Trumpai... Spausdinti
* Išsiskirstydami po įvairius kraštus, lietuviai tremtiniai pasigenda ypač dviejų dalykų: organizacijos, kuri juos sietų į draugę net tolimiausiuose žemės kampuose, ir savosios spaudos bei knygų. Tremtiniai tosios jungties trokšte trokšta, o ją išvysti tikisi anksčiau ar vėliau kokios nors centrinės, visa jungiančios organizacijos pavidalu pvz., Viso Pasaulio Lietuvių Sąjunga).
 
Toliau nepaprastai pasigendama savųjų leidinių, lietuviškosios literatūros. Be jos tautinis gyvenimas svetur neįmanomas. Todėl reiktų veiklai pasirūpinti perspausdinti bent pačius žymiuosius tos rūšies leidinius.

Savosios spaudos badas stengiamasi visais įmanomais būdais užkišti. Daugiausia čia nuopelnų tenka, nors ir skurdžiai besiverčiančiai vis dėlto efektingai, tremtinių spaudai Vokietijoje. Ligi šiol apie pora tūkstančių yra nuvykę į Belgiją, keli tūkstančiai į Angliją, pora tūkstančių į Kanadą, pusė tūkstančio į JAV ir apie tūkstantį į Australiją. Į Australiją kėlimasis, atrodo, ypač sustiprės. Ten kol kas nėra jokio savosios spaudos organo. Anglijoje pertvarkomas ir patobulinamas senasis „Išeivių draugas“ ir netrukus pasirodys kaip reikiant spaustuvėj nuolatos leidžiamas savas informacinis laikraštis. Galvojama ir apie savą kultūros žurnalą.

Spaustuvėje ruošiamasi nuolatos spausdinti ir Belgijos lietuvių organą. Kanadoj ,,N. Lietuva“ nutarta taip pat spausdinti spaustuvėj. Amerikos lietuvius į bendrą kultūrinį darbą imasi jungti „Naujoji Aušra“. Nebegalintiems lietuviškai skaityti ir nelietuviams ten leidžiamas anglų kalba dar kitas mėnesinis kultūros žurnalas ,,The Marian“, panašiai kaip kad Vokietijoje vokiečių visuomenei informuoti baltų bendromis jėgomis — ,,Im Ausland“. Didesnės koordinacijos ir centralizacijos pasigendama knygų leidyboj.

* Prof. K. Pakštas parašė „The Modern Lithuania“, kurioje nušviesti Neprikl. Lietuvos pasiekti laimėjimai kultūrinėje, ekonominėj ir kt. srityse.

* Argentinoj lietuviai turi daugiau kaip pusmetis iš Buenos Aires radijo valandą, kuri duodama sekma dieniais rytais. Jos metu taip pat pasirodo su lietuviškomis giesmėmis
ir dainomis bažnytinis šv. Cecilijos choras.