Žymiųjų žmonių mirtys ir sukaktys Spausdinti
Į V Y K I A I   I R   Ž M O N Ė S
 
Bespausdinant „Aidų“ Nr. 23, atėjo žinia, kad mirė Paryžiaus kardinolas S u h a r d. Tai buvo vienas didžiausių ir pažangiausių Bažnyčios vadų, kurio svarūs žodžiai buvo su dėmesiu klausomi už Prancūzijos ribų, net buvusių priešų vokiečių žemėj. Kaip žinome, velionis kard. Suhard buvo susirūpinęs, kad amžinasis krikščionijos turinys netaptų tik tam tikrose formose sustingusia paveldima teorija, bet kad tas turinys nuolat virstų gyvenimu ir reikštųsi naujomis gyvenamą momentą atitinkančiomis formomis.

Neužilgo po kard. Suhard mirties (birželio mėnesį) šį pasaulį paliko 67 metų amžiaus sulaukusi garsi norvegų rašytoja Sigrid Undset. Ji romanistės karjerą pradėjo liberalinė j dvasioj. Tačiau ėmusi gilintis į Norvegijos praeitį, ji pamatė, kad viduriniais amžiais norvegų gyvenimas buvo įdomus ir prasmingas dėl įtakos katalikybės, kurią sugriovė protestantizmas. Tai Sigrid Undset paskatino arčiau susipažinti su Romos katalikų tikėjimu, kuris neužilgo tapo jos dvasios religija. Nors dėl to ji kai kurių sluogsnių buvo boikotuojama tyla, tačiau jos romanų garsas paplito po visą pasaulį. Pagaliau Švedų Akademija jai paskyrė Nobelio premiją, kuri Sigrid Undset vardą dar labiau išgarsino. Per antrąjį pasaulinį karą ji nenusilenkė okupantams, o jos sūnus krito kovoje su vokiečiais. Nors tai buvo didelis smūgis rašytojai, tačiau su krikščionišku atlaidumu ji viešai pareiškė atleidžianti vokiečių tautai, kai ši pergyveno didžiulio pralaimėjimo valandas.

Šiemet birželio mėnesį auksinį kunigystės jubiliejų šventė ne tik Kauno arkivyskupas - metropolitas J. Skvireckas, bet ir tituliarinis Olimpo vyskupas Pr. Būčys. Tai viena žymiausių lietuvių asmenybių.

Vysk. P. Būčys savo religinę ir tautinę veiklą pradėjo spaudos draudimo laikais. Jis buvo vienas krikščionių demokratų partijos kūrėjų, vienas nedaugelio lietuvių profesorių Petrapilio Dvasinėj Akademijoj. Vysk. Pr. Būčys taip pat buvo Lietuvos universiteto steigėju, Teologijos-Filosofijos fakulteto pirmuoju dekanu, vėliau universiteto rektorium. Išrinktas Marijonų ordino generolu jis pasitraukė iš universiteto. Pagaliau jis popiežiaus buvo paskirtas rytų apeigų katalikų vyskupu. Vysk. P. Bučio raštų, žodžio ir gyvenimo įtaka lietuvių religiniame gyvenime buvo ir yra didelė.

Šiemet suėjo 10 metų nuo prancūziškai rašiusio lietuvių poeto O. V. Milašiaus mirties. Neseniai Šveicarijoj išėjęs beveik pilnas jo raštų rinkinys padėjo Milašiaus garsui pasklisti toli už Prancūzijos ribų. Apie poeto asmenį ir jo kūrybą šiemet net dvi lietuvaitės parašė disertacijas ir gavo daktaro laipsnius — Židonytė Paryžiuj ir A. Pajaujytė J.A.V. Pirmoji disertacija apie O. Milašių buvo parašyta J. Griniaus 1929 m.

Pagaliau šiais metais sueina du šimtu metų nuo vokiečių poeto ir rašytojo Goethės gimimo. Netekę daugelio savo garbintų vadų, vokiečiai Goethės sukaktį mini labai plačiai visuose miestuose, meno ir mokslo įstaigose.

Aukščiau išvardintų įžymybių mirtis ir sukaktis „Aidai“ plačiau minės ateinančiuose n-ruose.