Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIEPOS KETVIRTOJI MARSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Radžius   

Vikingo nusileidimo kapsulė. Tai miniatiūrinė mokslinė laboratorija, sverianti apie toną. Matyti išsitiesus žemių pavyzdžiams semti rankena, leidimosi greitį stabdančios raketos, radijo antena ir kt.

Jei viskas gerai seksis, 200 metų nepriklausomybės sukakties proga 1976 m. liepos 4 dieną JAV pati
sau įteiks brangią ir įspūdingą dovaną. Tą dieną bus nutupdytas Viking erdvėlaivis ant Marso paviršiaus. Jau dabar per erdvę sklendžia du erdvėlaiviai ne tik atšvęsti Marse didžiosios šventės, bet ir pasiekti mokslinio triumfo. Gal pasiseks surasti atsakymą į seną ir labai intriguojantį klausimą, ar yra gyvybė Marse?

Pirmasis erdvėlaivis, vadinamas Viking 4, iššautas iš Cape Canaveral 1975 m. rugpiūčio 20 d., pasieks Marsą apie 1976 m. birželio 13 d. Tada jis pateks orbiton aplink planetą ir ruošis nusileidimo operacijoms. Antrasis, Viking B, paleistas 1975 m. rugsėjo 9 d., pasieks Marsą apie 1976 m. liepos 28 d.

Abiem Vikingam jau iš anksto parinktos vietos, kur mokslininkai pageidauja, kad erdvėlaiviai nusileistų. Vikingui A parinktas slėnis Chry-se rajone, prie didžiulio 3000 mylių ilgio Marso kanjono Coprates žiočių. Jei kada vanduo tenai tekėjo, tai toje vietoje turėtų būti daug sąnašų, įvairiausių Marso žemės pavyzdžių. Vikingui A sėkmingai nusileidus. B bus ' nuvairuotas" apie 1000 mylių į šiaurės rytus nuo A nusileidimo vietos ir nuleistas ant šiaurinės Marso kepuraitės pietinės ribos. Toji vieta vadinasi Cydonia, Mare Acidalium regijone. Ten tikimasi rasti vandens ledo pavidale. Skysto vandens nesitikima užtikti. Dėl mažo atmosferinio spaudimo vanduo iš ledo tiesiog virsta garais taip, kaip žemėje anglies dvideginis (sausasis ledas). Bet jei, Vikingams į Marsą atskridus ir iš orbitos arčiau vietas apžvelgus, pasirodys, kad jos nusileidimui netinkamos, tai Vikingas A turės 21 dieną laiko ieškoti naujos nusileidimo vietos, o Vikingas B — 30 dienų.

Kaip matome, amerikiečiai imasi didelių atsargumo priemonių. Rusų nesėkmė, kurią paliesime vėliau, rodo, kad nusileidimas ant Marso esąs gana pavojingas uždavinys.

Įdomi nusileidimo eiga. Kai erdvėlaivis suras nusileidimo vietą ir praneš žemei gautus davinius, bus duotas įsakymas leistis. Specialios spyruoklės atskirs nusileidimo kapsulę (lander) nuo orbitos kapsulės (orbiter). Dvi valandas abu skris toj pačioj orbitoj aplink Marsą. Per tą laiką nusileidimo kapsulė užims leidimosi poziciją. Raketoms užsidegus, kapsulė greit pateks į tankesnius Marso atmosferos sluoksnius. Kai kuras išsibaigs ir raketos užges, maždaug 6 kilometrų aukšty išsiskleis didžiulis 55 pėdų diametro parašiutas, kurs labai sulėtins kapsulės kritimo greitį. Atėjus laikui, bus numestas apsaugos skydas ir patsai parašiutas. 1200 metrų aukštyje užsidegs stabdančios raketos ir toliau lėtins kritimą. Raketos išsijungs 10 pėdų aukšty nuo paviršiaus. Tuos paskutinius 10 pėdų (truputį daugiau kaip 30 metrų) kapsulė kris laisvai ir atsistos ant trijų plačiai išskėstų ir smūgį gerai absorbuojančių kojų. Orbitos kapsulė pasiliks skristi aplink Marsą jai skirtiems uždaviniams atlikti.

Procedūra, kaip matome, gana komplikuota ir reikalaujanti didelės precizijos. Leidimosi manevrus kontroliuos kapsulės kompiuteris radaro ir kitų instrumentų pagalba.

Vikingo eksperimentai skirstomi į tris grupes: eksperimentai orbitoje, atmosferos eksperimentai ir paviršiaus eksperimentai. Orbitoje Vikingas fotografuos planetos paviršių, sudarinės šiluminio pasiskirstymo žemėlapį infraraudonų spindulių pagalba, taip pat infraraudonais spinduliais bandys atsekti vandens garus atmosferoj ir daugelį kitų eksperimentų atliks.

Leidžiantis į atmosferą, bus analizuojamos neutralios ir ionizuotos aukštutinės atmosferos dalelytės.
Daugiausia eksperimentų bus atlikta ant planetos paviršiaus. Jų davinių labiausiai laukiama. Čia kapsulė fotografuos paviršiaus panoramą, tirs žemutinę atmosferą, stebės astronominius objektus, darys neorganinės chemijos eksperimentus, t.y. tirs Marso žemių bei atmosferos sudėtį, darys meteorologinius stebėjimus, seismometrinius matavimus, aiškins smėlio grūdelių magnetines savybes. Patys įdomiausi eksperimentai bus paviršiaus žemių organinės chemijos tyrimai ir biologiniai eksperimentai, ieškant mikroorganizmų. Tai ir yra svarbiausias misijos tikslas. Jo negalima pasiekti iš tolo, nuo žemės paviršiaus. Reikia nusileisti į Marsą. Jei ne žmogui, tao bent instrumentams.

Nusileidusi kapsulė veiks pagal nustatytą programą. Tik atsistojusi ant savo trijų kojų, ji pirmiausia praneš žemės mokslininkams, kaip ji "jaučiasi", ar viskas tvarkoj. Tada ims rinkti seisminio aktyvumo ir meteorologinius davinius, darys Marso tereno nuotraukas. Aštuntą dieną po nusileidimo ateis iš žemės įsakymas kasti Marso žemę. Speciali rankena išsities žemyn į paviršių. Ji gali pasiekti žemės pavyzdžių ir kitų įdomesnių objektų iki 10 pėdų nuotolio.

Paėmus žemių pavyzdį, rankena pritrauks jį prie kapsulės keletos inčų atstu. Visa žemių kasimo ir pritraukimo procedūra bus fotografuojama. Tada prasidės eksperimentai su tolimos planetos žemių žiupsneliu. X-spinduliai tirs neorganinės chemijos molekulių savybes. Kiti instrumentai aiškins organinės chemijos apraiškas. Bus atlikti ir minėti mikrobiologiniai eksperimentai. Vikingas A taip darbuosis 58 dienas, o Vikingas B 62 dienas. Gautus davinius kapsulė perduos radijo bangomis tiesiog žemei ir per orbitos kapsulę. Visos kapsulės yra rūpestingai sterilizuotos, kad nenugabentų į Marsą žemės mikroorganizmų.

Brangi Vikingo misija. Kaštuoja beveik bilijoną dolerių. Šimtai mokslininkų, inžinierių, technikų daugelį metų dirba, ją ruošdami, kai kurie ilgiau, kaip dekadą. Tačiau, nežiūrint didelių sumų, Vikingo programai trūksta pinigų. Turimos lėšos neleidžia pakartoti tų pačių eksperimentų abiejuose Vikinguose. O tai būtų mokslui labai naudinga.

Grįžtant prie rusų pastangų, reikia pasakyti, kad jie pirmieji bandė ant Marso nuleisti instrumentų kapsulę.

Deja, nepavyko. Pirmoji jų kapsulė visai neatsiskyrė nuo pralekiančios raketos ir dingo erdvėje. Kitas jų erdvėlaivis Mars 3 įėjo į Marso atmosferą, nusileido ant paviršiaus, bet po 20 sekundžių nustojo siuntęs televizijos signalus, kurie ir taip nieko nerodė. Tada Marse siautė globalinė audra. Gal smarkūs vėjai apvertė kapsulę ir sudaužė. Paskutinis jų erdvėlaivis Mars 5 nusileido, kai nebuvo jokios audros, bet po kelių sekundžių paslaptingai nustojo veikęs.

Reikia tikėtis, kad Vikingo misija pasiseks. Dėl pranašesnės erdvės technologijos, labiau sofistikuotos instrumentacijos ir rūpestingesnių atsargumo priemonių amerikiečiai dar nepatyrė tokių dramatinių nesėkmių erdvėje, kokių rusai yra turėję •
A. Radžius


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai