Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŽIEMOS STOVYKLA ŠVAZVALDE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jk.   

Šveigmatto kaimelyje, Lorracho apskrityje Švarzvalde 1947. XII. 30 — 1948. 1. 8 įvyko Akadem. Jaun. sambūrio „Šviesa“ žiemos stovykla. Centro valdybos suruošta visų trijų Vakarų Vokietijos zonų šviesiečiams. Dėl patalpų trūkumo stovykloje tegalėjo dalyvauti 145 žmonės. Be kultūrinės programos stovyklos vadovybė buvo numačiusi daug laiko skirti slidžių sportui, kad per semestrą paskaitose ir laboratorijose nuo įtemto darbo pavargę studentai galėtų atsigauti ir sustiprėti tyrame kalnų ore, beslidinėdami tarp žaliuojančių pušynų ir eglynų, kuriais apaugę nuolaidūs Švarzvaldo kalnų šlaitai ir gilios daubos.

Šveimatt'as nuo jūros pakilęs 800 m. Jo apylinkė kalnuota kaip bet kuri kita Švarzvalde, apie kurį tebuvom girdėję geografijos, ar istorijos pamokose arba skaitę kelionių aprašymuose, ar žaviose Haufo pasakose. Dabar jį teko pamatyti savom akim, apsidengusį tyro baltumo sniegu, nepaliaujančiai ošiantį ir kartu paskendusį gilioje tyloje: ramų, susikaupusį, neišgaunamai laikantį praeities paslaptį, apie kurią čiurlena permatomo tyrumo kalnų upeliai, upokšniai, šaltiniai.

Deja, neilgai teteko džiaugtis baltuoju Švarzvaldu. Antroji 48 metų diena nuo ankstyvaus ryto pradėjo varyti sniegą, ir sekančią dieną jo mažai beliko. Karštieji slidininkai nukabino nosis, kurios taip ir būtų palikę kabėti iki stovyklos galo, jei ne įvairi stovyklos kultūrinė ir pramoginė programa, kuri įtraukė visus į darbą ir grąžino stovyklai pakilią nuotaiką ir budrumą.

Stovyklos kultūrinę programą sudarė eilė paskaitų, literatūros vakaras ir koncertas ligoninėje Šveigmatt'o sanatorijos ligoniams. Paskaitas laikė prof. G. Galvanauskas — Pasaulio krizė ir antrą — Ateities Lietuva; dipl. agr. p. Daugėla — Tautinė vienybė demokratinėje santvarkoje; col. Bušackis — Paneuropa ir mūsų sąmoningumas ir antrą — Egzistencializmas humanizmo šviesoje. Prelegentų pareikštos mintys sukeldavo gyvas ir ilgas diskusijas, kurias reikėdavo nukeldinėt į kitą dieną.

Literatūros vakaras buvo suruoštas paminėti tris lietuvių literatūros klasikus: V. Kudirką, J. Biliūną ir B. Sruogą. Trumpai charakterizuota jų gyvenimas ir kūryba ir paskaityta iš jų raštų: Tilto atsiminimai, Brisiaus galas ir paskiros scenos iš Kazimiero Sapiegos. Vilniaus operos solistė ponia Krištolaitytė pagiedojo Ave Maria ir padainavo Solveigos dainą. Koncerto programoje Sveigmatt'o sanatorijoje p. Krištolaitytė dainavo, collegos A. Čelna ir V. Pundzevičius grojo smuiku ir skambino pianinu. Koncertantam širdingai dėkojo ligoniai ir sanatorijos vadovybė.

Stovyklos programoje pasitaikė viena kita maloni retybė. Col. Dumbytė ir Petraitis, abu iš Bonnos, padainavo dvi labai senas Maž. Lietuvos lietuvių dainas, prof. Kuršaičio užrašytas 1720 m. Abi dainos labai lietuviškos, kupinos grakštaus ir gilaus lyrizmo, klausytojams gyvai priminė Maž. Lietuvos tragišką praeitį ir dabartį.

Be rimtosios kultūrinės programos, kur gvildenta ir karštai diskutuota mūsų amžiaus aktualieji kultūriniai, socialiniai ir politiniai klausimai, buvo ir linksmoji programa, kurią sudarė skyrių pasirodymai, parengti iš studentų ir stovyklos gyvenimo aktualijų ir kt. Geriausi parengimai jury komisijos sprendimu buvo premijuoti. Bene daugiausiai iš pramoginės dalies mėgiami ir laukiami buvo stovyklos laikraščiai: „pozicijos“ — „Pielyčia“, ,,opozicijos“ — „Gniūžtė“ ir sieninis, gausiai iliustruotas.

Į stovyklos pabaigą ją aplankė Lorracho apskrities karinis komendantas. Svečiui pagerbti buvo suruoštas trumputis koncertas ir bendrai padainuota keletas nuotaikingų lietuviškų dainų, kurios svečią draugiškai nuteikė. Savo kalboje į stovyklautojus komendantas pabrėžė, kad jis stovykloj jaučiasi kaip savo šeimoj ir tikisi, kad lietuviai studentai ne paskutinį kartą stovyklauja Lorracho apskrity. Baigdamas palinkėjo kuo greičiausiai sugrįžti į laisvą Lietuvą. Vive la Lithuanie! — svečias baigė savo nuoširdžią kalbą. Vive la France! — stovykla atsisveikino su komendantu.

Mažas pasauliukas, maža valstybėlė — dainuojanti, šokanti, politikuojanti, filosofuojanti — negyvenusi nė dviejų savaičių, baigė savo dienas.

Intensyvus kultūrinis gyvenimas nutrūko. Paskutinė daina nuskambėjo Švarzvaldo skardžiais ir daubom. Stovyklos gyventojai vėl pasklido po visą Vokietiją — bet nepabiro. Gilūs stovyklos įspūdžiai juos nuolat šauks susitikti ir susiburti.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai