Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PABUDIMAS IŠ VIENO SAPNO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė HANS CAROSSA   
Kur gatvę du krūmai mairūno apsiaučia,
Tu šventiškuos rūbuos mane sutikai.
Neši tuščią indą, ten — gėlės sausos...
Vanduo išdžiūvo laukuos, man sakai.

Mes einam ir einam ir jieškom, kur dingo
Vanduo ir negalim pagirdyt žolių.
Mes jaučiame — slypi čia versmės gausingos,
Mes girdim jų balsą, nerandam tik jų.

 

O gal paklaust man burtų lazdelę?
Gera ji mums buvo jaunystės laikais.
Sakai: gyvenam mirties dienų dalią.
Pradingo vanduo, brendam aukso takais.


Mes stovim abu prie uolos nusiminę,
O auksu mūs rūbai puošti, garbiniai...
Tu pakeli burtų lazdelę auksinę,
Šypsais ir man galvą užgauni švelniai.


Vėl vienas einu aš — kur tu, mylimoji?
Kur, žolės, žaliuojat? Kur jūs; nematau.
Mus saugo dangus, kai mes mylim — svajojam, —
Klausyk, naktį perplėšia liūtys lietaus.


Vertė Bern. Brazdžionis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai