Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIETOVARDŽIŲ VOKIETINIMAS MAŽ. LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VL. VILIAMAS   

Mažosios Lietuvos nutautinimas yra įvykęs įvairiais etapais ir įvairiais būdais. Tarp kitų pažymėtinas ir lietuviškų vietovardžių vokietinimas. Vokietinimas vyko įvairiais laikais ir yra palietęs nemaža lietuviškų ar baltiškų vietovardžių.

Čia paminėsime tik porą, atliktų paskutiniais hitlerinės Vokietijos laikais. H. Kirrinis (pats suvokietėjęs lietuvis) savo darbeliu „Die neuen Ortsnamen im Nordostlichen Ostpreussen“ Geographische Anzeiger, 1938, pusi. 463—465) duoda tokią lentelę, iš kurios ryškėja naujų vardų skaičiai ir nuošimčiai palyginus su senaisiais:

Apskritis Plotas km  Vietovių skaičius Naujų Skaičius  vietovarddžių
%
1. Goldapės 993 174 134 77,0
2. Darkiemio 760 165 119 72,1
3. Tilžės—Ragainės 1100 279 191 68,5
4. Gumbinės 729 165 112 67,9
5. Pilkalnio 1061 249 167 67,1
6. Treuburgo 856 101 61 60,4
7. Stalupėnų 704 199 118 59,3
8. Pakalnės 1004 237 119 50,2
9. Įsručio 1161 202 101 50.0
10. Unguros 923 78 22 28,2
Viso 9.291   1849 1144  
61,9

Yra išleistas pakeistų vietovardžių pilnas sąrašas ir žemėlapis. Čia skelbiami pakeitimai yra atlikti tik 1938 metais birželio mėnesį. Tai tik vieno suvokietinimo saldo, o jų buvo, deja, ne vienas.


Tas pats H. Kirrinis: „Die neuen Ortsnamen im Hauptgestut Trakehnen“ (Geographisehe Anzeiger, 1941. pusi. 292—293) skelbia naują suvokietintų vietovardžių sąrašą. Jis rašo: „Im Juni 1938 im nordostlichen Ostpreussen rd. 1150 Ortsnamen geandert wurde, d. h. 62% aller Land gemeinden erhielten neue Namen“. Esą, nauji vietovardžiai geriau išreiškia geografines sąlygas (Gegebenheiten) ir permainingą šio krašto istoriją. Nauji vardai esą galima geriau ištarti, kadangi pirmieji buvę beprasmiai (sirinfrei und schvver aussprechbar). Faktiškai viskas statoma aukštyn kojomis ir yra gėdingas šio krašto praeities falsifikavimas.

Esą, Trakėnų žirgynas yra „arklių šventenybė“ OHeiligtum der Pferde). Suprantama. Surandami nauji dievai ir naujos šventenybės. Panašiai seniau rašė ir vienas iš Prūsijos karalių savo ministeriui Jordanui, (žr. pas A. Teznerį). Tai vis gėdingi iš Mažosios Lietuvos pasityčiojimai.

Pagal H. Kirrinį žirgyno, turinčio 6021 ha rajone buvo pakeisti šie vietovardžiai:

Buvo rašoma   Naujas vardas

Bajohrgallen = Golzfelde

Gardschen = Schwichshof

Taukenischken = Belowsruh

Danzkehnien = Ottinger

Jodschlauken  = Domhartshof

Kalpakin = Konigseichen

Alt-Buduponen = Altpreussenfelde

Neu-Buduponen = Neupreussenfelde

Raudonathen = Kattenhof

Kraupischken = Breitenstein

Pirmieji, penki yra asmenvardžiai. Pirmiausia čia pagerbtas Baltijos valstybių prispaudėjas ir naikintojas jų nepriklausomybės kovose generolas Golzas, o kiti buvę „landstahlmeisterai“ ir žirgynų viršininkai. Taigi nauji vietovardžiai ir „skambūs“ ir „prasmingi“.

Šitais ir kitais metodais labai skubiu tempu buvo Mažojoje Lietuvoje naikinama visa, kas ten buvo lietuviška, o paskui, užmerkus akis. buvo tvirtinama, kad tai perdėm vokiškas kraštas ir svarbiausias tramplynas vokiškai ekspansijai į Rytus.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai