Eilėraščiai Spausdinti
Parašė AINA ZOMDEGA   
GUNČIUI ZARINIUI


Kai sudrebėdavo žemė, uogos byrėjo
nuo mano vyšnios medžio.
Klausiau draugo, keistu randu ant kaktos:
"Kas ten darosi?"
Save
Užsidengęs rankom akis, jis atsakė:
"Neeik tenai! Neeik žiūrėti!"

Ilgai pakrašty stovėjau,
klausydama tolimo ir sunkaus
dundėjimo,
kvėpuodama baimės ir degėsių kvapą.

Tada, praeidamas,
Tu sustojai sekundę,
ir staiga man atrodė —
dabar aš žinau, lyg būčiau ten buvus,
Tavyj pasislėpus, Tavęs apsaugota.

Kaip galėčiau gyventi
su tom pačiom
akim ir rankom?

Iš latvių kalbos išvertė Henrikas Nagys