Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1980 3 gegužė-birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Kęstutis K. Girnius — Dvi pagrindinės šiuolaikinės moralinės teorijos ........................................... 121
Alfonsas Nyka-Niliūnas — Eilėraščiai ............................................................................................... 133
Pokalbis su dail. V. Vizgirda ................................................................................................................ 136
Jeronimas Kazlauskas, — Lietuvos mokyklų tragizmas ................................................................... 147
Eilėraščiai iš Lietuvos .......................................................................................................................... 155
Jonas Papartis — Valentinas Morozas — portreto metmenys .......................................................... 156

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Povilas Dilys — Augsburgo Išpažinimas — XVI amžiaus ekumeninis liudijimas ............................. 162
Kęstutis Trimakas — Nauji ekumeninio dialogo vaisiai .................................................................... 163
Apie psichologiją, jos dėmesį religijai ir jos įnašą kultūrai — pokalbis su dr. Vytautu Bieliausku .. 164
Adolfas Darnusis — Kazį Škirpą palydėjus į amžiną poilsį ................................................................ 167
A.L. — Erdmano "Savižudys" — svarbus Jurašo posūkis ................................................................ 171
Mūsų buityje ......................................................................................................................................... 173

KNYGOS
K. K. G. — Pabaltijo valstybės 1916-1945 ......................................................................................... 173
Vytautas Dyvas — Švelnus užsispyrėlis įkaitusioje aplinkoje
(Juozas Kralikauskas: Įkaitę Vilniaus akmenys) .............................................................................. 174
Povilas Rėklaitis — Neoriginalus leidinys lietuviškai apie buvusius Rytprūsius
(P. I. Kušnerio "Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis") ......................................................................... 177
Atsiųsta paminėti . ................................................................................................................................ 180
Šis Aidų numeris iliustruotas dail. V. Vizgirdos tapybos darbų ir su jo kūryba susijusiomis nuotraukomis. Viršelių 1 psl. — Vasara (1972). Viršelių 4 psl. — Liekni medeliai (1978). Taip pat dr. Vytauto Bieliausko ir Kazio Škirpos nuotraukos.
Skaityti daugiau...
 
DVI PAGRINDINĖS ŠIUOLAIKINĖS MORALINĖS TEORIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KĘSTUTIS K. GIRNIUS   
Šiuolaikinėje moralinėje filosofijoje vyrauja dvi mokyklos, pasekmizmas (consequentialism — konsekvencializmas) ir absoliutizmas. Ilgą laiką filosofai buvo įsitikinę, jog vienu ar kitu pavidalu pasekmizmas yra teisinga moralinė teorija. Net ir pastebėję vienokius ar kitokius trūkumus, jie prileido, kad tai nelietė jos pagrindinių dėsnių bei prielaidų. Filosofams liko tik išlyginti smulkmenas, mažus nedarnumus. Jų ramybę sudrumstė anglų filosofė katalikė Elizabeth Ans-combe, kategoriškai tvirtindama, kad pasekmizmas visai nepriimtinas, kad veikiau jo principų išpažinimas yra moralinės korupcijos ženklas.1 Jos ir kitų filosofų straipsniai, įvairus visuomeniniai reiškiniai, kaip Vietnamo karas, įtikino filosofus ieškoti naujų sprendimų. Jei prieš dvidešimt metų dauguma filosofų buvo linkę priimti pasekmizmą, tai dabar jo gynėjai yra mažumoje.

Absoliutistinių moralinių teorijų bendriausia savybė yra pasekmizmo prielaidų paneigimas. Plačiausiai paplitusi rūšis, kurią vėliau svarstysiu, gvildena asmens moralines teises. Absoliutizmo šaknys glūdi krikščionybėje ir Kanto moralinėse pažiūrose, tad ir Kanto moralinė filosofija vėl su nauju entuziazmu studijuojama.

Pagrindinis šių teorijų skirtumas susietas su klausimu, ar yra kokių nors savyje vertingų ar pasmerktinų poelgių, ar doroviniai teisingi elgesiai iš esmės priklauso nuo jų pasekmių.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALFONSAS NYKA-NILIŪNAS   
NAMIE
Dulkių sluoksnis ant slenksčio
Auga kas metai. Stale
Parėjęs radau kažkieno
Alkūnių žymes: ašaros buvo išdžiūvę,
Rauda pasmaugta. Ant lempos
Suposi balta kartūno prijuostė,
Mane staiga atpažinus,
Pikta rugsėjo musė.

1969
Skaityti daugiau...
 
POKALBIS SU DAIL. V. VIZGIRDA PDF Spausdinti El. paštas
ŽVILGSNIS Į PRAGYVENTO LAIKOTARPIO DAILĘ

Enciklopedija nurodo Jus gimus netoliese Kauno (Garliavos valsčiaus Domininkoniškės viensėdyje). Bet, rodos, tėvų buvo atsikelta iš Višakio Rūdos apylinkių, kurias esate tapę savo paveiksluose. Ar tik gimtinį viensėdį laikote savo tėviške, ar ji ir plačiau siekė? Kas buvo Jūsų tėvai? Iš kurio daugiau paveldėjote dailininko talentą?

Gimiau 1904.1.14 į vakarus nuo Kauno-Gar-liavos plento, 100 margų dvarelyje, kurį tėvas nuomavo iš caro valdžios amžinos nuomos teisėmis. Per pirmą pasaulinį karą viskas pasibaigė, kaip ir visas mūsų turtas, supleškėjęs ugnyje ir patrankų griausme. Bet tėvas spėjo dar numirti prieš siaubo dienas, rodos, 1913 m. Vaikystės prisiminimai ir šiandien dar neišdilo. Tai tėvo palyda per pajuodavusius arimus niūrią rudens dieną į Garliavos kapinyną, ir nusidriekusios Suvalkijos lygumos, kasdieninės ir vis tos pačios.
tai žadino vien ilgesį sužinoti, kas dar yra už horizonto ir anapus šio gyvenimo.

Ten į vakarų pusę, kur leisdavosi saulė, prasidėjo jau miškai, gilūs ir paslaptingi, nesibaigiantieji. Bent taip atrodė mano didelėms akims mažoje galvoje. Tų miškų properšoje, Višakio ir Judrės pakrūmiais tekančių upeliūkščių santakoje, buvo jau Višakio Rūda. Čia vasaros kaitroje kvepėjo pušų sakais ir medumi. Pamiškių gyventojai puošėsi jurginais. Šventinę ir nesibaigiančią tylą kartais sudrumsdavo tik bažnyčios varpai, primenantys, kad ir šioje vietoje dar gyvena žmonės. Smėlėtos miestelio gatvelės ir pa-sodžių šešėliuose papilkavusios trobelės buvo neatsiejama supančių miškų dalis, tarytum kelmynų padermės, pamiškių vaiduokliai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS MOKYKLŲ TRAGIZMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JERONIMAS KAZLAUSKAS   
Šis straipsnis gautas iš Lietuvos. Tai ir reikia turėti mintyje autoriaus pozicijai deramai suprasti: jis būtent ne abstrakčiai svarsto pasaulėžiūrų skirtybės klausimą, bet piešia padėtį okupuotoje Lietuvoje. Laisvuosiuose kraštuose sąžinės laisvės principas įpareigoja gerbti kiekvieną nuoširdų įsitikinimą, nors jis ir priešingas būtų. Netikėjimo (indiferentiškumo, agnosticizmo ar pagaliau ateizmo) formos yra įvairios. Tarp jų yra ir tokių, kurios nuoširdžiai susirūpinusios dorinėmis vertybėmis. Kita padėtis sovietinėje diktatūroje, kur lygiai visiems (neišskyrus nė netikinčiųjų) paneigta sąžinės laisvė, visomis priemonėmis diegiant "mokslinį" ateizmą kaip "mokslinio" komunizmo sąlygą. Iš tiesų sovietinis ateizmas yra tik partija tikėjimo ir aklo jai nuolankumo reikalas. Todėl okupuotosios Lietuvos sąlygomis ateizmo propagavimas faktiškai yra tarnavimas okupantui, siekiančiam pakirsti tautos dvasinį atsparumą. Neatsitiktinai ir netikintieji lietuviai patriotai nesideda į ateizmo propagandą ir patys visai nesigarsina ateistais. —Red.

Paskutiniu laiku užsienio lietuvių ir Lietuvos pogrindinė spauda, ypač "Aušra", mus supažindina su naujais dokumentais ir duomenimis, iš kurių yra rimto pagrindo spręsti, kad Rusijos komunistai deda naujas pastangas Lietuvą greičiau nukrikščioninti ir surusinti. Tai rimtas ir realus pavojus. Rusiškieji imperialistai, prisidengę marksistine ateistine ideologija, siekia užgrobtuosius kraštus dvasiškai palaužti. Todėl jie pirmiausia ir Lietuvoj siekia sugriauti lietuviškąjį patriotizmą ir krikščioniškąjį tikėjimą. Sunaikinus tikėjimą daug lengviau susmukdyti tautos dorą. Palaužus tautos dorą, susilpnėja jos valia priešintis pavergėjui. Tuomet atsiranda patogios sąlygos jau tiesiog pradėti tautos rusinimą. Marksizmas aiškiai skelbia, kad jo uždavinys sunaikinti religiją kaip "liaudies opijų" ir tautiškumą kaip "buržuazinį nacionalizmą".
Pavojus juo didesnis, kad Lietuvos okupanto rankose yra visos administracinės ir kultūrinės priemonės: administracinis aparatas, kariuomenė, viešoji ir slaptoji policija, visagalis saugumas, spauda, kinas, televizija, teatras, žodinė propaganda, organizacijos ir mokykla, pradedant vaikų darželiu, baigiant universitetu ir Mokslų akademija,
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI IŠ LIETUVOS PDF Spausdinti El. paštas
KLIPATOS FLIRTAS SU MIRTIM

Ach, beširde tu gražuole,
Kam gi mus genėti?
— Už tvoros štai mūsų ponai,
Kaip jaučiai penėti . . .

Antpečiai ten auksu blizga,
Mėlynos kepurės,
O čia klipatos pageltę
Vos ant kojų turis . . .

Čia kauleliai ir odelė
Po kvotų randuota,
— Ten žvaigždėti, ordenuoti
Dažnai kelia puotą.

"Vologodską" ten jie siurbia,
Ten dažnai linksmybės,
Čia "žvėreliai" naruos, rūbuos
Neduoda ramybės.

Eitum ten pasižmonėti,
Linksmiau pagyventi,
Mus paliktumei ramybėj,
Leistum nokti, senti . . .

Kam tau su dalgiu švaistytis
Čia vienoje vietoj?
Ten galėtum su veikėjais
Važinėt "Pobiedoj!"
Skaityti daugiau...
 
VALENTINAS MOROZAS — PORTRETO METMENYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS PAPARTIS   
I
"Sulysusi figūra, paliegusi ir pasibaisėtina dryžuotoje pakartotinai nuteisto politkalinio uniformoje priminė klaikias Auschwitzą pergyvenusiųjų nuotraukas. Kalinio skarmalai karojo ant jo, kaip ant vielinio skeleto. Nuskusta galva, žalsva pergamentinė oda, dengianti jo aukštą kaktą ir išsikišusius žandikaulius, darė jį panašų į mumiją. Ir jo akys — ne, aš negaliu apsakyt, ką aš Įžvelgiau jo akyse mūsų trumpo susitikimo metu".

Taip Valentiną Morozą prieš keletą metų aprašė buvęs sovietų politkalinys, emigravęs į Izraelį. Ukrainiečių istorikas ir rašytojas, tapęs tautinės rezistencijos simboliu, paprašė emigranto perduoti užsieniui tokią žinią: "Pasakyk jiems tik tiek: mane čia laiko uždarę su pamišėliais. Mano aplinka pragariška. Jie mėgina mane privesti prie mano celės kalinių beprotystės. Aš negaliu kvėpuot!"

Kreipdamasis į ukrainiečius išeivijoje, buvęs politkalinys priduria: "Jūs visi žinote Morozo vardą ir matėte jo nuotrauką. Bet dabar nebetikėkite tomis nuotraukomis. Rusų žandarai pasirūpino, kad tas siauraveidis asmuo protingomis akimis niekad daugiau nebepanešėtų į savo praeities pavidalą".

Morozas buvo dvidešimt devynerių metų amžiaus, kai 1965 metais jį pirmą sykį suėmė už antisovietinę propagandą". Jo "nusikaltimas" buvo paprastas — jis protestavo prieš ukrainiečių Kultūros darkymą ir kalbos žalojimą. Trumpam paleistas, jis vėl buvo areštuotas ir nuteistas keturiolikai metų. Kiekviena jo diena kalėjime prilygo košmaro amžinybei. Jį užpuldinėjo ir peiliais subadė kriminaliniai kaliniai; jį mušė ir badu marino sargai; jį uždarė su pamišėliais; jį dviem metam izoliavo vienutėje. Netrukus sutriko jo inkstai, pabjuro kraujas, prievartinės injekcijos pradėjo ardyti jo smegenis. Taip Morozas merdėjo Mordovijos lageriuose.
Skaityti daugiau...
 
AUGSBURGO IŠPAŽINIMAS — XVI AMŽIAUS EKUMENINIS LIUDIJIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Povilas Dilys   
Prieš 450 metų parašytas Augsburgo Išpažinimas liudija pastangas išlaikyti ir kartu reformuoti vieną visuotinę-katalikišką, bet kartu besitaisančią Bažnyčią
Šįmet birželio 25 sukanka 450 metų nuo Augsburgo Išpažinimo Confessio Augustana paskelbimo Vokietijos imperijos seime Augsburge. Šiandien, kai ekumeninis sąjūdis apima visą krikščioniją, žvilgsnis krypsta į šį dokumentą, kurį sukūrė pastangos išlaikyti vienybę Bažnyčioje tuo laiku, kai tik buvo prasidėję nesutarimai dėl reikalo reformuoti bendroje Bažnyčioje tuomet pasitaikiusias negeroves.

Istorinė apžvalga
Martynas Liuteris 1517 spalio 31 paskelbė savo 95 tezes krikščioniškojo tikėjimo ir praktikos reikalu. Tam ano laiko bažnytinė vadovybė neparodė atviro dėmesio. Gi tuometinis Vokietijos imperatorius Karolis V bandė M. Liuterio pažiūras nugalėti politine jėga. Pagal jį kiekvienas pakeitimas Bažnyčioje gali prisidėti prie jo imperijos skilimo, gali susilpninti jo autoritetą bei Vokietijos vienybę.

 

Skaityti daugiau...
 
NAUJI EKUMENINIO DIALOGO VAISIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis Trimakas   
Svarstydama Augsburgo Išpažinimą, katalikų ir liuteronų Bažnyčių oficialiai pripažinta komisija išryškino bendro krikščioniško tikėjimo pagrindus

Artėjant Augsburgo Išpažinimo sukakčiai, buvo sudaryta oficiali Romos katalikų ir liuteronų tarptautinė komisija šiam svarbiam dokumentui svarstyti. Katalikų atstovai, vadovaujami Kopenhagos vyskupo H.L. Martensen, buvo pasiųsti Vatikano Sekretoriato krikščionių vienybei puoselėti. Gi liuteronų delegatais buvo paskirti Liuteronų pasaulinės federacijos ir jiems vadovavo Yale universiteto prof. G.A. Lindbeck.

Po svarstymų Augsburge ši bendra komisija š.m. vasario 23 išleido abiejų pusių vienbalsiai priimtą pareiškimą, kuriame sakoma: "Augsburgo Išpažinimo išreikštas tikslas yra liudyti tikėjimą vienos, šventos, visuo-tinės-katalikiškos bei apaštališkos Bažnyčios. Jis užsiima ne kokiomis specialiomis doktrinomis ar naujos Bažnyčios steigimu, bet krikščioniško tikėjimo išlaikymu ir atnaujinimu, suderinant jį su senąja Bažnyčia bei "Romos Bažnyčia" ir su šv. Rašto liudijimu . . .
Skaityti daugiau...
 
APIE PSICHOLOGIJĄ, JOS DĖMESĮ RELIGIJAI IR JOS ĮNAŠĄ KULTŪRAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS T. BIELIAUSKAS   
POKALBIS SU Dr. VYTAUTU BIELIAUSKU

Aidai yra tiltas, kuriuo palaikomi ryšiai tarp mokslinį darbą dirban­čiųjų išeivijoje. Šiame žurnale spausdinami jų moksliniai darbai bei idėjos. Kitas ryšių būdas yra tiesioginiai su jais užmegzti pokalbiai apie jų darbą, jų mokslo aktualius klausimus ir, jei yra tokia galimy­bė, apie jų mokslinio darbo ryšius su lietuviška visuomene. Čia spaus­diname vieną iš tokių pokalbių.

Kokį profesinį darbų dirbate?
Esu klinikinės psichologijos profesorius Xavier universitete Cincinnati, Ohio, ir taip pat turiu dalinę privačią praktiką — savo kabinetą.

Kokia Jūsų profesinė veikla, užimamos pareigos profesinėse organizacijose?
Šiuo metu esu Ohio valstijos psichologijos praktikai leidimų išdavimo komisijos nariu (State Board of Psychology). Šį darbą dirbu jau šeštus metus. Be to, Amerikos Psichologų Sąjungos tryliktame padalinyje pirmininkauju mokslinių tyrinėjimų komitetui. Pereitais metais baigiau savo kadenciją A PA 36 padalinio prezidento pareigose. Šis padalinys sujungia psichologus,besidominčius religiniais klausimais. 1975-78 buvau prezidentu tarptautinės sąiungos, kurios tikslas yra medicininės psichologijos ir religijos studijos (AIEMPR). Dabar tebesu pastarosios organizacijos centrinio komiteto nariu.
Skaityti daugiau...
 
KAZĮ ŠKIRPĄ PALYDĖJUS į AMŽINĄ POILSĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Adolfas Darnusis   
1979 rugpjūčio 18 VVashingtone, D.C., mirė 1941 metų sukilimo paskelbtos Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, gen. štabo pulkininkas, pirmasis Lietuvos kūrėjas savanoris Kazys Škirpa, išgyvenęs 84 metus ir Šešis mėnesius.

Metų skaičius nemažas ir dabartiniu mastu matuojant, bet mirtis vis būna netikėta, nelaukta, ypač kai iš gyvųjų tarpo pasitraukia nuostabaus veiklumo asmuo, Lietuvos kovų už laisvę istorijoje palikęs tvirtai įmintus pėdsakus.

Kaziui Škirpai per visą jo gyvenimą planų netrūko. Į įvykius jis greit reaguodavo ir jų sprendimui patiekdavo konkrečius drąsius siūlymus. Jis nebuvo linkęs delsti, laukti. Jo įsitikinimu, greitas, taiklus veiksmas yra daug kartų geresnis sprendimas, negu neryžtingas delsimas. Jis negalėjo ramiai praeiti pro gyvenimo keliamas problemas, ypač jei jos lietė gyvybinius Lietuvos reikalus. Visa savo energija jis į jas pasinerdavo, jas jautriai pergyvendavo, sudarydavo savo kietą planą jų sprendimui ir jį atkakliai vykdydavo. Toji problema tapdavo Škirpos problema. Ir Škirpos sprendimo planas tapdavo tos problemos sprendimo planu.
Skaityti daugiau...
 
Erdmano "Savižudys" — svarbus Jurašo posūkis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. L.   
Kai sausio 18 Trinity Sąuare repe rtuariniam teatre pakilo uždanga virš Nikalojaus Erdmano "Savižudžio" premjeros, nedaug kas tikėjosi, kad šis spektaklis susilauks tokio atgarsio. Nei autorius, nei režisierius Jonas Jurašas nebuvo žinomi. Veikalo tema ir aplinka amerikietiškai publikai atrodė labai egzotiškos. Bet vasario 17 nusileidus paskutiniajai uždangai, apie "Savižudį" ir jo režisierių jau kalbėjo visos Amerikos teatriniai sluoksniai ir spauda.

"Pati svarbiausioji Amerikos premjera", rašo Los Angeles Times (vasario 17) kritikas Dan Sullivan, "Jono Jurašo pastatymas išreiškia visą pjesės juoką ir ašaras". Jam pritaria Boston Globė kritikas Kevin Kelly: "Teatrinė gairė galbūt svarbiausias šio sezono pastatymas — čia, ten ... ar bet kur kitur. Jis pagerbia Trinity trupę, Sacharovą, teatrą ir mus visus". Žurnalo East Sidel \Vest Side kritiko S am Coale žodžiais, "iš 'sovietinės tikrovės* išgelbėtas Jurašas surežisavo šią dinamišką pasakėčią akinančiu, bet drauge ir precizišku stiliumi". Iš daugybės panašių komplimentų spektakliui išsiskiria naujojo Harvardo universiteto teatro direktoriaus ir įtakingo teatrologo Robert Brunstein tvirtinimas, kad "lietuvis režisierius jonas Jurašas, patsai sovietinės represijos auka, surežisavo veiksmą, kaip Mejerholdas, statydamas Gogo-:į" (The New Republic, kovo 8).

Rhode Island valstijos sostinėje Providence veikiančiam Trinity
Sąuare teatrui Jurašo spektaklis buvo kūrybinė aukštuma.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Dr. Juozas Girnius dėl ligos nuo šio numerio pasitraukia iš Aidų vyr. redaktoriaus pareigų.
— Kun. Leonardas Andriekus, O.F.M.,
nuo ateinančio numerio laikinai redaguos Aidus.
— Chicagos Lietuvių operos kolektyvas
balandžio 19, 20 ir 26 pastatė Orffo "Carminą Buraną" ir Leoncacallio "Pajacus". Dirigavo Alvydas Vasaitis, režisavo D. Hicks. Solistai: G. Čapkauskienė, M. Momkienė, C. Kogut, S. Baras, A. Brazis, A. Grigas, P. Gudas, J. Savrimas ir L. Stukas. Baletą atliko 40 šokėjų, paruoštų V. Korsakaitės ir J. Puodžiūno. Susirgus S. Barui, pirmuosiuose dviejuose spektakliuose jį pakeitė Metropolitan operos solistas Harry Theyard. Spektakliai bus apibūdinti ateinančiame Aidų numeryje.
— Čiurlionio ansamblio 40 m. gyvavimo įr jo vadovo Alfonso Mikulskio muzikinės veiklos 50 m. sukaktys gegužės 4 Clevelande paminėtos ansamblio koncertu. Iškilmėje jam įteikta LB Kultūros tarybos 1,000 dol. muzikos premija, kurios mecenatas yra Lietuvių Fondas.
Skaityti daugiau...
 
PABALTIJO VALSTYBES 1916-1945 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. K. G.   
Profesoriaus Vytauto Vardžio ir istoriko Romualdo Misiūno redaguotą straipsnių rinkinį The Baltic States m Peace and War 1917-1945 (Pabaltijo valstybės taikoje ir karo metu) 1978 m. išspausdino Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla. Rinkinyje (240 psl.) trylikos autorių straipsniai — tarp jų keturių lietuvių: Vardžio, Misiūno, Juliaus Slavėno ir dabar Izraelyje gyvenančio Abo Stražo. Straipsnius parašė ir du plačiai žinomi mokslininkai Alexander Dallin ir vokietis Boris Meissner.

Aptarti trijų valstybių beveik trijų dešimtmečių istoriją nelengvas uždavinys, nes galima paskęsti smulkmenose arba skraidyti faktais beveik neparemtose teorinėse bendrybėse. 5iame rinkinyje bandoma rasti pusiausvyrą. Vieni straipsniai, kaip Olavi Arenso apie Estijos seimo veikla 1917 metais, Michael Garleffo apie tautinių mažumų vaidmenį Estijos ir Latvijos seimuose, arba Juliaus Slavėno apie vokiečio generolo von Seeckto pažiūras į Pabaltijo ateitį, nagrinėja palyginti smulkius klausimus. Abejotina, ar šie straipsniai domintų ir specialistus, kurie turbūt jau susipažinę su dauguma čia dėstomų žinių.
Skaityti daugiau...
 
ŠVELNUS UŽSISPYRĖLIS ĮKAITUSIOJE APLINKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Dyvas   
JUOZAS KRALIKAUSKAS: Įkaitę Vilniaus akmenys. Premijuotas romanas. Lietuviškos knygos klubo leidinys. 1979, 186 psl. Gaunamas lietuviškos knygos klube, 4545 W. 63rd. St, Chicago, 111. 60629. Kaina 5 dol.

Paskaita skaitytojams
Juozas Kralikauskas (JK) moka pasiekti šimtmečių užslėptą praeitį, kilstelėti ją iš gilumos, nužerti nuosėdas ir buvusius laikus suprantamai parodyti šiandieninėms akims. Visuose JK romanuose senovė tiek priartėja, jog, nuo knygos žvilgsnį pakreipus, rodosi, galima ją už lango stovinčią matyti. Išryškėja gamta, žmonių gyvenimas, papročiai, apdaras, visuomeninė santvarka. Gal tik vyriausieji veikėjai kai kam užkliūva su klaustukais. Jie yra kietai užsikirte, — ir, aišku, ne šitai stebina. (Minkštadvasių garsas istorijoje neaidi.) Juos perprasti trukdo antra būdo savybė: kasdienos poelgiuose, kalboje, paprastesniuose svarstymuose jie yra švelnūs, kaip gerai iškedenta vilna, beveik mergautiškai moteriški. Ir šitai vyksta šalia jų užsispyrimo.
Skaityti daugiau...
 
NEORIGINALUS LEIDINYS LIETUVIŠKAI APIE BUVUSIUS RYTPRŪSIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Povilas Rėklaitis   
Chicagoje 1979 m. miškininkas Vincas Žemaitis (gim. 1896) išleido jo kolegos Aleksandro Tenisono (gim. 1898) iš rusų kalbos išverstą tyrinėjimo bandymą "Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis", kurią sovietų etnografas P.I. Kušneris sudarė karo pabaigoje ir tuoj po karo — apie 1944-1946 metus. Mūsų miškininkai-veteranai turėjo nemažai darbo pažodiškai išverčiant ir išleidžiant tyrinėjimą, kuris Maskvoje dar Stalino laikais pasirodė 1951 m., taigi yra gerokai pasenęs, turi nemažai klaidų, parašytas atvira keršto dvasia. Ar šitokia knyga šiandien reikalinga? Ar ji užpildo spragą? Tikrai ne! sekančius tris dešimtmečius (1950-1979) Lietuvoje bei užsienyje pasirodė didelis skaičius mokslinių publikacijų Mažosios Lietuvos temomis: JAV — "Studia lituanica" I ir III tomai (1956 ir 1976) sutelkia eilę studijų apie M. Lietuvos archeologiją, folklorą, liaudies meną, istoriją, muziką, vietovardžius ir kt.; J. Jakštas pagrindinai ir plačiai iš analizavo M. Lietuvos instoriogra-fiją ir apgyvendinimo istoriją (LKMA leidiniuose Romoje); gausybę labai detalių straipsnių paskelbė "Lietuvių enciklopedija" ir "Encyclopedia lituanica" plunksnos tokių specialistų, kaip Ivinskis, Jakštas, Jonikas,
Salys, Nauburas ir kt. Sovietinėje Lietuvoje medžiagą iš M. Lietuvos skelbė Pakarklis, krūva leidinių pasirodė ryšium su Donelaičio jubiliejumi (1964), daug prirašyta apie Mažvydą, Rėzą, tarmes, etnografija, galop A. Matulevičius parašė apie lietuvių kalbos buvusias paplitimo ribas Rytprūsiuose.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Vincas Liulevičius: AMERIKOS LIETUVIŲ EKONOMINĖ VEIKLA 1870 -1977. Išleido Pedagogonis lituanistikos institutas. Chicago 1980. 224 psl. Kaina 8 dol.
Albinas Baranauskas: VINCO MAZUR-KEVIČIAUS ROMANAS. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Chicago 1980. Viršelis Petro Aleksos. 280 psl. Kaina 6 dol.
Vincas Neke: KLAJŪNO DALIA. Eilėraščiai. Autoriaus leidinys. Viršelis Ados Korsakaitės - Sutkuvienės. 102 psl., Chicago 1980. Kaina 3 dol.
DAGYS KLAJOJA IR DAINUOJA. Eilėraščiai, poemos, epas. Iliustruota autoriaus skluptūros darbų nuotraukomis. Toronto 1979. 164 psl.
Albertas Zubras: DONELAITIS ŠIANDIEN. "Tėviškės aidų" atspaudas. Mel-bourne, Australija, 1980. 40 psl.
Kun. Gediminas Kijauskas, S.J.: DIEVO MOTINOS NUOLATINĖS PAGALBOS PARAPIJOS 50 METŲ AUKSINĖ SUKAKTIS. Tekstas Balio Gai-džiūno ir Igno Malėno. Leidinys gausus iliustracijomis iš parapijos gyvenimo. 112 psl. Cleveland 1979. Kaina 3 dol.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
M e c e n a t a i: Po 50 dol.: K. G. Ambrozaitis, M.D., Chesterton, IN; dr. M. J. Eimontas, Cherry Hill, NJ; dr. Agota Šidlauskaitė, Carp, Ont.; dr. Vilius Fidleris, Deep River, Ont.; Balys Sakalas, Toronto, Ont., Canada; 35 dol.: Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany.
G a r b ė s p r e n u m e r a t o r i a i: Po 25 dol.: Alena Devenienė, Santa Monica, CA; Dalia Tallat-Kelpšaitė, Chicago, IL; dr. A. Plateris, Bethesda, MD; dr. Silva Pragulba, Highland Park,Mlį Antanas Pocius, kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, NJ; dr. kun. M. Čyvas, Albany, NY; kun. Jonas Pakalniškis, kun. Antanas Račkauskas, Brooklyn, NY; Pr. Joga, Akron, OH; Vincas Akelaitis, Cleveland, OH; Petras Augaitis, Delhi, Ont., Canada; Viktoras Adomavičius, Ormond, Vic, Australia.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai