Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PETRO JUODELIO GRUOBLĖTAS GYVENIMO KELIAS PASIBAIGĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Ž.   

Pirmoj eilėj iš k.: Danutė Juodelienė, Vanda Juodelytė-Tumelienė, Kazio Juodelio duktė ir Kazio Juodelio žmona. Antroj eilėj iš k.: Kazys Juodelis, Juozas Tumelis, Petras Juodelis, susitikę Vilniuje 1966 m.

Literatas Petras Juodelis mirė 1975 m. rugpiūčio 24 d. Vilniuje, sunkios ligos iškamuotas. Šeimos ir artimų draugų palydėtas į netoli Naujosios Vilnios naujas kapines ir su religinėmis apeigomis palaidotas.
Amerikoje liko liūdėti senutė motina, sesuo Keturakienė, brolis Stepas — gydytojas ir brolis Kazys — smuikininkas, Lenkijoje.

Vilniuje jis paliko trijų lituanistų šeimą — žmoną Danutę, dukterį Vandą ir žentą Juozą Tumelį, lietuvių literatūros bei kultūros tyrinėtojus, kruopščiai varančius tą barą pirmyn.

Petras Juodelis, literatūros ir meno kritikas, muziejininkas, gimė vaistininko šeimoje Aukštadvaryje 1909 m. liepos 1 d. Mokslą pradėjo eiti Aukštadvario vidurinėje mokykloje, Vilniaus lietuvių gimnazijoje, vėliau Kauno "Aušros" gimnazijoje, kurią baigė 1927 m.

Jau "Aušros" gimnazijoje Petras išryškėjo kaip ypatingų gabumų moksleivis, labai apsiskaitęs ir nepaprastos atminties jaunuolis, išsiskirdamas iš kitų tarpo savo ankstyvu subrendimu ir nusimanymu meno bei literatūros pažinimo srity. Glaudi draugystė jį rišo su klasės draugu poetu Jonu Aisčiu (Aleksandravičium), klase vyresniu poetu Antanu Miškiniu bei kitais tuo metu vyresnio amžiaus literatūroje besireiškiančiais asmenimis.

1927-31 studijuodamas slavistiką Vytauto Didžiojo Universitete Kaune, 1929-31 ėmė redaguoti ir leisti literatūros ir kritikos žurnalą "Piū-vį", kuriame bendradarbiavo J. Aistis, J. Banaitis, H. Blazas, V. Katilius, J. Liauda, Antanas Miškinis, M. Miškinis, J. Baldauskas ir kt. Žurnalo estetinės ideologijos principus suformulavo pats Petras Juodelis. "Piūvio" ideologijai yra būdingas pastovesnių vertybių ilgesys, rūpestis tautinės kultūros formomis ir antitradicinės eksperimento estetikos atmetimas. "Piūvis" buvo pirma organizuota "antiketurvė-jinės" reakcijos apraiška naujoje kūrybinėje plotmėje, bendradarbių kūryba artima "neoromantinei krypčiai".

Kiek vėliau Petras Juodelis, savo pirmosios žmonos Onos Kmitaitės paveiktas, pasuko daugiau į kairę ir savo tų laikų straipsnius ėmė spausdinti "Prošvaistėje", "Literatūroje" ir kt.

Nuo 1931 iki 1940 metų P. Juodelis dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Virbalio, Panevėžio ir Vilniaus gimnazijose. Sovietams Lietuvą okupavus, dirbo Vilniuje Švietimo komisariate Meno reikalų žinyboje. Vokiečiams Lietuvą okupavus, 1941 m. baigė Vilniaus universitetą ir, sukūręs šeimą su savo mokine Danute Gumovskyte, dirbo Vilniaus Dailės muziejuje. Vokiečių suimtas ir kelis mėnesius išlaikytas Lukiškio kalėjime, kankintas ir, kaip nepagydomas psichinis ligonis, laisvėn išleistas. Pasveikęs grįžo dirbti į Muziejų ir skaitė paskaitas iš meno istorijos ten pri-siglaudusioje nelegalioje meno mokykloje.

Karui pasibaigus pasilikęs Vilniuje, 1944-46 m. dėstė Vilnisus universitete. Po triukšmingo rašytojų suvažiavimo, kuriame jis drąsiai stojo ginti literatus Petrą Vaičiūną, Putiną ir kitus, buvo suimtas, nuteistas ir ištremtas į Sibirą. Jo žmona Danutė su dvejų metų dukrele Vandute ir senais savo tėvais buvo išvežti į Krasnojarsko kraštą ten gyventi, kur praleido 10 metų. Prieš galą Petrui buvo leista prisiglausti prie šeimos.

Po Stalino mirties visai šeimai buvo leista grįžti į Lietuvą. Pradžioje Petrui Juodeliui be teisės Vilniuje gyventi teko glaustis pas karaimus Trakuose.
Nuo 1959 m. Petras Juodelis vėl pradėjo dirbti Dailės muziejuje Vilniuje. Kalinimai ir sovietinė tremtis atėmė jam 10 metų kūrybingo gyvenimo ir palaužė jo sveikatą. Tačiau jo veržlumas darbui, erudicija, klasikinių ir slavų kalbų geras žinojimas suteikė galimybę dar daug nuveikti net paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu, jau varginamam sunkios ligos.

Visą laiką daug dirbo ir rašė, ne visuomet tikėdamas, kad visa tai bus atspausdinta. Dalis rankraščių žuvo jam vis esant nemalonėje.

Vis dėlto nemaža jo darbų išvydo dienos šviesą. Jų tarpe yra paminėtini jo sudaryti moksliniai katalogai: "Lietuvos dailė 1907-1940", "Lietuvos dailė XVI-XIX, tapyba ir skulptūra" 1970 m. Vilniuje išleistas Petro Juodelio sudarytas liuksusinis albumas — "Lietuvos tapyba XVI-XIX". Jis parengė dailininkų J. Vienožinskio, P. Eidukevičiaus ir A. Samuolio parodų katalogus. Paskelbė straipsnius apie dailininkus J. Rustemą, K. Rusec-ką, G. Kislingą, plačią studiją apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, taipgi — apie Šekspyro "Hamletą" ir daug straipsnių lietuvių kultūros ir istorijos temomis. Be to, yra išvertęs iš svetimų kalbų keletą knygų: Z. Nalkovskos romaną "Ribą", L. Kručkovskos romaną "Kor-dijanas ir chamas", O. Tuberkovs-kojos veikalą "Svečiuose pas paveikslus" ir kt.

Sunkiai sirgdamas ir būdamas ligoninėje, baigė redaguoti paskutinį savo veikalą — LTSR Dailės muziejuje saugomų Vakarų Europos dailės rinkinių mokslinį katalogą.

Vilniaus Dailės muziejaus bendradarbiai prisimena jį kaip aukšto intelekto asmenį, jo objektyvų ir principingą meno kūrinių vertinimą, reto originalumo asmenybę ir mielą bendradarbį, kuris savo patyrimu mielai dalinosi su jaunesniaisiais specialistais.
Tokiu jis išliks ir visų jo draugų atminty — čionai ir tenai.
K. Ž.




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai