EILĖRAŠČIAI Spausdinti
NAKTINIŲ KAPŲ TAKU

Aptrūnijusios rūpintojėlio kojos
Mėlynom liepsnelėm lydi mus,
Ir blanki delčios mėnulio žvakė
Spinkso ant įmirkusios kalvos.

Duslią, liūdną požeminę dainą
Sklaido vėjas rudenio grubus.
Svaigstančia galva kažinkas eina
Ant gyvybės ir mirties ribos.

Grįžkime. Rūpintojėlio akys,
Nepragydus dar gaidžiam, užges —
Ir tik stabas, juodas ir apakęs,
Gros karklu vaiduoklių balades.

ĄŽUOLĖLIAI

Auga auga ąžuolėliai
Kaimo kapuose.
Ant šakelių šakužėlių
Amžina rasa.

Jei braukysi rankom rasą —
Ašaros byrės.
Ąžuolėliai sunkiai neša,
Dedas ant peties

Visą vargo žemės mantą,
Lenkias nuo naštos...
Ir girdi, kaip lašas krinta
Ašaros šaltos.

DUOBKASYS

Kai spaudžia mano rankos kirvį,
Trenkdamos į ąžuolo šaknis,
Virpa raumenys — įkaitę drėgnos virvės,
Vyzdžiuose įsižiebia ugnis,

Tartum smogtumei į pačią mirtį
Su visa gyvenimo jėga!...
O duobė kiekvieną keršto kirtį
Skaito, skaito nesuklysdama.