti reikšmingas dar ir trečias šaltinis — religija, kuri atbaigia moksliniu pagrindu susidarytą pasaulėžiūrą. Vadinas, pasaulėžiūrai susidaryti gali būti reikšmingi trys veiksniai — empiriniai mokslai, filosofija ir religija. Empiriniai mokslai deda pasaulėžiūrai pagrindus, t. y. sudaro jos apatinę pakopą, filosofija daro išvadas, pasiremdama bent iš dalies paskirų mokslų duomenimis, ir religija tas išvadas atbaigia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Vt. Vt.
|
Demokratija nėra žmogaus prigimtoji dovana. Ji yra ilgos kovos su žmogaus barbariškais instinktais laimėjimas. Bet šis laimėjimas yra nuolat grasomas demagogijos užpuolimo ir sunaikinimo. Demagogijos tironija yra nuolatinis ir pats pavojingasis demokratinės santvarkos priešas. Kai kurių demokratiškai besitvarkančių mūsų organizacijų atžvilgiu ši pavojinga grėsmė šiuo metu ypač ryški. Tai labai pavojinga grėsmė ne tik šių organizacijų demokratinei santvarkai bei jų veiklos sėkmei, bet ir pačiam mūsų išeivijos integralumui, nes sudaro sąlygas į mūsų išeivijos tautinius reikalus įsiterpti ir prašalaičiams, padėtį dar labiau dirginti, nevengiant nė juodžiausių insinuacijų ir gandų rafinuoto fabrikavimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
EUCHARISTINIS KONGRESAS AUSTRALIJOJE |
|
|
|
|
Parašė Pr. Vaseris
|
Tarptautinis Eucharistinis Kongresas šiais metais vyko Australijoje, Melbourne. Tai 40-tas iš eilės šitoks kongresas. Paskutinieji tokio pobūdžio kongresai yra vykę Vokietijoje (Muenchene), Indijoje, Kolumbijoje, Brazilijoje. Australijoje iš tokių kongresų jau antras. Pirmasis buvo Sydnėjuje 1928 m., kuriame Lietuvai atstovavo kun. P. Būčys (vėliau vyskupas).
Šiame kongrese jau nebebuvo klausimo, kas lietuviams atstovaus, nes pačioje Australijoje jau arti 10.000 lietuvių. Buvo ir nemaža svečių iš JAV ir V. Europos (iš viso 28). Atvyko abu mūsų vyskupai — V. Brizgys ir A. Deksnys, prelatai — L. Tulaba, P. Celiešius, J. Balkonas ir Šamus. Kunigai — V. Martinkus, St. Šantaras, R. Šakalys, OFM, ir J. Aleksiūnas. Tarp pasauliečių buvo ir Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrijos pirm. K. Kleiva.
Kongreso išvakarėse, vasario 17, Adelaidės teatras Vaidila suvaidino V. Baltučio kūrinį "Šuolis į laisvę" apie Simą Kudirką. Vaidinimas vyko Melbourno lietuvių namuose. Ši drama labai tiko kongreso pradžiai, o kartu ir Vasario 16 minėjimui. Tą patį vakarą vyko Melbourno miesto salėje tautybių pasirodymas, lietuviams atstovavo tautinių šokių grupė "Klumpakojis".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽEMAIČIO DAIL. JUOZO BAGDONO KŪRYBINĖ SUKAKTIS |
|
|
|
|
Parašė Jonas Rūtenis
|
1972 metų pabaigoje kūrybinio darbo keturiasdešimt metų sukaktį atšventė Nevv Yorke gyvenąs dailininkas Juozas Bagdonas. Dailei jis atsidėjo du trečdalius savo gyvenimo.
 J. Bagdonas 1967 m. parodoj prie savo abstraktinės skulptūros
Dail. Juozo Bagdono kūryboje išskirtini du laikotarpiai: realistinis ir abstraktinis. Realistiniame laikotarpyje J. Bagdonas yra žengęs, būdamas visai jaunas ir fizine, ir menine prasme, gan svarų žingsnį. Tai kalba datos ir valstybinė premija. Gimęs 1911 m., jau 1938 m., taigi tik 27 metų jaunuolis gavo valstybinę premiją už realistinę kompozicinės tapybos drobę "Iš jūros grįžus". Toks įvykis, reikia spėti, jauną dailininką stipriai paveikė. Pažįstant dailininką iš arti tik dabar, reikia prileisti, kad savo laimėjimo ir pripažinimo jis neperdėjo, bet, santūriai žemaitiškai pasidžiaugęs, įniko j tolimesnius savo darbus. Kritikų minimi kūriniai: "Skalbėjos", "Karvės prie Nemuno", "Rūko žuvis", matyt, buvo tobulesni ar bent prilygo apdovanotajam. Ano laikotarpio darbų dailininkas nebeturi — viskas liko Lietuvoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽMOGAUS CITOGENETIKOS PAŽANGA |
|
|
|
|
Parašė Bronius Povilaitis
|
Augalų citologijos ir citogenetikos tyrinėtojai lengvai randa daugybę besidalijančių celių šakniagaliuose ir jaunuose žieduose, todėl įvairūs citologiniai stebėjimai bei tyrinėjimai yra nesunkiai pravedami. Gyvulių ir žmonių citogenetikos tyrinėtojams šiuo atžvilgiu yra daug sunkiau, nes besidalijančių celių, reikalingų analizėms, nėra taip lengva gauti, gi kiek seniau dažnai apsiribota tik atsitiktinai gauta medžiaga.
Žmogaus citogenetinių tyrinėjimų ir naujų toje srityje atradimų pagausėjime didelis šuolis pirmyn buvo pastebėjimas, kad augaluose randamas baltymų giminės junginys fito-hemaglutininas (dažniausiai gaunamas iš pupelių, Phaseolus vulgaris) gali pagreitinti žmogaus kraujo leukocitų (baltųjų kraujo rutuliukų) mitozinį dalijimąsi. Remiantis šiuo atradimu, buvo išdirbtas metodas, kaip gauti didesnį besidalijančių celių skaičių citologinėms analizėms.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— VLIKas gegužės 14 - 21 paskelbė Romo Kalantos savaite, per kurią kviečiama įsigyti jo paveikslą, informuoti svetimuosius, ruošti demonstracijas, rengti pamaldas.
— VLIKo taryba posėdžiavo New Yor-ke III.30. Išklausytas pirmininko dr. J. K. Valiūno pranešimas apie jo lankymąsi Europoj. Sąmatos komisijos pirm. J. Pa-žemėnas pateikė 1973 m. sąmatos projektą (apie 44,000 dol., iš kurių Eltos biuleteniams bei knygoms $17,325, radijo transliacijoms $10,300, Bražinskų bylai $6,000). Tautos Fondo valdybos pirmininku perrinktas prel. J. Balkūnas, kiti nariai: vykdomasis vicepirm. Z. Jurys, sekr. J. Pažemėnas, ižd. P. Minkūnas, vicepirm. A. Reventas ir J. Vilgalys.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Liūne Sutema: BADMETIS. Eilėraščiai. Čikaga 1972. Aplankas D. Lukošiūnaitės. Išleido Jūrų Skautijos korporacija Gintaras. 82 psl., kaina nepažymėta.
Jurgis Gliaudą: TAIKOS RYTAS. Novelės. Londonas 1972. Nidos Knygų Klubo leidinys Nr. 88, 229 psl., kaina 4 dol.
Alė Rūta: PO ANGELŲ SPARNAIS. Novelės. Londonas 1973. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 89. 191 ps., kaina 4 dol.
THE JOURNAL OF INDO-Euro-PEAN STUDIES, 1973, vol. 1, no. 1, p. 116. Apie šį naujai pradėtą leisti žurnalą, tarp kurio redaktorių yra prof. M. Gimbutienė, žr. šio numerio mokslo kronikoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LKMA "SUVAŽIAVIMO DARBAI" VII IR III |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
Pereitų metų pabaigoje sulaukėme iš Romos net dviejų Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos "Suvažiavimo Darbų" tomų, drauge apimančių 970 puslapių (be to, iliustracijų 7 įklijos).
1.
"Suvažiavimo Darbų" VII tomas
Roma 1972, redagavo A. Liuima, S.J.; XVI + 430 psl. ir 7 įklijų lapai) pateikia 13 paskaitų, skaitytų LKMA Vokietijoj, Vasario 16 gimnazijos patalpose, 1967 rugpiūčio 23 -27. Pati šio suvažiavimo vieta, būtent Europa, yra nulėmusi ir jo pobūdį: iš 13 paskaitų istorijai priklauso 6 ir teologijai 3.
Abi pilnaties posėdžių paskaitos buvo istorinės. J. Eretas pateikia istorinio pobūdžio sociologinę studiją "Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje" (3 - 54), kurioj apžvelgia katalikų kultūrinį gyvenimą nuo "Tėvynės Sargo" įsteigimo (1896) iki "Naujosios Romuvos" įkūrimo (1931). Pirmosios kartos atsiplėšimą nuo Rytų, antrosios — į-augimą į Vakarus J. Eretas vaizdžiai nupiešia (tik leidžiantis į smulkmenas, būtų galima viena antra pastaba). Pilnaties posėdyje ir Z. Ivinskis skaitė savo kruopščiai parengtą paskaitą apie Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimą (1417) ir jos reikšmę lietuvių tautai ligi šių dienų (55-132). 78 puslapių studija — vienas stambesniųjų Z. Ivinskio įnašų į mūsų kultūros istoriografiją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ LIETUVIŲ KALBOS ISTORIJOS |
|
|
|
|
Parašė Antanas Klimas
|
Dr. Petras Jonikas: Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje. Pedagoginis Lituanistikos Institutas. Čikaga, 1972. 334 psl., kaina 5 dol. Leidė-o (PLI) adresas: 5620 So. Claremont \ve., Chicago, 111. 60636.
Lietuvoje kalbininkų eilės yra žymiai padidėjusios, bet užsienyje gyveną lietuviai kalbininkai vis dar jalima suskaityti ant vienos rankos pirštų.
Todėl yra labai džiugu, kad ir šie negausūs kalbininkai paruošia ir išleidžia stambių, reikšmingų veikalų. Vienas iš tokių darbų yra prof. dr. Petro Joniko veikalas Lietuvių rašomosios kalbos kūrimasis. Veikalo šleidimą finansavo Lietuvių Fondas. Tai stambus veikalas, specialiai ir labai detaliai nagrinėjąs tarmės ir rašybos pasirinkimo klausimus antrojoje XIX a. pusėje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
