Aidai.eu Apžvalga

KOMPOZITORIUS JUOZAS GRUODIS

Parašė J. Gaidelis

M E N A S

Mūsų laikraščiai pranešė, kad pernai Lietuvoje mirė kompozitorius Juozas Gruodis.

Dar vaiku būdamas (vos 4 metų) kaip jis pats sakėsi, fortepionu skambindavo primityvias polkutes, valsus ir p. (Jau tas reiškinys tarp kitko parodo, kad jis buvo labai muzikalus.) Pagrindinius muzikos — kompozicijos mokslus Juozas Gruodis studijavo Maskvos, ir po I Pasaulinio karo Leipcigo konservatorijose. Grįžęs iš Vokietijos, kurį laiką dirbo Kauno Valst. Operoje kaip dirigentas, o kiek vėliau Kauno Valst. muzikos mokykloje (vėliau koncervatorija) dėsto kompoziciją ir perima iš J. Naujalio tos mokyklos direktoriaus pareigas.

Juozas Gruodis buvo vienas pažangiausių lietuvių senosios kartos kompozitorių. Kai jo meto mūsų kompozitoriai, išskyrus M. K. Čiurlionį, tenkinosi, taip pat su mažom išimtim, tik liaudies dainų harmonizavimu, tai Juozas Gruodis atėjo su plačiais užsimojimais ir su naujom kūrybinėm priemonėm. Jo muzika toli peržengė, kaip sakomą, parapijos sienas. Juozas Gruodis, studijuodamas Leipcige, užsikrėtė naujomis muzikos kūrybos priemonėmis, iki tol Lietuvoje dar nepažįstamomis“ ) bet Vakarų Europoje jau 19a. pabaigoje ir 20a. pradžioje plačiai pasireiškusiomis. Ir todėl Juozas Gruodis Lietuvos muzikinės visuomenės gana šaltai priimamas. (To laiko mūsų vargonininkams, vieninteliams lietuviškos dainos propaguotojams. Vieninteliai autoritetai buvo J. Naujalis ir. St. Šimkus). Gruodžio choro dainos mūsų žemo lygio chorams per sunkios, neįkandamos; jo solo dainos mūsų solistų nemėgiamos, nes jos taip pat sunkios, ir „nemelodingos“. Jo ir instrumentiniai dalykai muzikantų, ypač svetimtaučių, kurių buvo apstu mūsų orkestruose, būdavo pašaipom palydimi. Bet šitaip buvo pirmajame mūsų nepriklausomybės dešimtmety. Vėliau, kylant bendrai mūsų krašto kultūrai, kilo ir mūsų chorų bei orkestrų techninis bei meninis lygis. Tada ir Gruodžio muzika buvo pradėta suprasti. O jo muzika žymiai skyrėsi savo šviežumu nuo jo vienmečių kompozitorių muzikos. Jis pirmas iš lietuvių naudoja padidintą trigarsį, kaip savistovų; jis labai dažnai naudoja įvairias alteracijas, o taip pat beveik visų laipsnių septakordus ir kitas naujas harmonines priemones. Jo ritmika judri, turtinga sinkopėmis. Šitos priemonės ir daro jo muziką gyvai pulsuojančią, ekspresingą bei dinamišką. Tiesa, neigiama ypatybe reikėtų laikyti, jo muzikos „perkrovimą.“ — harmonijos sutirštinimą. Ypač tas žymu jo ankstyvesniuose fortepiono bei orkestro veikaluose. Jo muzikos interpretatorius pernelyg dažnai groja, kaip sakoma, pilnom rankom. Bet, kita vertus, tas jo muziką daro savotišką, didingai masyvią. Jo muziką techniškai nelengva išpildyti, bet gerai atlikta klausytojams daro gilų įspūdį. (Gal nevienam teko girdėti Iz. Vasyliūno išpildomą jo smuiko sonatą d-moll, apie kurią ir vokiečių spauda gražiai atsiliepė).

Juozas Gruodis, eidamas naujais muzikos keliais, užsispyrusiai jieškojo savo muzikai originalumo lietuvių liaudies dainose. Ir jam pirmajam iš lietuvių kompozitorių pavyko primityvią bet originalią liaudies dainą apjungti nauja harmonija bei ritmu. Tuo būdu jo muzika yra gana moderni ir kartu stipriai lietuviška. Jis ir savo mokinius primygtinai ragino domėtis lietuvių liaudies dainomis, nes, anot jo, tik tuo bus galima atkreipti Vakarų Europos dėmesį į lietuvių muzikos kūrybą.

Nors Juozo Gruodžio kūrybos laikotarpis nėra trumpas — arti 30 metų, tačiau kiekybiškai, palyginti, negausus. Čia tikriausiai bus kaltos jo pareigos, kaip ilgamečio koncervatorijos direktoriaus ir kartu kompozicijos mokytojo. Pamenu, kaip jis ne kartą sakydavo, kad nespėji susikaupti kūrybos darbui, kai žiūrėk, jau reikia skubėti tai į vieną ministeriją, tai į kitą, ar tai į koncervatoriją. O labai gaila, kad jis mažai parašė. Žinoma, mene kiekybė tai dar ne viskas, bet dažnai iš daugelio daugiau ir pasirinkti galima. Juk ir plačiai pasauly žinomi kompozitoriai ne tik tą parašė, ką, mes šiandien jų girdime.

Kaip žmogus Juozas Gruodis buvo energingo būdo. Ta jo būdo savybė, kaip koncervatorijos direktoriaus, teigiamai veikė kaip pedagogus taip ir klausytojus. Tas turėjo teigiamos įtakos į koncervatorijos mokslo lygį. Koncervatorijos klausytojams, ypač jauniesiems, Gruodis atrodydavo per staigus, neprieinamas, tačiau tikrumoje jis buvo labai demokratiškas ir nuoširdus. Daug kartų mačiau, kaip jis tai vienam tai kitam vargan patekusiam klausytojui į delną įspausdavo dešimtį litų.

Ir kaip pedagogas Gruodis turi Lietuvai nuopelnų: visi mūsų jaunieji kompozitoriai, baigusieji Kauno koncervatoriją buvo Juozo Gruodžio mokiniai. Ir jų kūryboje daugiau ar mažiau atsispindi jų mokytojo įtaka.

Juozui Gruodžiui mirus, lietuvių tauta neteko vieno pažangiausio ir lietuviškiausio muzikos kūrėjo. Jo muzikos partitūros lapai yra Vakarų Europos muzikos partitūros lapai, nuspalvinti lietuvišku originalumu.

Sukurta: Kretingos pranciškonai