| |
|
|
1974 m. 10 gruodis
|
Parašė P. Prk.
|
Kaip prieš ketverius metus visus sukrėtė Simo Kudirkos brutalus grąžinimas sovietams, taip dabar visi džiaugiamės iškovotu jo išlaisvinimu iš sovietų kalėjimo ir atvykimu į JAV. Juo labiau džiugu, kad ir amerikiečiai Kudirkai skiria tiek daug dėmesio. Savaime tai garsina ir pačią Lietuva.
Iš Kudirkos laikymosi teisme jau žinojome jį esant tikrai nepalaužiamą vyrą. Dabar jau daugelis jj matėme, jo klausėmės. Giliai krikščioniškos dvasios, paprastas ir kuklus, bet šviesus, išmintingas. Užuot leidęsis aukštinamas herojumi, Kudirka kalba į mūsų sąžines ir, jau spėjęs pajusti mūsų beprasmiškus nesusipratimus, kviečia vieningai padėti mūsų tautai jos laisvės kovoje.
Tuoj po Kudirkos sulaukėme Vaclovo Sevruko, marksisto disidento, kuris buvo kalintas ir uždarytas į psichiatrinę ligoninę dėl to, kad norėjo socializmą sieti su tolerantišku humanizmu. Jo dėka buvo laisvajam pasauliui perduota informacija ir apie Kudirkos teismą. Vos pasiekęs laisvę, jis paskelbė mėnesiui bado streiką ligi gruodžio 10 (tą dieną prieš 26 metus JT priėmė Žmogaus teisių ir laisvių deklaraciją) protestui prieš žmogaus teisių paneigimą ir religijos persekiojimą okupuotoj Lietuvoj. Gruodžio 5 prie šio bado streiko prisidėjo ir Kudirka. VLIKas pakvietė visus laisvuosius lietuvius su jais solidarizuoti ir gruodžio 10 paskelbė bado diena bendram protestui prieš sovietų tironiją pareikšti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JUOZAS VAIŠNORA
|
Įvedamosios pastabos
II Vatikano Susirinkimas susirūpino krikščionių vienybės atstatymu. Juk Kristus įsteigė vieną ir vienintelę Bažnyčią, melsdamas Tėvą, kad "visi būtų viena, kaip jis ir Tėvas yra viena". Tuo tarpu yra faktas, kad istorijos būvyje krikščionys suskilo į atskiras bendruomenes, kurių nariai sakosi esą Viešpaties mokiniais, bet skirtingai galvoja, eina skirtingais keliais, tarsi pats Kristus būtų padalytas. Aišku, kad toks susiskaldymas yra aiškiai priešingas Kristaus valiai, piktina pasaulį ir neša žalą svarbiausiam reikalui — skelbti Evangeliją visam sutvėrimui (plg. dekretą Unitatis Re-dintegratio, n. 1).
Ekumeniniu sąjūdžiu II Vatikano Susirinkimas pavadino veiklą ir iniciatyvą krikščionių vienybei puoselėti tokiais būdais:
1. Šalinti žodžius, nuomones ir veiksmus, neatitinkančius teisybę ir tiesą;
2. pradėti dialogą su skirtingomis krikščionių bendruomenėmis per bendrus kongresus, suvažiavimus, teologų pokalbius, kad būtų giliau išdėstyta savosios bendruomenės doktrina, kad vieni kitus geriau pažintų;
3. melstis už atsiskyrusius brolius;
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ
|
VIENATVĖ
1.
Mano namas
pasiglemžė dangaus mėlyną slinktį
-- --- --- ---- ----
ir karščio spalvas, iš žolės —
mano namas.
2.
Lėtas,
pilnas garsų ir vėjo,
jis raudos,
tamsoje, naktyje —
Žvaigždžių šiltnamį
(ten, kur sunki tyla iškentėta . . .)
mano namas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KĘSTUTIS SKRUPSKELIS
|
 Minint Kanto (1724 - 1804) du šimtai penkiasdešimtąją gimimo sukaktį, pravartu prisiminti, kad mes patys, nežiūrint to ilgo laiko tarpo, esame Kanto įpėdiniai, kad dar ir šiandien semiamės iš Kanto idėjinio palikimo. Lengva tai pamiršti, nes daug dalykų mums yra tapę nebe-problematiški, šimtus kartų girdėti ir pradžios mokyklos, ir bažnyčios suole. Tačiau ir mūsų laikų "sveikam protui" aiškias tiesas kas nors turėjo sukurti, nes tai, kas dabar mums yra savaime aišku, nebūtinai yra savaime aišku savyje ir savo metu nebuvo net žmogaus galvota.
Šiandien sunku įsivaizduoti tuos laikus, kada specialieji mokslai tarnavo religijai, nors tai nėra tokia jau tolima praeitis. Amerikoje yra užsilikę keli universitetai, kur geologija vis dar dėstoma pagal Genezės knygą. O prieš šimtą metų tai buvo labai dažnas reiškinys. Ne vienas geologijos vadovėlių autorius siekė aprašyti "Kūrėjo pėdsakus" — dažnai vadovėliai tuo vardu ir buvo vadinami — ir teigė, kad gamtos pažinimas, šalia apreiškimo, yra giliausias ir tiesiausias kelias į Dievą. Kas gali nepulti ant kelių prieš Didžiojo Kūrėjo išmintį, regėdamas neišmatuojamai turtingą pasaulį, kuriame kiekviena būtybė su stebuklingu išradingumu pritaikyta savo aplinkai? Visi mokslai tarnauja religijai, nes Dievą pažįstame dėka tų ženklų, kuriuos Jis paliko savo kūrinyje. Jeigu mokslai tarnavo religijai, tai, iš kitos pusės, religijos nuopelnas pačiam mokslui taip pat buvo didelis. Teleologinis įvairių organų išaiškinimas, kreipimas dėmesio į jų atliekamą funkciją, pati "prisitaikymo" sąvoka kilo teologijos ribose. William Paley, pagarsėjęs su savo Natural Theology (1802), — esu matęs knygų su labai detaliais įvairių organų priešiniais, skirtais Paley veikalui pailiustruoti, — jo pirmtakai bei pasekėjai surinko didelius kiekius empirinės medžiagos, kuria vėliau pasinaudojo ir Darwinas. Evoliucijos teorijai faktinę dirvą ruošė ir pilki protestantų dvasininkai, kurie su dangiška kantrybe stebėjo ir apraše smulkiausias gamtos apraiškas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Du dokumentai iš P. Klimo archyvo apie V. O. Milašių |
 |
 |
 |
|
Parašė P. Klimas
|
Konfid Paryžius 1939.III.4
7401
J. S.
p. Urbšiui Už R M
Milašiaus mirtis
Kovo 2 d. vakare 9 v. paskambino Pasiun-tinybėn Ponia de Brimont pranešdama, kad staigiai savo namuose Fontainebleau Milašius numirė. Ta žinia buvo be galo nelaukta, nes dar visai nesenai Milašius buvo pas mane ir drauge parašėme keletą laiškų. Jis berods skundėsi savo "Didžiuoju simpatišku",2 bet buvo visai linksmas.
Kovo 3 d. su keliais Pasiuntinybės nariais nuvykau į Fontainebleau, kur Milašius nesenai nusipirko mažytę kaip jis sakė "pensininko vilą" 28, rue Royale) už 170.000 fr. Jis ją buvo tik tik atremontavęs ir sutvarkęs keliuose kambarėliuose baldus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PENKIOS DEŠIMTYS METŲ AKADEMINEI SKAUTIJAI |
|
|
|
|
Parašė JURGIS GIMBUTAS
|
1.
Lietuvių išeivių akademinė skautija yra susibūrusi į Akademinį skautų sąjūdį (ASS), kurio yra trys šakos: Studenčių skaučių draugovė, studentų korporacija Vytis ir Filisterių skautų sąjunga. Prieš 12 metų studenčių ir studentų organizacijose buvo 310 narių, o filisterių apie 200. Šiuo metu studentų yra sumažėję, o filisterių padaugėję. Ass yra nepolitinė, ideologinė organizacija, besivadovaujanti skautybės idealais ir sudaranti integralią Lietuvių skautų sąjungos dalį. ASS darbai ir tikslai yra pagrįsti trimis skautybės principais: religiniu, tautiniu ir humaniškuoju. Organizacija siekia išlaikyti tautinį sąmoningumą išeivijoje, gina ir remia 1918.11.16 atstatytosios nepriklausomos Lietuvos valstybės reikalus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AR ĮMANOMA LIETUVIAIS NEBŪTI? |
|
|
|
|
Parašė VYTAUTAS JANAVIČIUS
|
Iš Australijos lietuvių studijinių diskusijų
Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba kas antri metai rengia Studijų dienas. Šiemet jos įvyko trečią kartą Velykų metu Adelaidėje (pirmosios dvi — Melbourne) ir buvo skirtos santykiavimo su Lietuva temai. Bendroji diskusijų tezė buvo taip formuluota: "Neišvengiama, kad išeivijos lietuviai nyks tautiškai ir kultūriškai, jei neužmegs kolektyvinių ryšių su pačia tauta, kuri yra mūsų lietuvybės šaltinis". Detaliau ši bendroji tezė buvo diskutuojama trimis simpoziumais. Pirmasis simpoziumas svarstė klausimą, kaip mes bendrausim su lietuviais Lietuvoj dabar ir jei santykiai pagerėtų. Šiuo klausimu kalbėjo dr. V. Doniela, dr. D. Viliūnaitė ir Pr. Pusdešris, vadovavo J. Reizgytė. Antrasis simpoziumas nagrinėjo, kaip išeiviai galėtume padėti Lietuvai. Į šį klausimą ieškojo atsakymų dr. R. Zakarevičius, Stačiū-nas ir G. Žemkalnis, simpoziumui vadovavo dr. A. Stepa-nas. Trečiajam simpoziumui diskusijų pagrindu buvo pateikta tokia tezė: "Išeivijoj lietuvių skaičius mažėja ir mes fiziškai nykstame. Tuo pačiu nyksta ir mūsų tautinė kultūra. Kadangi nėra vilčių, kad mūsų eiles^papildytų nauji emigrantai iš Lietuvos, neišvengiamai esame priversti pasinaudoti dabartiniais kultūriniais laimėjimais Lietuvoje. Yra faktas, kad dabartinė tautinė kultūra Lietuvoje kyla, o išeivijoje smunka". Šią tezę diskutavo, vadovaujant dr. K. Kemežiui, L. Urbonas, A. Karazijienė ir V. Janavičius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
A. Strindbergo "Mirties šokis" Panevėžio dramos teatre (1973). Edgaras — D. Banionis, Alisa — D. Melėnaitė
Panevėžio dramos teatras, sukurtas ir išugdytas rėžisieriaus ir aktoriaus Juozo Miltinio, š. m. rugsėjo 3 - 24 gastroliavo Maskvos Dailės teatre lietuvių kalba su simultanišku rusišku vertimu, kurio žiūrovai galėjo klausyti per ausines. Suvaidinti 8 dramos veikalai: Y. Miliūno "Karuselė", A. Laurinčiuko "Vidutinė moteris", Šekspyro "Makbetas", B. Jonsono "Volponė", H. Ibseno "Hedda Gabler", A. Strindbergo "Mirties fokis", J. Durrenmatto "Frankas V" ir A. Salynskio ruso) "Marija". Spektaklių pasisekimas publikoj ir laikraščiuose bei žinovuose buvo didelis. Menotyros daktaras V. Frolovas tarp lietuvių autorių pasigedo J. Grušo, K. Sajos, Just. Marcinkevičiaus, nes nuvežtos Miliūno ir Laurinčiuko pjesės jam atrodė gana silpnos, nors ir pastatytos kruopščiai. Daugiausia gerų žodžių pasakyta A. Strindbergo "Mirties šokiui", kurį režisavo pats teatro vadovas J. Miltinis. Dauguma gastrolinių pjesių taip pat buvo J. Miltinio pastatymo. Jis pats vaidino B. Jonsono "Volponėje".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VEIKSNIAI LIETUVIŲ BENDRAVIMO KLAUSIMU |
|
|
|
Šį rudenį vyko net trys veiksnių suvažiavimai. Chicagoj rugsėjo 28 -29 ALTa buvo sušaukusi Amerikos lietuvių VIII kongresą. Bostone gruodžio 7-8 posėdžiavo VLIKo seimas. Abu renginiai, apskritai imant, sklandžiai praėjo. Bet ir viename, ir antrame iškilo aikštėn mūsų gyvenamo-sios žaizdos. ALTos šauktajame kongrese ne tik nebuvo pakviesta dalyvauti šio krašto Lietuvių Bendruomenė, bet dargi viešai prasiveržė projektas organizuoti antrą Lietuvių Bendruomenę ("Naujienos" paskelbė netgi šios naujosios bendruomenės tarybos prezidiumą ir jo paskirtą valdybos pirmininką). VLIKo seime paaiškėjo, kad šiais metais šis vyriausias laisvinimo kovos orga-nas nesulaukė iš ALTos jokios paramos, kaip kad ligi šiolei sulaukdavo. Tai verčia spręsti, kad esama Įtampos ne tik tarp ALTos ir JAV LB, bet taip pat tarp ALTos ir VLIKo. Iš tikrųjų, nereikalinga ir tiesiog beprasmiška tiek viena, tiek antra Įtampa.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"TĖVIŠKĖS ŽIBURIAMS" 25 METAI |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
 Didžioji karo pabėgėlių (DP) imigracijos banga vyko prieš 25 metus (1949). Tuojau pat, tais pačiais metais, pradėjo steigtis iaunimo ansambliai, dramos mėgėjų trupės, mokyklos, laikraščiai etc. Kai kurie dalykai per tą laiką užgeso, bet kai kurie ir išsilaikė. Tad, nors niekas specialiai nepaskelbė šių metų imigracinio įsikūrimo metais (nes ir nebuvo ko tokią sukaktį švęsti), tačiau atskirų sidabrinių sukakčių šiais metais nestokojo. Sunkiai būtų įmanoma visas jas atšvęsti. Bet viena sukaktis tikrai verta platesnio dėmesio: 1949 Kūčių dieną Toronte išėjo pirmasis "Tėviškės Žiburių" numeris. Nuoširdžiai galime šia sukaktimi džiaugtis: šis Kanados lietuvių savaitraštis ne tik išsilaikė, bet ir išaugo į laisvojo pasaulio lietuvių pirmaujantį tos rūšies leidinį.
Pradžia buvo sunki. Kanadoje jau ėjo Montrealyje dar senųjų ateivių sukurtas savaitraštis. Perėmus jį naujiesiems ateiviams, pačių jų tarpe susidarė įtampa dėl šio laikraščio krypties. Naujam laikraščiui Toronte leisti buvo įkurta Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugija, kurios pirmajai valdybai pirmininkavo B. Sakalas. 1950 m. buvo suorganizuota "Žiburio" spaudos bendrovė įsteigti savai spaustuvei. Šios bendrovės ilgametis pirmininkas buvo A. Rinkū-nas. 1966 m. draugija ir bendrovė susiliejo į vieną Kanados Lietuvių katalikų kultūros draugiją "Žiburiai" (dabar draugijai pirmininkauja P. Bražukas). Naująjį laikraštį globojo Šv. Jono Krikštytojo lietuvių parapijos klebonas kun. Petras Ažubalis. Iš pat pradžių savaitraštis naudojosi parapijos patalpomis. Reikėjo tenkintis rūsiu, kol po penkerių metų buvo pastatytas atskiras priestatas. Šiais metais drauge su parapija "Tėviškės Žiburiai" išsikėlė į vadinamąjį Anapilį Missisaugoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. G.
|
 Nebuvo jo nekrologo Lietuvos spaudoje ir negalėjo būti, kaip visų, kurie sovietinės "demokratijos" sistemoje paliekami už sąžinės laisvės ribų. Bet išskirtinai jo mirtį pažymėjo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" (žr. Draugas, 1974.VIII.13). Ir tai savaime kreipia mūsų dėmesį į šįi kunigą. Visus nepriklausomybės metus jis kapelionavo, pasižymėdamas kaip vienas iškiliųjų krikščioniškojo jaunimo auklėtojų. Okupaciniais metais jis net du kartus kentėjo Sibiro tremtį.
Petras Rauda (ilgesnį laiką buvo vartojama dviguba pavardė: Rauda-Špeil) gimė 1894 kovo 23 Radvile. Jo tėvas buvo knygnešys. Petras Rauda mokėsi Šiaulių gimnazijoj. Į kunigus buvo įšventintas 1917 liepos 25. Pora metų vikariavo, o vėliau pradėjo kapeliono pareigas. Nuo 1919 m. rudens šias pareigas ėjo Joniškio vidurinėj mokykloj, 1920 - 22 Žagarės "Saulės" progimnazijoj, 1922 - 26 Šeduvos "Saulės" progimnazijoj. 1926 buvo perkeltas į Kauną Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijos kapelionu. Tuo būdu jam buvo sudaryta proga Lietuvos universiteto Teologijos - filosofijos fakultete pagilinti teologijos studijas ir 1928 m. įsigyti reologijos licenciato laipsnį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PEDAGOGAS PETRAS MALDEIKIS |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
 Šioje reklamos šalyje negali neklestėti ir žmonių reklama, neišskiriant nė autoreklamos. Nejučiomis, bet daug negaišdami, ir mes įpratome ir reklamuoti, ir reklamuotis: kaip būsi žinomas, jei * nesigarsinsi"? Jeigu ne tiesiog, tai per kitus. Žinojo tai ir mūsų liaudis, kai patarle Kas pakels šunelį ant girnų, jei pats neužlips?" Tik šiame klausime slypėjo pašaipa, kaip galima matyti iš tų pačių žemaičių kitos patarlės: "Kas save giria, tą perkūnas spiria . Tačiau čionai šią savo liaudies išmintį jau esame primiršę, gal būt. ją vertintume nebe išmintimi, o pasenusia paikyste. Juk, tur būt, ne atsitiktinai didžioji mūsų spaudos dalis virto tikra reklamos arena, kurioj vyksta nuolatinis šlovinimas daugiau vardų, negu darbų.
Tokiomis sąlygomis sudaromas daugiau ar mažiau iškreiptas mūsų gyvenimo vaizdas. Tūlas po mūsų spaudos puslapius darda tik reklamos traukiamu vežimu — daug garsaus bildėjimo, bet maža tikro nusipelnymo. Priešingai, kas tyliai pluša savo darbo bare, dažnai lieka visai nepastebimas. O vis dėlto nors ir kaip "įsisavinome" reklamos reikšmę, liko žmonių, kurie ir ligi šiolei "nepersiauklėjo". Kaip tik šitaip "persiauklėti" mažiausiai paslankūs pasirodė mokytojai. Ir šiame krašte jiems svarbiau darbas, o ne reklamavimasis. Suprantama, neišvengiamai tokie žmonės lieka nežinomi vadinamajai plačiajai visuomenei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠ CHICAGOS LIETUVIŲ MUZIKINIO GYVENIMO |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
1. Solistės B. Aleksaitės debiutas
Spalio 13 d. Chicagos Jaunimo Centre įvyko "Margučio" suruoštas neseniai iš Lenkijos atvykusios, Suvalkų trikampyje kilusios lietuvaitės* dainininkės Birutės Aleksaitės rečitalis. Jauna, scenoje išvaizda žinomąją amerikietę dainininkę Julie Andrevvs primenanti, Varšuvos konservatorijos absolventė prisistatė su reiklia net 23-jų dalykų programa.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RIČARDAS VAITEKŪNAS, kurio kūrinių duodama šiame numery, yra vienas jaunųjų Lietuvos dailininkų (g. 1940). Šį pavasarį Vilniuj jis surengė trečiąją individualinę parodą, kurioj eksponavo 1961 - 74 metų darbus. |
Žemės Ūkio Akademijos 50 metų sukaktis paminėta Chicagoj spalio 12. Iš kairės nuotraukoj matomi ŽŪA buvęs rektorius prof. B. Vitkus, ŽŪA prof. Pr. Jucaitis, vysk. V. Brizgys, agr. F. Mackevičienė (Mane-lienė), VDU prof. J. Meškauskas, Veterinarijos akademijos buvęs rektorius prof. St. Jankauskas, ŽŪA prof. J. Paltarokas ir Liet. Miškininkų s-gos pirm. V. Žemaitis. Minėjimui vadovavo dr. A. Verbickas, paskaitą skaitė agr. A. Šantaras, žodį tarė prof. B. Vitkus. Minėjimą surengė Lietuvių Agronomų sąjunga (pirm. — agr. Br. Gaižauskas).
|
|
BAIGUS KURŠAIČIO ŽODYNO LEIDIMĄ |
|
|
|
|
Parašė A.J.S.
|
Vokiečių leidykla Vandenhoeck & Ruprecht Gottingene baigė leisti žodyną Alexander Kurschat: LITAU-ISCH — DEUTSCHES WORTER-BUCH — Aleksandras Kuršaitis: LIETUVIŠKAI - VOKIŠKAS ŽODYNAS. THESAURUS LINGU AE LITUANICAE. Iš pradžių buvo numatyti trys šio žodyno tomai, bet prisireikė ir ketvirtojo tomo. Pastarasis tomas prasideda žodžiu sukaktuvininkas ir baigiasi žodžiu žvizdras, apima 474 puslapius (2305 -2778). Jo kaina — DM 155. Pirmasis tomas išėjo 1968 m., antrasis — 1970, trečiasis — 1972 m., ketvirtasis — 1973 m. Žodyno redaktoriais žymimi prof. Wilhelm Wiss-mann (Munchen) ir prof. Erich Hof-mann (Kiel). Tačiau pirmasis mirė dar prieš pirmojo tomo pasirodymą (1966.XII.21). Tad faktiškai redakcinio darbo našta teko prof. E. Hof-mannui. Talkino filologė dr. Hertha Krick, o taip pat autoriaus sūnus Arminas Kuršaitis (Armin Kurschat). Žodynas spausdintas Austrijoj.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Kęstutis Keblys
|
Apie daugelį knygų reikia kalbėti tuoj pat joms pasirodžius, kol dar spaustuvės dažai nenudžiūvo, kol dar jos nedingo iš skaitytojų atminties ir neatsidūrė pelėsiais dvelkiančiuose antikvaruose. Bet niekas neveja kalbėti apie knygas, kurios nesensta. Todėl be atsiprašinėjimų čia galima aptarti ir Kazio Bradūno vėliausią poezijos rinkinį Pokalbiai su karalium (M. Morkūno leidinys, Chicago, 1973, 70 psl.), nors jisai pasirodė jau prieš pusantrų metų.
Pokalbiai su karalium glaudžiai siejasi su ankstesne, pastarųjų šešerių metų Bradūno kūryba. Jau vien pažvelgus į didelį knygos formatą, savitą dail. Vyt. Virkau aplanką bei iliustracijas, prisimena kitos dvi Bradūno knygos: 1967 m. pasirodęs rinkinys Sonatos ir fugos bei 1970 m. išleistas Donelaičio kapas. Šių trijų knygų panašumas nesibaigia prabangiu, dovaninio leidinio paviršiumi. Jos giminingos struktūriniu vientisumu, jas sieja bendras planas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė SESUO ONA MIKAILAITĖ
|
Sadūnaitės lietuvių kalba penktąjį eilėraščių rinkinį Pakeliui į Emmaus išleido ir savo spaustuvėj Putname, Conn., išspausdino Nekaltai Pradėtosios Marijos Seserys. Knyga nedidelio, beveik kišeninio formato, 95 puslapiai.
Prie kiekvieno žymesnio poeto paprastai susiburia mėgėjų ratelis. Tai tie, kuriems to žmogaus žodžiai ypatingai aiškiai kalba, suvirpina pačias giliausias sielos stygas. Juo geresnis poetas ar juo didesnis jo garsas, reklama, juo gausesnis tų koncentriškų ratelių skaičius. Periferijoj gali būti ir daug tokių, kurie gėrisi poeto kūryba, perskaitę kokį pustuzinį jo eilėraščių. Tačiau pats vidinis ratas, kad ir garsų poetą supantis, visuomet lieka nedidelis, nes jam priklausantys skaito viską, ką poetas rašo. Jie seka ir džiaugiasi jo minties ir stiliaus raida.
|
|
Skaityti daugiau...
|
ŠVENTASIS RAŠTASO PSALMYNAS. Penkios knygos. Kun. A. Liesio vertimas iš Neovulgatos. "Krikščionio gyvenime" serijos leidinys. Boston, 1974. 261 psl., $3.50. Perspausdintas Lietuvoje išleistasis vertimas.
Vincentas Liulevičius (red.): LIETUMI TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA. II dalis. Istorijos vadovėlis lituanistinių mokyklų X skyriui arba VI klasei. Be redaktoriaus, šio vadovėlio skyrius rašė Vc. Čižiūnas, kun. dr. J. Gutauskas, I. Medžiukas ir dr. G. Valančius. Parėmus Lietuvių Fondui, išleido JAV LB Švietimo taryba, Chicago 1974. 224 psl., 5 dol. Užsisakymui adresas: Antanas Kareiva. 7030 So. Rockvvell St., Chicago. 111. 60629.
Vytautas Alantas: ŠVENTARAGIS. Istorinis romanas, II tomas. Aplankas T. Valiaus. Viltis, Cleveland, 1974. 615 psl., 8 dol. (kietais viršeliais — 9 dol.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
GROŽINĖ LITERATŪRA
Andriekus L. — Eilėraščiai ........................................................................... 295
Baronas Al. — Pakelėje ............................................................................... 130
Baronas Al. — Kultūrų sujungimas (eil.) ........................................................ 351
Bavarskas M. — Eilėraščiai .......................................................................... 193
Blekaitis J. — Eilėraščiai ............................................................................... 151
Bradūnas K. — Kryžių kalnas (eil.) ............................................................... 337
Butkienė VI. — Eilėraščiai ............................................................................ 105
Grigaitytė K. — Eilėraščiai ............................................................................. 237
Juškaitis J. — Eilėraščiai .................................................................................. 21
Landsbergis A. — Tikrovė supermarkete (ištrauka iš romano) ........................ 391
Melnikas P. — Lesintojas ir karvelis .............................................................. 217
Mikailaitė O. — Eilėraščiai ............................................................................ 363
Nietzsche F. — Saulė leidžiasi (eil., vertė A.Nyka - Niliūnas) ......................... 309
Orintaitė P. — Agate (ištrauka iš romano) ....................................................... 22
Ponge F. — Sraigė (vertė P. Gaučys) ............................................................ 166
Sadūnaitė D. — Eilėraščiai ............................................................................ 433
Šlaitas VI. — Ramusis džiaugsmas (eil.) .......................................................... 70
Tenisonaitė Z. — Eilėraščiai .......................................................................... 219
Žitkevičius L. — Eilėraščiai ............................................................................ 384
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
IŠTESĖJOME TRISDEŠIMT METŲ |
|
|
|
Užskleisdarni šių metų paskutinius lapus, Aidų leidėjai dėkingai prisimena redaktorių, bendradarbius ir prenumeratorius, talkinančius mums ištesėti didžiame kultūriniame žygyje. Metinis darbas sėkmingai atliktas —jo vaisiai aiškūs.
Praėjusių metų lapuose laikas įrašė daug. Dirbame sunkiose aplinkybėse, ir tai jaučiame kas dieną. Praėjusiais metais triguba našta slėgė leidėjų pečius. Pirmiausia, nuolat kylančios darbo ir medžiagos kainos. Nors viskas labai pabrango, mums reikėjo išsiversti iš to paties kuklaus prenumeratos mokesčio. Jokios kitos pagalbos nesusilaukėme. Antra, dažnėjančios bendradarbių ir prenumeratorių mirtys. Vyresnioji tremtinių karta, kuriai mūsų kultūros žurnalas buvo brangus gyvenimo bičiulis, smarkiai retėja. Iš jaunesniosios šviesuolių kartos Aidams skaitytojų nelengva rasti. Vieni skundžiasi savo profesinio darbo gausa, kiti — lietuvių kalbos problemom. Pagaliau šie metai leidėjams buvo sunkūs ir tuo, kad reikėjo perkelti spaustuvę į naują vietą. Tai labai sudėtingas žygis, kurį neįmanoma išaiškinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
