KAI KAS IŠ „ATEITIES“ VEIKLOS Spausdinti
Parašė K.   
Pastaruoju metu Lietuvių Katalikų Studentų Sąjungos „Ateities“ veikla atnešė naujų laimėjimų. Palyginus su praėjusiu laikotarpiu, paskutiniųjų mėnesių būvyje „Ateities“ santykiai su užsieniais labai pagyvėjo.

Valinga, 68 tautų katalikų studentų bei intelektualų sambūrius apimanti, Pax Romanos organizacija jau Nepriklausomos Lietuvos laikais glaudžiai bendradarbiavo su „Ateities“ federacija. Okupacijų metu šis ryšys buvo nutrūkęs, bet, „Ateičiai“ Vokietijoje atsikūrus, šie santykiai buvo vėl užmegzti. Pax Romaną labai nuoširdžiai rūpinasi lietuvių tremtinių padėtimi, kartu juos giliai atjausdama.

1947 m. gruodžio 9 d. Pax Romanos generalinis sekretoriatas Ženevoje išsiuntime j o visoms Pax Romaną priklausančioms organizacijoms tam tikrą atsišaukimą, kuris liečia specialiai lietuvių katalikiškąją studentiją tremtyje.

Atsišaukime nurodoma, kad pastaruoju metu lietuvių tremtinių būklė ypatingai pasunkėjusi, kadangi Amerikos lietuvių puikiai suorganizuota BALF'o šalpos organizacija buvusi priversta susiaurinti savo šalpos tiekimus. Reikią laukti, kad tai labai sunkiai pajusią lietuviai studentai. Toliau nupasakojamas tragiškas lietuvių tautos likimas, iškeliamos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos stovyklose. Ši žiauri padėtis vis daugiau stumianti tremtinius į nusivylimą ir apatiją. Tai esą, matoma ir lietuvių studentijoje, kurios dalis metanti studijas, kita dalis emigruojanti, nors dauguma, tiesa, ir dabar tebestudijuojanti. Vis dėlto esą pastebima, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą — sunkios gyvenimo sąlygos ne vieną studentą pastūmėjusios susikaupti, todėl lietuvių studentų dvasinis lygis pakilęs. Šis reiškinys daug prisidėjęs prie L.L.K.S.

„Ateities“ atsigavimo; čia nupasakojama ir „Ateities“ istorija. Pax Romanos generalinis sekretoriatas kelia būdus, kuriais būtų galima materialiai bei moraliai sušelpti lietuvių katalikiškąją studentiją tremtyje. Atsišaukimas baigiamas kreipimusi į viso pasaulio katalikus intelektualus, kviečiant juos atlikti savo pareigą artimui, padedant didelėje nelaimėje atsidūrusiems lietuviams katalikams studentams.

Žinant Pax Romanos reikšmę ir įtaką pasaulio katalikiškos visuomenės tarpe, galima suprasti ir šio atsišaukimo vertę mums. Tai reiškia, kad jis bus skaitomas visuose tolimiausiuose pasaulio kampuose, kur tik yra katalikų inteligentų. Tuo pasitarnaujama ne tik materialiai, bet ir moraliai — bene pirmą kartą tokiu plačiu mastu keliamas Lietuvos ir lietuvių tremtinių klausimas.

Džiugus „Ateities“ santykių su užsieniu rezultatas yra Šveicarijos Katalikų Studentų Sąjungos pirmininko Aloys v. Weber 1947 m. lapkričio rašte paskelbtas faktas, kad ši organizacija rūpinsis „Ateities“ studentų sąjungą. Nuo šiol Šveicarijos katalikų Studentų Sąjunga sutinka „Ateitį“ atstovauti užsienyje, kur nebus galima iš Vokietijos nuvykti, remti materialiai, skatinti glaudesnį abiejų sąjungų bendradarbiavimą ir t.t.

Šio broliško šveicarų studentų mosto studentai ateitininkai nepamirš ir pirmai progai pasitaikius įrodys moką atsilyginti už nelaimėje parodytą draugiškumą.

Santykiaujant su užsieniu yra susiartinta su organizacijomis, su kuriomis anksčiau ryšio neturėta: vėl atgaivintas ir sutvirtintas bendradarbiavimas su kai kuriomis iš seniau draugiškomis organizacijomis. Iš visur jaučiama gili užuojauta ir stebėtinai geras Lietuvos reikalų supratimas.

Svarbiu įvykiu laikytina tai, kad pagaliau iš karinės valdžios sulaukta licencija „Ateičiai“. Dabar „Ateitis“ yra legalizuota visoje amerikiečių zonoje. Tikimasi to paties pasiekti britų ir prancūzų zonose. J. E. kardinolas Faulhaberis yra pažadėjęs artimiausių laiku Fuldoje įvykstančioje Vokietijos vyskupų konferencijoje šį reikalą iškelti ir paremti.

Po darbo reikalingas ir poilsis. Reikia spėti, kad tą poilsį studentams ateitininkams suteiks nuo vasario 6 d. ligi kovo 4 besitęsianti kalnuose prie Fūsseno surengta S tu d. Ateitininkų žiemos stovykla, kurioje visi Vokietijos ateitininkai turės progos pasidžiaugti Bavarijos kalnų teikiamais malonumais. Kad bestovyklaują stud. ateitininkai neatprastų nuo akademinio darbo, eilė lietuvių profesorių sutiko juos laiks nuo laiko rengiamomis paskaitomis grąžinti į auditorijų pasaulį.

Rimtai ir giedriai žengia „Ateitis“ savo baru  pirmyn.