ĮDOMIOS SMULKMENOS IŠ DIDŽIŲJŲ ŽMONIŲ GYVENIMO Spausdinti
Parašė Prof. Steponas Kolupaila   

Rausdamasis Vokietijos bibliotekose, užtikau daug žinių apie mokslo garsenybes, jų gyvenimą ir darbus Įsidėmėjau kai kurias smulkmenas, kurių anksčiau nežinojau. Manau, kad jos bus įdomios ir mūsų skaitytojams, ypač mokslo jaunimui. Žymią šių faktų dalį parinkau iš Dr. M. Rūhlmanno, Hannoverio Universiteto profesoriaus, paskaitų iš technikinės mechanikos istorijos (Vortrage ūber die Geschichte der Technischen Mechanik und der damit in Zusammenhang stehenden mathematischen Wissen-schaften. Leipzig 1885).

*

Žymiausias 18 šimtmečio matematikas Leonardas Euleris (1707— 1783), kilęs iš Bazelio, vos 20 metų amžiaus būdamas, buvo pakviestas į Petrapilio Mokslų Akademiją. Prūsų karalius Friedrichas II rūpinosi gauti Eulerį į Berlyno Akademijai, siūlydamas jam 1600 talerių algą. Kai Euleris atvyko į Berlyną, jį labai maloniai priėmė karaliaus motina Sofija Darata, anglų karaliaus Jurgio I duktė. Euleris buvo labai kuklus ir mažai kalbėjo. Karalienė susidomėjo tokiu mokslininko tylėjimu. Euleris pasiaiškino:

— Jūsų Didenybė, aš atvykau iš Rusijos, iš šalies, kur kariami tie, kurie kalba!

Tai buvo 1741 metais ...

*

Per 56 savo mokslinio darbo metus Euleris parašė nemažiau kaip 756 traktatus ir straipsnius. Euleris visada atvaizduojamas su primerkta dešine akimi; jis jos neteko eidamas 28 metus; antrą kartą nuvykęs į Rusiją, jis visai apako; aklas jis išgyveno dar 17 metų. Būdinga, kad daugiausia savo darbų, būtent 459, Euleris paskelbė kaip tik būdamas aklas; suprantama, jis savo traktatus turėjo diktuoti...

* * *

Didžiausias savo epochos analitikas ir matematikas Juozas Liudvikas Lagrange (1736—1813), prancūzų kilmės, gimė ir augo Italijoje, Turime. 17 metų būdamas, jis jau pasidarė karališkosios artilerijos mokyklos Turine profesorium. 1766 metais Prūsų karalius Friedrichas II pakvietė Lagrange'ą Berlyno Mokslų Akademijos prezidentu. Dvidešimt metų vadovavo tasai nepaprastai gabus mokslininkas aukščiausiai vokiečių mokslo įstaigai, tačiau veltui stengėsi išmokti vokiškai. Kai mirė karalius, Lagrange'ui teko keliauti į Prancūziją. Karalienė Marija Antoinetta apgyvendino jį Louvre'o rūmuose; tenai jį užklupo 1789 metų revoliucija.
Lagrange siūlė savo klausytojams studijuoti Eulerio veikalus, nors vieną kartą išsireiškė:

— Jei man tektų pradėti studijuoti matematiką, neišdrįsčiau — išsigąsčiau tų didelių mokslo foliantų!

*

 

Vokiečių matematikas Kristijonas Wolffas (1674—1754), žinomas, kaip filosofas, Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo (1646—1716) pasekėja, skelbė fatalistines pažiūras. Vienoje paskaitoje Hallės Universitete jis davė studentams tokį pavyzdį:

— Jei vienas iš didžiųjų karaliaus grenadierių pabėgtų iš Potsdamo, tai karalius neturėtų teisės jo bausti, nes jisai padarė tik tą, ką jam lėmė likimas.

Intrigų mėgėjai pranešė apie tai karaliui Friedrichui Wilhelmui, kuris baisiai užsigavo ir liepė tučtuojau atleisti Wolffą iš pareigų, kad priešingomis religijai tezėmis ne tvirkintų jaunimo. 1723 metų lapkričio mėn. 8 d. orderiu karalius pasmerkė Wolffą ir įsakė jam per 48 valandas apleisti Hallę ir karalystės ribas, kitaip grasindamas nubausti... pakorimu („bei Strafe des Stranges“). Tik po 17 metų jau kitam karaliui pavyko Wolffą grąžinti į Hallę.

*

Goettingeno Universiteto matematikos profesorius Abraomas Gollhelf Kaestneris (1719—1800), išgarsėjęs puikiomis paskaitomis 1760-1780 metais, mėgo rašyti eilėraščius, ypatingai humoristines epigramas. Apie jį, 76 metų senį, kitas žymus matematikas Gauss pasakė:

— Kaestneris buvo geriausias matematikas... savo laiko poetų tarpe, ir geriausias poetas matematikų tarpe.

*

Garsusis prancūzų matematikas ir filosofas d'Alembert (1717—1783) turėjo keistą vardą Jean le Rond — Jonas Apskritasis. Jis buvo rastas, kaip pamestinukas, ant vad. apskritosios šv. Jono bažnyčios laiptų Paryžiuje ir duotas auginti stiklioriaus d'Alembert'o žmonai. Vėliau, kada jis pasidarė garsus, atsiliepė jį pametę tėvai — artilerijos komisaras Destouches ir ponia Tensin Chanodnesse de Beaujeu, nepaprasta Paryžiaus gražuolė. Tačiau dabar sūnus atsisakė nuo savo turtingų tėvų ir liko ištikimas jį išauginusiai stikliorienei, pas ją toliau gyveno ir ją išlaikė. D'Alembert buvo nepaprastai švelnaus ir malonaus būdo; visą savo amžių jis rūpinosi neturtinguoju jaunimu ir globojo talentingus jaunuolius.

*

Kitas labai žymus prancūzų hidraulikas Liudvikas Gabrielius Dubuat (1732—1787), žinomas taip pat kaip grafas de Nancay, istorikas ir diplomatas, būdamas Prancūzijos konsulu Mūnchene, sugebėjo tapti Bavarijos Mokslų Akademijos Istorijos skyriaus direktorium. Kaip pasiuntinys Dresdehe, jis parašė veikalą „Europos tautų senovės istorija.“ Betgi daugiausia Dubuat pasižymėjo savo hidrauliniais bandymais ir mokslo veikalais. Charakteringa, kad vokiečių hidrotechnikai ligi šiam laikui taiko kai kurias Dubuat formules, nors Prancūzijoje jos seniai pakeistos tobulesnėmis.

*

Labai daug mokslininkų davė Bernuolli šeima. Kilę iš Antwerpeno Belgijoje, 1568 metais pabėgo nuo hercogo Albos žiaurumų į Frankfurtą, vėliau į Bazelį Šveicarijoje. Per 100 metų Matematikos katedra Bazelio Universitete buvo užimtą įvairių Bernoullių iš eilės: Jokūbas (1654—1705), jo brolis Jonas (1667—1748), du Jono sūnūs — Mikalojus (1695—1726) ir Danielius (1700—1782), žymiausias matematikas ir hidrodinamikas, laimėjęs bent 10 Paryžiaus Mokslų Akademijos premijų už savo mokslo darbus.

Italijoje keletą mokslininkų davė Michelotti šeima.

*

Kai kurios biografinės datos įdomiai sutampa. 1564 metų vasario mėn. 18 d. Romoje mirė Mykolas Angelas Buonarotti, žymusis renesanso architektas ir skulptorius. Tą pat dieną Pisoje gimė Galileo Galilei, Mirė Galiliėjus tais pat metais, kada gimė Newtonas, būtent 1642.

*

Seniau tarptautinė mokslinė kalba buvo lotynų. Autoriai ir pavardes savo rašydavo lotyniškai, pvz., olandų matematikas ir optikas Kristijonas Huyghens (1629—1695) rašėsi Hugenius, vokiečių matematikas Jonas Muileris (1436—1476) žinomas kaip Kungsperger arba Regi omo n tanus, nes gimė Konigsberge prie Stassfurto Unterfrankene; seniausios techniškos enciklopedijos autorius Jurgiis Baueris (1494—1555) vadinosi Georgius Agricola.

Kai kurie autoriai pasirinko sau slapyvardes; pvz. garsusis prancūzų filosofas, matematikas ir kartografas Rene Descartes (1596—1650),. lotyniškai Renatus Cartesius, turėjo tikrą pavardę Perron; jo slapyvardė surišta su žemėlapiais. Tarp kitko, Descartes savo jaunystėje tarnavo paeiliui olandų, bavarų ir austrų kariuomenėse...

*

Plačiai žinoma legenda, kaip obuolys, pataikęs į kaktą Newtonui, paskatino jį atidengti visuotinės gravitacijos dėsnį. 1666 metais Newtonas buvo pasislėpęs nuo maro epidemijos Cambridge'o Wbolsthorpe's ūky. Ten dar ligi 19 šimtmečio pradžios augo toji pagarsėjusi obelis, Newtono pavadinta Pažinimo medžiu, nuo kurios nukrito tasai obuolys.

*

1735 metais Petrapilio Mokslų Akademija gavo uždavinį išskaičiuoti astronomines tabeles vienos kometos keliui nustatyti. Keli matematikai sutiko tai atlikti per keletą mėnesių. Euleris, kurį jau minėjau, apsiėmė padaryti tą darbą per 3 dienas ir išlaikė žodį. Gauss, dar 24 metų jaunas matematikas, 1801 metais sugalvojo metodą, kuriuo tą patį skaičiavimą galima atlikti per vieną valandą!

Žymus prancūzų hidraulikas, dviejų tomų „Traitė d'Hydrodynamique“ (1771) autorius Karolis Bossut (1730— 1814), buvo vienuolis — jėzuitas, vienuolyno viršininkas — abatas, o kartu matematikos profesorius ir Paryžiaus Mokslų Akademijos narys. Jis pirmas įrengė hidraulinę laboratoriją, kurioje 1775—1778 metais karaliaus Liudviko XVI ministėrio Turgoto pavestas, atliko visą eilę svarbių tyrinėjimų su vandens ratais, laivų modeliais ir t.t.

Mokslininkai neišvengė dalyvavimo karuose. Prancūzų hidraulikas Jonas Karolis Borda (1733—1799), kaip karo laivo vadas, 1782 metais pateko į anglų nelaisvę; gerbdami žymų mokslininką ir narsų priešą, anglai paleido jį laisvėn, paėmę garbės žodį. Garsus matematikas ir hidraulikas Jonas Viktoras Poncelet (1788—1867), dalyvavo, kaip pionierių inžinierius, 1812 metų Napoleono žygyje ir pateko rusams į nelaisvę; keturius mėnesius teko jam žygiuoti Rusijos gilumon ir dvejus metus kentėti žiauriose aplinkybėse.

Didieji mokslininkai, kaip Blažiejus Pascalis (1623—1662), Izaokas N ewtonas (1643—1726), Mikalojus Kopernikas (1473— 1543), Karolis Fridrichas Gauss (1777—1855) buvo giliai religingi.

Pascalis tiek daug skaitė šv. Raštą, kad mokėjo jį beveik visą atmintinai. Labai garsūs buvo jo „Laiškai, rašyti Liudviko de Montalte savo draugams“, susilaukę 60 leidimų; juose jis smarkiai kritikavo tuometinę Prancūzijos dvasininkų moralę.

Kopernikas, išaiškinęs pasaulio sistemą, dažnai išsireikšdavo:

— Tai nėra mano sistema, tai — Dievo nustatyta tvarka. Savo veikalo „De revolutionibus oribium coelestium“ (apie dangaus kūnų sukimąsi) pirmąjį egzempliorių Kopernikas gavo į rankas mirties patale; tai suteikė jam paskutinę džiaugsmo akimirką.

Didysis Galileo Galilei (1564—1642) buvo apkaltintas skleidžias priešingas religijai idėjas (apie Žemės sukimąsi aplink Saulę). 1632 metais Galinėjus paskelbė savo „Dialogus apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas — Ptolemėjaus ir Koperniko; kaip senovės sistemos šalininką jis išjuokė Simplicijų. Galiliejaus priešai iškniso, kad tame asmenyje jis atvaizdavęs patį popiežių Urboną VIII. Šventasis Tribunolas, kuris teisė Galiliejų, privertė jį atsisakyti nuo visų savo mokslinių pažiūrų viešame kardinolų susirinkime Domininkonų vienuolyno Sancta Maria sopra la Minerva bažnyčioje. Plačiai kartojamas faktas, būk po tokio paniekinimo Galiliejus sušukęs „E pur si muove“ (vis dėlto ji, t.y. Žemė, sukasi!), pasirodė iš tikrųjų buvęs vėliau sugalvotas. Tikrenybėje Galiliejus turėjo labai gerus asmeninius santykius su kardinolu Maffeo Barberini, kuris vėliau tapo popiežium Urbonu VIII ir visada įrėmė Galiliejų. Teisėjai greičiausiai bus persistengę, pasmerkdami 67 metų senį ir ligonį. Galiliejus su rezignacija rašė savo mokiniams: Piace cosi a Dio, due piacere cosi an-cora a noi (tai patinka Dievui, tai turi ir mums patikti).

*

Pabaigai — genialiojo Leonardo da Vinci (1452—1519) , mėgstamas posakis:

— Vogli semper quel che tu debbi — Norėk visada to, ką privalai!