ATEITININKŲ IX KONGRESAS CLEVELANDE Spausdinti
Parašė V. Rociūnas   
Devintasis ateitininkų kongresas buvo sušauktas rugsėjo 1-4 Cleve-lande. Tai buvo penktasis ateitininkų kongresas Šiaurės Amerikos žemyne.

Ateitininkijos 67 metų istorijoje kongresai šaukiami reikšmingiems organizacijos, lietuvių ar katalikų gyvenimo įvykiams minėti, svarbiems dabarties klausimams svarstyti ir mesti žvilgsnį į ateitį.

Pirmieji trys kongresai — 1920 1925 ir 1930 — buvo sušaukti Kaune. Ketvirtasis įvyko Telšiuose 1935. Jis buvo numatytas šaukti Klaipėdoje, bet politinė ano meto Lietuvos padėtis vertė atsisakyti nuo kongreso lietuviškame pajūryje. 1940 penktame ateitininkų kongrese norėta pasidžiaugti sugrįžusią sostine Vilniumi, bet sovietų invazija sutrukdė šiam kongresui virsti realybe. Tad penktasis kongresas įvyko po 19 metų — 1954 Chicagoje. 1960 šeštąjį kongresą taip pat priėmė Chi-caga. Septintasis kongresas 1965 sušauktas Toronte, Kanadoje. 1970 ateitininkai vėl rinkosi Chicagon į aštuntąjį kongresą. 1977 devintasis kongresas Clevelande susirinko paminėti 50 m. reorganizacinės Palangos konferencijos sukakties su šūkiu "Liudykime Kristų ir savąją tautą".

Kongresui ruošti, Ateitininkų Federacijos valdybos kvietimu, buvo sudarytas ateitininkų IX kongreso komitetas iš Clevelande gyvenančių ateitininkų. Komitetui pirmininkavo kun. Gediminas Kijauskas, S.J., Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijos klebonas ir At-kų Federacijos tarybos pirmininkas.

Pagrindiniai kongreso renginiai vyko Clevelando miesto centre esančiame Bond Court viešbutyje: konferencija, paskaitos, simpoziumai, pamaldos (Šv. Jono katedra, pažadėta pamaldoms, buvo tuo metu pagrindinai remontuojama), tautodailės paroda, posėdžiai ir pasitarimai. Tiktai pirmosios dienos kongresinė konferencija vyko Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijos salėje; dalyvių susipažinimo vakaras — Lietuvių namuose, dramos premjera — Euclido gimnazijos auditorijoje; banketas — ukrainiečių katalikų bendruomenės pokylių salėje Parmoję.

Registruotų kongreso dalyvių buvo 456; iš jų sendraugių 229, studentų 131, moksleivių 78 ir kitų 28. Kongreso atstovų, turinčių balsavimo teisę buvo 137, vienas nuo 10 narių.

Kongrese dalyvavę buvo gyvi liudininkai tvirtos ir gajos, dabartimi gyvenančios ir į ateitį žvelgiančios organizacijos. Jame tilpo ir savo balsą turėjo visi: ateitininkai pirmūnai, Lietuvoje mokslus išėjusieji nariai, čia mokslus baigusieji, dabar bestudijuojantieji ir dar gimnazijos suoluose besėdintieji moksleiviai. Tuo būdu Ateitininkų Federacija, jungianti sendraugius, studentus ir moksleivius, duoda vilties, kad ji išliks ir garbingai atiduos savo nuoširdų įnašą tautai, pergyvenančiai tamsią netikrovę.

Kongresas nebuvo koks pramoginis susibėgimas. Tai buvo įtempto darbo, kūrybos, maldos, plataus žvilgio dienos į dabartį ir ateitį, nepamirštant praeities.

Išsamiai aprašyti visą kongreso eigą, jos įspūdingus renginius per daug užimtų vietos. Tad čia pateiksiu tik schematines apybraižas. Tikiuosi, kad dalis paskaitų, pranešimų ir kitų vertinimų pateks į mūsų spaudos puslapius. Antra, mūsų spauda domėjosi šiuo kongresu, turėjo savo atstovų, daug jo momentų jau yra pasiekę skaitytojus.

Kongresinė konferencija
Kongreso darbai pradėti rugsėjo 1 d. 2 vai. p.p. Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapijos salėje kun. V. Dabušio invokacija ir visų bendrai sukalbėta malda. AF gen. sekretorius Vaclovas Kleiza kvietė visus šioje konferencijoje dalyvaujančius iniormuotis, diskutuoti ir pasidalyti mintimis.

 Ateitininkų Federacijos konstituciniuose pakeitimuose ir papildymuose siūlyta įrašyti, kad Ateities žurnalas yra AF organas, kad Ateities knygų leidykla veikia AF ribose, Ateities literatūros fondas yra savarankiškas vienetas, veikiąs pagal priimtą ir AF patvirtintą statutą. Siūlymas AF vado kadenciją sutrumpinti iki trejų metų nepraėjo. Ateitininkų Fed. taryba renkama iš 15 asmenų. Į ją įeina ir AF vadas, AF dvasios vadas, sąjungų centro valdybų pirmininkai ir buvę AF vadai. Taryba išsirenka prezidiumą. Federacijos vadas ir taryba renkama tuo pačiu metu. Praplėsti Ateitininkų Šalpos Fondo tikslai: remti moksleivių ir studentų veiklą ir šelpti į nelaimę patekusius ateitininkus.

Apie ateitininkų finansus kalbėjo Jurgis Mikaila, atstovavęs ižd. Jonui Pabedinskui. Fondas turįs arti 16,000 dol., pati AF valdyba kasoje turėjo 5,000 dol. Ateities leidykla ir Literatūros fondas verčiasi lygiomis. Ateities žurnalas, perėjęs į AF valdybos žinią, savo sunkią padėtį gerina: mažinamos skolos, padidėjo parama iš pačių skaitytojų.

Dr. Adolfas Darnusis, naujai išrinktas AF tarybos pirmininkas, aptardamas jaunučių veiklą, siūlė sudaryti jaunučių sambūrių vadovybę prie Federacijos valdybos. Moksleivių sąjungai jaunučiams vadovauti ir juos globoti per didelė našta ir atsakomybė. Paliesta užsienio ateitininkų problemos ir kiti organizaciniai reikalai.

Dr. K. Keblys kalbėjo apie Ateities leidyklą, kuri 1955 m. buvo įsteigta kun. V. Dabušio. Ji buvo vieno žmogaus institucija. Išleistos 32 knygos. 1971 m. administravimą perėmė Ateities literatūros fondas, kuris daugiausia rūpinasi grožinės literatūros leidimu. Fondo nariais gali būti visi lietuviai, pritaria jo darbo krypčiai ir moką 20 dol. metinio nario įnašą. Narių skaičius svyruojąs nuo 70 iki 120.

Šviesa ir ryžtas
Rugsėjo 2 d. 12:30 vai. — kongreso atidarymo mišios. Prieš altorių stilingi įrašai: Gilink mūsų tikėjimą! Sustiprink viltį! Nuskaidrink mūsų širdis meilėje! Kad scktumėm Kristaus pėdomis! Keli šimtai tikinčiųjų pasitinka vysk. Charles Salat-ką, Maąuette vyskupijos ordinarą, lydimą 15 kunigų su giesme "Dievas mūsų prieglauda". Giedojimui vadovauja Pranas Zaranka su orkestru. Lietuviškos giesmės didino pamaldų iškilmingumą ir jungė visus bendram maldos džiaugsmui.

Skaitymams buvo paimti tekstai iš Pr. Dovydaičio "Trys pamatiniai klausimai" ir Apaštalų darbų knygos.

Kun. dr. Antanas Paškus pamoksle kvietė išgirsti Dievo balsą ir sužinoti jo valią. Dievas reiškiasi per žmogų, tą paslaptingą būtybę. Reikia ją pažinti. Nuo Palangos reorganizacinės konferencijos pasikeitė žmogus, pasikeitėme ir mes. Laisvėje glūdi žmogaus didybė, joje slypi ir žmogaus tragedija. Laisvė pikt-naudojama. Šv. Paulius įspėja: "Nesekite šio pasaulio". Mūsų laikams reikalinga dvasios gydytojų. Į širdis gali kalbėti tik širdis. Jei žmogus nepasikeis, pasaulis neatsinaujins. Žmogus negali skleistis, ne-atsidavęs kitiems.

Mišių pabaigoje žodį tarė pats vyskupas Charles Salatka (dabar jau pakeltas į arkivyskupo poaukštį). Jis sakėsi, kad jam malonu dalyvauti ateitininkų šventėje, nors nėra gimęs Lietuvoje, ir plačiau pažinti ateitininkus. Žinąs apie ateitininkų įnašą į religinį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą ne tik Lietuvoje, bet ir tremtyje.
Čia gimusio vyskupo gražus lietuviškas žodis pamaldų dalyvius maloniai nuteikė. Visa atidarymo pamaldų tema ryškino šviesos ir ryžto vaidmenį mūsų dienų pasaulyje.

"Žvelkime ateitin su didžia viltimi"
Po pamaldų kongresas atidaromas jo komiteto pirm. kun. G. Ki-jausko, S.J., žodžiu. Pirmininkas pabrėžė, kad esame atsidūrę aiškioje kryžkelėje. Laikas ir sąlygos reikalauja apsisprendimo. Negalime užmiršti savo tautos šauksmo. Vienybėje mūsų galia. Turime būti ryžtingi ir kūrybingi, liudyti Kristų ir savąją tautą. Nutarimus reikia pernešti į visus kraštus.

Įnešamos vėliavos. AF dvasios vadas kun. St. Yla sukalbėjo maldą: "Žvelgiame ateitin su didžia viltimi. Mažas mūsų būrys, bet pasitikėjimas didis, Viešpatie".

Gen sekretorius Vaclovas Kleiza perskaitė Šv. Tėvo ir JAV prezidento Carterio sveikinimus, f prezidiumą pakviesti: dr. P. Kisielius, kun. J. Šeškevičius, kun. St. Yla, pro f. B. Vitkus, pro f. S. Sužiedėlis, Vaclovas Kleiza, Vyt. Aušrotas. Sekretoriatą sudarė: A. Balčytis, Aid. Prapuolenytė, L. Stončiūtė. Nutarimų komisija: J. Pabedinskas, kun. K. Pugevičius, L. Gražulienė, Paulius Alšėnas, S. Kuprys. Mandatų komisija: P. Spetyla, V. Kolyčius, D. Krokytė.

Ateitininkų Federacijos vadas dr. Petras Kisielius savo kalbą pradėjo kantatos žodžiais, kurie turėjo skambėti numatytame ateitininkų kongrese Vilniuje. Šis kongresas — tai Palangos reorganizacinės konferencijos pradėtų darbų tęsimas. Dabar ir ateityje reikia svarstyti, ar vertai vykdome Palangos nutarimus, ar vertai sudarėme organizacijos turinį. Netekome tėvynės. Sunkios sąlygos liudyti Kristų ir savąją tautą. Mūsų šūkis ir principai įpareigoja mus dideliems ir sunkiems uždaviniams.

Atsistojimu pagerbtas prieš pat kongresą miręs dr. Domas Jasaitis, vienas iš aktyviųjų Palangos konferencijos dalyvių.

Prof. S. Sužiedėlis, reorganizacinės konferencijos dalyvis, buvęs AF vadas, kalbėjo tema "Palangos konferencijos ženkle", pabrėždamas, kad mums šiandien rūpi ateitis, bet pravartu prisiminti ir kelias prabėgąs iš Palangos konferencijos, kuri sutvarkė ateitininkų organizacinį gyvenimą. Konferencija vyko 1927 liepos 15-17. Tuo metu Lietuvoje buvo 6,000 moksleivių ir 300 studentų ateitininkų. Konferencijoje dalyvavo apie 2,000, iš kurių du trečdalius sudarė moksleiviai. Prof. St. Šalkauskis kalbėjo apie at-kų pareigas ir principus, kurie nenustojo reikšmės ir dabar. Prof. Pr. Kuraitis referavo statuto klausimą. Pastatyta Puti-no-Mykolaičio "Nuvainikuotos vaidilutės" misterija. Prof. Sužiedėlis pabaigoje kvietė visus kovoti dėl tautos gyvybės.

Penktadienio, kaip ir kitų dienų, programa buvo labai perkrauta. Todėl tiems, kurie norėjo sekti visą kongreso eigą, nebuvo laiko net pavalgyti.

Kultūrinės veiklos perspektyvos
Tiktai valandos pavėlavimu gausūs dalyviai po oficialaus kongreso atidarymo pasiskirstė į tris mažesnes sales, kur sendraugiams kalbėjo prof. dr. Vytautas Bieliauskas, studentams — prof. dr. Elona Vaiš-nienė ir moksleiviams — dr. Mirga Girniuvienė.

Dr. Bieliauskas konstatavo, kad išeivijos ir Lietuvos kūrybinės tautos galimybės yra suvaržytos: Lietuvoje — sovietų okupacijos, svetur — svetimos aplinkos. Kūrybiniam procesui palaikyti reikalinga abiejų tautos dalių glaudesnis ryšys. Prelegentas mano, kad gal nereikėtų maišyti kultūrinio bendravimo su politiniu, nes iš tikrųjų politinio bendravimo su okupantu negali būti.

Žvelgdamas į ateitininkų ateitį išeivijoje, dr. Bieliauskas didesnių prošvaisčių nemato. Kultūrinė veikla, be kitų priežasčių turės silpnėti ir dėl lietuvių kalbos silpnėjimo. Kvietė ateitininkus dalyvauti lietuviškai krikščioniškos kultūros ugdyme, ieškoti religinio atsinaujinimo, nevengti bendravimo su aplinka, giliau pažinti charizmatinį sąjūdį.

Diskusijose buvo paliesti ir jautrūs bendravimo su kraštu klausimai, kurie ir ateitininkuose yra dažni ginčų, pagrįstų ar nepagrįstų kaltinimų objektai. Posėdžiui pirmininkavo ASS pirm. V. Šoliūnas.

Dr. Elona Vaišnienė savo paskaitoje studentams gana pesimistiškai pasisakė apie lietuvių kultūrines ateities perspektyvas. Jei mūsų karta neįstengs išauginti sąmoningos jaunos kartos, gali atsitikti, kad lietuviškoji kultūrinė veikla pasibaigs su mūsų generacija. Gyvenant tarp dviejų kultūrų — amerikietiškosios ir lietuviškosios, visada stipresnioji išeina laimėtoja.

Dr. Mirga Girniuvienė tuo klausimu kalbėjo moksleiviams. Jaunesniajai ateitininkų šeimos daliai šis klausimas kažkaip tolimas.

Jaunieji talentai
Visų dalyvių susipažinimo vakarą Lietuvių namuose rengė speciali komisija, vadovaujant Vitui ir Danutei Sirgėdams. Per 300 žmonių, daugiausia jaunimo, susirinko į jaukią lietuvišką pastogę.

Vakaro programoje pasirodė jaunieji talentai su gražia dainos ir muzikos pramogine pyne.

Pabaigai pastatyta operetė, muzikinė tragedija, su dekoracijomis, orkestru, solistais, choru ir aktoriais. Tai kolektyvinis kūrinys. Premjera buvo Dainavos studentų stovykloje prieš pat kongreso pradžią. Komiška operetė pavadinta "Parquette Marko karalystė"; joje stipriai pasijuokiama ir mūsų visuomeninių ydų, ginčų ir kivirčų. Pagrindiniai aktoriai — Petras Kisielius, jr., Arvydas Žygas, J. Dunčia, L. Bradūnaitė ir kiti.

"Katalikiškoji rezistencija ir tautos likimas"
Šia tema šeštadienio rytą pradėta trečioji kongreso diena. Paskaitininkas — dr. Vytautas Vardys, Okla-homos universiteto profesorius.

Prelegentas giliai žvelgė į dabartinės Lietuvos rezistenciją. Ten kova vedama visų, ypač už Katalikų Bažnyčios laisvę. Aiškiai iškyla katalikybės ir tautybės ryšys. Tai mato ne tik valdžia, bet ir komunistų autoriai savo raštuose. Komunistai nori sukurti tautą be religijos.

Pasibaigus Lietuvos valstybės nepriklausomam laikotarpiui, Bažnyčia tapo tautos išsilaikymo priegloba. 1946 m. paskelbta totalinė kova Bažnyčiai. Ji tęsiama ir dabar. Prasidėjo pasipriešinimas: kolektyviniai laiškai valdžiai, kreipimasis į Vatikaną, 1972 m. pradėtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidimas (leidėjai jo nelaiko nelegaliu antivalstybiniu laikraščiu), Kalantos susideginimas, demonstracijos. Vėliau pasirodė kiti pogrindžio laikraščiai. Katalikai turi didelę įtaką lietuvių bendruomenei. Komunistai žino, kad, sunaikinus katalikybę, lengviau pasiseks sunaikinti ir lietuvybę. Todėl kova už religines teises yra virtusi kova už tautinės bendruomenės išlaikymą.

Tautos rezistencija seka mūsų žingsnius. Ateitininkijos veikla tautinėje ir religinėje srityje turi būti stipri.

Krikščioniškojo atsinaujinimo simpoziumas
Jis įvyko tuojau po dr. V. Var-džio paskaitos. Šiose svarstybose — "Gyvoji dvasia — kelias į krikščionišką atsinaujinimą" — dalyvavo: kun. dr. K. Trimakas, vadovas, Ateities žurnalo vyr. redaktorius; kun. A. Rubšys, Manhattano kolegijos profesorius; sesuo Ona Mikailaitė. Eglutės redaktorė; kun. J. Šaraus-kas, dėstąs metodistų seminarijoje: ir archit. Arvydas Barzdukas, pateikdamas negalėjusio atvykti dr. V. Vyganto mintis.

Kun. A. Rubšys kalbėjo tema, ką apie atsinaujinimą skelbia Evangelija. Sesuo O. Mikailaitė — apie gyvosios dvasios sąjūdį, kurį labai populiarino prof. St. Šalkauskis. Dr. V. Vygantas kvietė pagalvoti, ką Vatikano II susirinkimo nutarimai reiškia mums asmeniškai: Dievo tautos sąvoka, liturgijos atsinaujinimas, vienybės atstatymas tarp tikinčiųjų, žmogaus vertybių atstatymas, žmogaus sąžinės svarba, dialogo vertė, pasauliečio vertė Bažnyčioje, pasauliečių apaštalavimas, modernus žvilgsnis į pasaulį. Tai galima pasiekti tik gyvosios dvasios paslaugomis.

Kun. J. Šarauskas pabėrė eilę mūsų laikų liberalios visuomenės minčių: moterų rolė Katalikų Bažnyčioje, Bažnyčios autoriteto sąvoka, Vatikano laikysena lietuvių atžvilgiu, lietuvių katalikų dabartinės problemos — pašaukimų trūkumas, lietuvių kalbos parapijose mažėjimas, jaunimo menkas bažnyčių lankymas, per didelis dėmesys kultūrai, per mažas religijai.

Šeštadienio popietės pamaldų tema — Atsinaujinti Kristuje. Altoriaus įrašas — "Sugrįžk!" Pamaldas laikė Europos lietuvių vyskupas Ant. Deksnys, koncelebruojant 16 kunigų. Bendram giedojimui vadovavo det-roitiškis Pranas Zaranka.

"Šventojo narvo" premjera
Dramaturgas Algirdas Landsbergis, kongreso proga Ateitininkų Federacijos valdybos paprašytas, parašė dramą iš dabartinio Lietuvos gyvenimo. Dviejų veiksmų dramos



vieta nurodyta "vidinės kovos ir kraštutinių situacijų teritorija, primenanti Lietuvą".

Veikalą režisavo Darius Lapinskas. Dėl nenurodytų priežasčių nuo režisavimo atsisakęs Jonas Jurašas, naują režisierių pastatė į sunkią padėtį, sukomplektuojant aktorių kolektyvą, ruošiant dekoracijas ir visą pastatymą. Bet talentingam kompozitoriui ir režisieriui per trumpą laiką pasisekė įtraukti į kolektyvą šiuos aktorius: Julių Balutį, Juozą Bulevičių, Aldoną Rastenytę, Daivą Markelytę, Laimą Rastenytę. Tadą Klimą, Vincą Olšauską, Aleksą Pakalniškį Jr. ir kitus. Apšvietimas — Arūno Pemkaus, techniškas šviesų tvarkymas — Vacio Laniausko, dekoracijos — Vyto Gečo, kostiumai — Jadvygos Dočkienės, Eleonoros Radvilienės ir Marijos Remienės.

Per 800 žiūrovų su dideliu dėmesiu sekė kovas dėl tikėjimo, herojų ryžtą ir jų silpnybes, valdančios diktatūros didelę jėgą, gyventojų priespaudą bei prievartavimą ir t.t. Įspūdingas šių dienų modernaus teatro vaizdas!

Organizacinis posėdis
Sekmadienį 10 vai. kongreso dalyviai rinkosi į paskutinį organizacinį posėdį, kur buvo AF valdybos, kontrolės komisijos pranešimai. Taip pat priimti konstituciniai papildymai bei pakeitimai ir paskelbti nutarimai.

Federacijos iždo pranešimus padarė J. Pabedinskas. Jurgis Mikaila, kontrolės komisijos pirm., pranešė, kad knygos tvarkomos gerai. Ypač iškėlė didelį ir kruopštų darbą, kurį atlieka Ateities administratorius Juozas Polikaitis.

Iš pranešimų paaiškėjo, kad veikia 17 sendraugių skyrių su 1,200 narių: JAV — 13 skyrių su 900, Kanadoje — 2 su 110, Australijoje — vienas su 100, Vokietijoje — vienas su 30 narių. Paskirų sendraugių yra išsiblaškiusių po įvairius pasaulio kraštus. 900 narių yra moksleiviai, 300 studentai.

Ateitininkų misija Tūkstantinė tikinčiųjų minia susirinko į kongreso baigiamąsias pamaldas, kurių šūkis — "Ateitininkų misija: liudyti tautą ir Kristų". Erdvi viešbučio salė buvo paversta bažnyčia. Altoriaus įrašas skelbė: "Bučiuoju Tavo Apvaizdos ranką". Estradoje už altoriaus — tautiniais drabužiais pasipuošęs Čiurlionio ansamblis su kanklių orkestru ir dirigentu Alfonsu Mikulskiu.

Iškilmingose pamaldose dalyvavo Clevelando vysk. J. Hickey, vysk. A. Deksnys, Clevelando miesto burmistras R. Perk, Vliko pirm. dr. K. J. Valiūnas, PLB pirm. Br. Nainys, JAV LB krašto valdybos pirm. A. Gečys, AF vadas dr. P. Kisielius, Ant Rudis, AF tarybos pirm. dr. A. Darnusis, St. Barzdukas ir kiti.

Pamaldų tvarkytojas kun. J. Šarauskas trumpai anglų kalba informavo apie ateitininkus, šį kongresą ir jo tikslus.

Pamaldas laikė vysk. V. Brizgys, talkinant 20 kunigų.
Pirmajame skaityme tikintieji girdėjo Lietuvos ateitininkų sveikinimą, gautą prieškongresinėje stovykloje Dainavoje. Tėvynės ateitininkai prašo dvasinio bendravimo.

Vysk. V. Brizgys pamoksle kvietė atsinaujinti dvasioje. Ateitininkija neišnyko. Dievo Apvaizda yra mums skyrusi misiją. Tautos likimas, jos kultūra — didelės vertybės, bet dar didesnė vertybė — sielos likimas. Reikia entuziazmo ir meilės gyvenime. Reikia būti Kristaus skelbėjais savųjų tarpe, giliau pažinti religiją, turėti daugiau sąmoningo pamaldumo, su ateitininkų idėja eiti į pasaulį. Lietuvos žmonės džiaugiasi šiuo kongresu, apie jį perduotos žinios per Amerikos Balsą ir Vatikano radiją. Prašė Dievo palaimos.

Čiurlionio ansamblio giedamos mišios už kenčiančią Lietuvą, diriguojamos paties kompozitoriaus, skambėjo didingai.

Miesto burmistras R. J. Perk po mišių oficialiai miesto vardu pasveikino ateitininkus. "Clevelande, kalbėjo jis, tautybės sudaro puikią mozaiką. Chorui giedant, rodės, kad esu danguje? Daug esu girdėjęs chorų, bet su Čiurlioniu nedaug kas gali lygintis". Kvietė jungtis į kovą su blogybėmis.

Pabaigoje Clevelando ordinaras vysk. J. Hickey kreipėsi į susirinkusius lietuvišku "Broliai ir Seserys". Kalbėdamas apie kenčiančius lietuvius, pareiškė: "Mes liūdime kartu su jais ir prašome Dievą, kad sutrumpintų Lietuvos kančias". Kreipdamasis į ateitininkus, kvietė branginti religines vertybes, dirbti kartu, išlaikyti kalbą ir papročius.

"Marija, Marija" ir "Lietuva, tėvyne mūsų" giedant ansambliui, pritariant kanklių orkestrui ir tūkstantinei miniai, nepaprastai įspūdingai baigė iškilmingas IX-jo ateitininkų kongreso mišias.

Čia tenka pastebėti, kad visos kongreso pamaldos buvo gražiai suorganizuotos. Tai kun. St. Ylos, Romo Bublio, Ingridos Bublienės ir kun. K. Žemaičio nuopelnas.

Baigminis posėdis
Tuojau po pamaldų įvyko ir kongreso pabaigos posėdis, su garbės prezidiumu.
Gen. sekr. V. Kleiza perskaitė gautus sveikinimus raštu. Posėdžiui pirmininkavo prof. B. Vitkus.
St. Šalkauskio vardo kūrybinės premijos komisijos vardu Alina Skrups-kelienė perskaitė protokolą, kuriuo 1977 metų 1,500 dol. premija paskirta dr. J. Griniui.

Dr. P. Kisielius visų ateitininkų vardu pasveikino vysk. V. Brizgį jo 50 metų kunigystės proga ir įteikė menišką adresą su parašais. Jam sugiedota "Ilgiausių metų". Sukaktuvininkas atsakė ilgesniu žodžiu.

Dr. A. Damušio, AF tarybos pirmininko, žodžiu oficialiai buvo baigtas kongresas. Dr. Darnusis pabrėžė, kad kongrese paliesta daug dvasinio atsinaujinimo klausimų, bet trys gyvenimo tikrovės iškyla mums prieš akis: gyvasis Dievas, pavergta tėvynė ir laisvajame pasaulyje veikiąs žmogus. Lietuviškumas ir katalikiškumas yra įnešę vertingų pakeitimų į mūsų tautą.

Posėdžio pirm. dr. B. Vitkus padėkojo visiems, kurie talkino kongresui. Brazilijos atstovas kun. J. Šeškevičius kvietė visus jungtis į dinamišką veiklą.

Ateitininkų himnas palydėjo IX-jį ateitininkų kongresą į praeitį. Istorinis ir gražus įvykis ateitininki-jos gyvenime. Prie jo minčių ir nutarimų nuolat turėsime grįžti. Įsipareigojimas "Liudyti Kristų ir savąją tautą" nėra tik kongreso metui.

Tautodailės paroda
Planuojant šį kongresą, buvo numatyta surengti visų ateitininkų dailės ir Juozo Jasiūno bei Viktoro Veselkos tautodailės parodas Bond Court viešbutyje. Susidarius nenumatytoms kliūtims ir ateitininkams menininkams neparodžius didelio entuziazmo, dailės parodos atsisakyta.

Detroito tautodailininkai J. Jasiū-nas ir V. Veselka, kurie su savo paroda jau yra lankę daug Amerikos miestų, ją atvežė į Clevelan-dą ir ji buvo atidaryta rugsėjo 2.

Erdviose viešbučio šeštojo aukšto patalpose, kur vyko ir kongreso posėdžiai, pamaldos bei registracija, prisiglaudė dr. K. Keblio ateitininkų leidinių kioskas, koridoriuose ant 6 plačių stalų ir sienų buvo skoningai išdėstyti medžio drožiniai bei skulptūros — koplytėlės, kryžiai, lėkštės, bareljefai, paskirų ir grupinių žmonių figūros. Tai medžio skulptoriaus Viktoro Veselkos darbai. Juozas Jasiūnas atvyko su tautinių motyvų audiniais — juostomis, staltiesėmis, takeliais, rankšluosčiais ir kt.

Kongresas šoka
Kongresai, suvažiavimai paprastai baigiami pokyliais, pasilinksminimais, koncertais. Džiaugiamasi, kad planuoti darbai pasibaigė ir rengėjams didelis rūpestis nukrito nuo pečių. Šį kongresą rengiant, buvo pasiūlyta banketo visai atsisakyti. Bet siūlymas nepraėjo. Rengimo komiteto narių daugumas pasisakė už banketą.

Išnuomota erdvi, nauja ir moderni ukrainiečių katalikų salė Cleve-lando priemiestyje. Nors ji puikiai gali talpinti per 700 svečių, deja, buvo per maža ateitininkų kongreso banketui. Daugeliui trūko vietų. Nemaža jaunimo atvyko tik į šokius. Banketo metu buvo daug kalbų, kurias pasakė žymieji svečiai.

Clevelando ateitininkių studenčių vokalinis vienetas (12 mergaičių) davė gražų koncertą. Dirigavo Rita Čyvaitė. Akomponavo Kristina Kuprevičiūtė. Po programos šokiams grojo Rimo Strimaičio orkestras.

Kongreso laidiniai
Kongreso proga buvo išleisti keli leidiniai. Didžiausias iš jų — "Ateitininkų keliu", didelio formato, 224 psl., iliustruota knyga. Redaktorius — Stasys Barzdukas. Įžangoje — AF valdybos žodis. Pagrindiniu straipsnių eina dr. A. Maceinos "Ateitininkų darbai ir dienos". Knyga suskirstyta į penkis skyrius: Dienų ir darbų keliais, Užgesusių žiburių šviesa, Pirmtakų žingsniais svetur, Dabarties veiklos baruose ir Ateitininkų principai ir gyvenimas. Įdėti Šv. Tėvo ir JAV prezidento sveikinimai kongresui ir mūsų pagrindinių organizacijų linkėjimai. Knygoje dalyvauja šie autoriai: kun. S t. Yla, St. Barzdukas, dr. A. Darnusis, dr. K. Keblys, S. Sužiedėlis, dr. Juozas Girnius, dr. J. Pikūnas, dr. P. Kisielius, dr. Jonas Grinius, kun. dr. K. Trimakas, dr. Pr. Jucaitis, K. Ališauskas ir kt. Knygą išleido Ateitininkų Šalpos Fondas, 1,500 egz. tiražu. Viršelis — Danguolės Stončiūtės-Kuolienės.

Antras leidinys — "Ateitininkų IX kongresas", 32 psl., iliustruotas. Parengė Vacys Rociūnas. Leidiny: kongreso komiteto sveikinimas, ateitininkų kongresai, kongreso garbės svečiai, ateitininkijos vadai, ateitininkų IX-jo kongreso programa ir daug Clevelando lietuvių bei amerikiečių organizacijų bei įmonių sveikinimų. Kartu pridėtas ir Clevelando situacinis žemėlapis, kurį paruošė Tomas Palubinskas. Šį leidinį gavo kiekvienas kongrese užsiregistravęs narys. Viršelis — Teresės Ber-žinskienės-Idzelytės.

Minėtinas ir "Devintojo Ateitininkų kongreso giesmynėlis", kurį parengė Pamaldų komisija, vadovaujama R. Bublio. Pagaliau "Gražių dainelių daug girdėjau" — dainynas, kurį gavo kiekvienas kongreso banketo dalyvis.

Pabaigai
Kongresas jau praeities įvykis. Ir jo rengėjai savo darbus baigė, suvedė sąskaitas, grįžo prie savo tiesioginių ir šalutinių darbų.

Ateitininkų IX kongreso komitetą sudarė: pirm. kun. G. Kijauskas, S.J., sekr. Nijolė Balčiūnienė; komisijų pirmininkai: informacijos — V. Rociūnas, pamaldų — R. Bublys, dramos — V. Kliorys, dailės — Nijolė Palubinskienė, finansų — S. Laniauskas, leidinio :— St. Barzdukas, registracijos — O. Kliorytė, patalpų — dr. E. Šilgalis, nakvynių — R. Skrinskienė, susipažinimo — Vitas ir Danutė Sirgėdai, banketo
— Pr. Razgaitis. Jiems talkino daug pagalbininkų. Rengėjai visiems reiškia didelę padėką.

Ir materialiniu atžvilgiu balansas geras. AF paskelbtasis vajus (pirm. M. Šilkaitis) gerokai papildė AF kasą. Įplaukė per 20,000 dol. Paties kongreso renginiai Clevelande davė per 6,000 dol. pelno.

To nebūtų galima padaryti, jei nebūtų rankų, kurios padeda, protų, kurie planuoja bei vykdo, ir širdžių, kurios suglaudžia idėjas ir darbą į veiksmingą junginį.
V. Rociūnas


Ateitininkų IX Kongreso komiteto nuotraukoje (469 psl.) iš kairės sėdi: Simonas Laniauskas — finansų komisijos pirm., Romas Bublys — pamaldų komisijos pirm., Nijolė Balčiūnienė — sekretorė, kun. Gediminas Kijauskas, S.J. — pirmininkas, Nijolė Palubinskienė — dailės komisijos pirm., Stasys Barzdukas — leidinio redaktorius, Ona Žilinskienė; II eilėje — dr. Eugenijus Šilgalis — patalpų komisijos pirm., Živilė Kliorytė, Ona Kliorytė — registracijos komisijos pirm., Nijolė Lenkauskaitė, Danutė Sirgėdienė, Rita Čyvaitė — "Nerijos" choro dirigentė, Zita Kripavičiūtė, Birutė Skrinskienė — nakvynių komisijos pirm., Vacys Rociūnas — informacijos komisijos pirm.; III eilėje — Vytas Kliorys
— dramos komisijos pirm., Petras Kliorys, Romas Bridžius, Vitas Sir-gėdas — susipažinimo komisijos pirm., Tomas Palubinskas, Džiugas J. Staniškis. Trūksta Prano Razgaičio — banketo komisijos pirm., Kęstučio Civinsko ir kt.
Ateitininkų Federacijos Valdybos nuotraukoje iš kairės į dešinę: Kęstutis Sušinskas, dr. Algis Norvilas, Daina Kojelytė, dr. Antanas Razma, jr., dr. Petras Kisielius, Ateitininkų Federacijos vadas, Alina Skrups-kelienė, Jonas Pabedinskas, dr. Kęs tutis Girnius, Vaclovas Kleiza