Iš spaudai paruošto eilėraščių rinkinio „Apeigos“ |
Parašė KAZYS BRADŪNAS |
PROTĖVIŲ DAUSOS Su ąžuolo vainikais ant galvų, Kur amžino pavasario šakelės Pašlaitėm dangiškų kalvų Po jūsų kojomis žaliuoja ...
Laukiniai, nesuvaldomi, laisvi, Ten saulė motina tarp jūsų rankų skrieja
Ir debesys balti, balti...
Tik pridėk prie mano kaklo ranką Ar jauti nerimstantįjį kraują,
Kurs mane, kaip įtemptąjį lanką,
Laiko virpantį... ir šauja
Ir aš prigulu prie žemės lyg liepsna
Tik pridėk prie mano kaklo ausį —
Srūva kraujo pergalės daina. Šimtas saulių akina mane, Kurtina pragydę rojaus paukščiai. Tulpių išsiliejusiam tvane Tartum lašas mariosna įplauksiu
O neišmatuojama gilybė! Grimsta jon apsvaigusi dvasia — Praeitis ten, dabartis ir amžinybė.
Kurtina pragydę rojaus paukščiai. Tulpių išsiliejusiam tvane Laiko užsimiršusio palauksiu....
IŠTROŠKUS Duok man šalto šulinio vandens Bus tvankioj kelionėje lengviau. Ir ąsotį sklidiną griebiau... O nutiško į rankas, į saujas Ašaros ir kraujas.
TĖVIŠKĖS PAPĖDĖJ Eisim, eisim tėviškės papėdėn, Kur žaliuoja sodas, kur namai. Toji žemė, ta gimtoji mudu veda, Mudu šaukiasi namo tėvų tėvai.
Ten kur dulkėse tėvų tėvai, Kur iš dulkių keliasi ir žydi, Ir siūbuoja nokstantys javai.
|