Aidai.eu Apžvalga

IŠEIVIJOS EKONOMINĖ PARAMA LIETUVAI

Parašė VINCENTAS LIULEVIČIUS

53 milijonai dolerių Lietuvos atstatymui

4. Gerino savųjų gyvenimo būklę Lietuvoje

a. Atsiminė savųjų vargą. Į Ameriką suvažiavusieji buvo kilę daugumas iš darbininkų tarpo — "bernai" ir "mergos". Nors jie čia labai daug vargo, bet atsiminė savųjų vargą Lietuvoje. Prie "drukavoto" (spausdinto) laiško dėjo dolerį ir siuntė paštu ir kitokiais būdais pinigus į Lietuvą. Neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek savųjų gyvenimo pagerinimui yra pasiuntę pinigų. Apskaičiuojama, kad per 1911 metus amerikiečiai lietuviai pasiuntė į Lietuvą $1,672,918.50.34 Vien Antano Olšausko bankas 1895 - 1914 persiuntęs į Lietuvą $4,000,000.00.35

Po Lietuvos atsikūrimo daugelis JAV lietuvių grįžo į savo kraštą. 1920 ir 1921 tokių buvo apie 5000. Jie visi parsivežė $2,815.000.00.36 Gi vėliau grįžusių į Lietuvą skaičius pakilo iki 20,000. Imant anų 5000 asmenų parsivežtą pinigų sumą vidurkiu, tai 15,000 asmenų galėjo parsivežti triskart daugiau
— $8,445,000.00. Arba iš viso $11,260,000.00. Jų tarpe buvo ir turtingų, pvz., vėliau grįžęs dr. A. Šmitas (Gary, Ind.) parsivežė $1,000,000.00.37

Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, entuziazmo pagauti, nuveždavę grįždami į Lietuvą kasmet apie $6,000,000.00.38 Toliau jau yra aiškesnių duomenų. Lietuvos pašto valdybos apskaičiavimu, pašto perlaidomis Lietuvoje gauta 1926 — $2,890,000.00; 1927 — $2,620,000.00, 1928 — $2,600,000.00. Be pašto perlaidų, pinigai iš Amerikos buvo siunčiami dar čekiais, kuriuos gavėjai iškeisdavo Lietuvos bankuose. Bankų apskaičiavimu, š iuobūdu buvo gaunama kasmet arti $600,000.00. Žinovai mano, kad įdėtų į laiškus ir siuntinius Lietuvą pasiekdavo apie $100,000.00. Šiame laikotarpyje į Lietuvą vykdavo daug ekskursijų, tad, manoma, kad šia proga Amerikos lietuviai per metus palikdavo Lietuvoje arti $100,000.00. Jeigu taip buvo, tai per minėtus trejus metus Lietuvoje buvo gauta $10,510,000.00 arba daugiau kaip $3,500,000.00 kasmet.39 Šie duomenys patvirtina ir J. Pažemėno teigimą, kad JAV lietuvių per-
---------
Tęsinys iš š. m. Aidų Nr. 6
--------------
laidos giminėms ir pažįstamiems iki depresijos siekdavo po 30 milijonų litų per metus.

Dar pavyko užtikti trejų metų vėlesnių duomenis. Iš jų matyti, kad JAV lietuviai per bankus ir pašto perlaidomis pasiuntė į Lietuvą 1934 6,959,000 litų, 1937 — 6,179,600 lt., 1938 — 5,427,800 lt.41 Kadangi JAV doleris nuo 1934.1.30 buvo 41% sumažintas, tad litus pavertus doleriais, jų buvo $3,146,684.46.

Remiantis prielaidomis, JAV lietuvių nugabentų ir nusiųstų pinigų sumos būtų milžiniškos (apvalinant sumą — $42,000,000.00). Imkime tik realias sumas, dėl kurių neabejojame, ir tai sudaro $28,916,684.46 sumą.42

New Yorke (1920.X.8) veikėjų suvažiavimas įkūrė Lietuvos piliečių sąjungą, kurios tikslas — registruoti Lietuvos piliečius ir apsidėti 3 dol. metiniu mokesčiu Lietuvos respublikai. Kitų metų pradžioje ši sąjunga turėjo suorganizavusi 100 skyrių su 4000 narių. Ir netnrkus (1921.VII.6) Lietuvos piliečių sąjungos pirmininkas, išvykdamas į Lietuvą, pranešė, kad per ją surinkta Lietuvai daugiau kaip $30,000.00.43

b. Šelpė nuo karo nukentėjusius. Kai pasiekė žinios JAV lietuvius apie Lietuvą ištikusią nelaimę I pasaulinio karo metu, šio krašto lietuviai pradėjo rūpintis jos vargo sumažinimu. Jau 1915 vasarą Lietuvių komitetas nuo karo nukentėjusiems šelpti iš Lietuvos atsiuntė į Ameriką muziką St. Šimkų rinkti aukų, kuris, karui siaučiant, čia užsibuvo iki 1920. Surinko $26,000.0044

Jau 1915 pradėjo rinkti drabužius nuo karo nukentėjusiems Lietuvoje. Po pusmečio per Raudonąjį kryžių Brooklyno Lietuvaičių komitetas išsiuntė 19 dėžių drabužių lietuviams pabėgėliams Rusijoje, nes į Lietuvą negalėjo siųsti. Tais pačiais metais iš Amerikos nusiuntė $3500.00 Globos draugijai Prūsų lietuviams šelpti. Šv. Vincento Pau-liečio rėmėjų draugija surinko visą laivą drabužių, vieno milijono vertės. Vien nugabenimas kainavo $7000.00.45 Be to, per vysk. Pr. Karevičių ir per Lietuvos misiją pasiuntė į Lietuvą $39,000.00.46 Vysk. Karevičius (1916) grįžo iš Rusijos į Lietuvą su informacija ir 60,000 rublių.47

c. Wilsono paskelbta Lietuvių diena. Po belgų, prancūzų, čekų ir slovakų suorganizuotų dienų JAV lietuviai išgavo iš prezidento Wilsono ir Lietuvių dienos paskelbimą. 1916.XI.1 tūkstančiai rinkėjų su dėžutėmis rankose, persijuosę spalvotu raiščiu su įrašu: "For Suffering Lithuania", ėjo į gatves, parduotuves, įmones, kalbino praeivius ir pravažiuojančius aukoti nukentėjusiai Lietuvai. Tą dieną visi Amerikos laikraščiai rašė apie Lietuvą ir jos vargus. Surinktas aukas atidavė saugoti Amerikos Raudonajam kryžiui. Pagal jo apskaičiavimą, tą dieną aukų buvo surinkta $176.863.28. Iš jų $35,000.00 nusiuntė į Šveicariją ir $14,500.00 į Petrapilį (Globos ir "Grūdo"draugijoms).48

Daugiau pinigų nebesiuntė, nes tos rinkliavos organizatoriai negalėjo susitarti, kam siųsti, o JAV valdžia nenorėjo siųsti pinigų į vokiečių užimtą Lietuvą. Pinigai buvo "užšaldyti" iki karo pabaigos.

Po karo Amerikos Raudonasis kryžius už tuos pinigus ir procentus, dar pridėjęs $100,000.00, nupirko drabužių, ligoninėms įrankių bei vaistų ir 1919.VI. 12 nusiuntė į Lietuvą. Pristatymo ir administracijos išlaidas — $59,000.00 — apmokėjo JAV Raudonasis kryžius iš kitų fondų.

Taigi visa ši akcija, sudėjus aukščiau suminėtas sumas, yra davusi $347,500.00. O atsimenant tą faktą, kad kai kurios vietovės pinigus siuntė tiesiog į Lietuvą, skaičių galima apibendrinti iki $350,000.0049
Čia tenka pridurti žinią, kad 1916 į Ameriką atvyko Centralinio komiteto įgaliotiniai — M. Yčas ir kun. J. Žilinskas — ir surinko stambią sumą — $43,094.46.50

d. Popiežiaus paskirta Lietuvių diena. Lietuviams po ilgų pastangų pavyko išsiprašyti iš popiežiaus paskelbti Lietuvių dieną visame pasaulyje. Pats popiežius paaukojo 20,000 lirų. 1917.V.20 buvo renkamos aukos viso pasaulio katalikų bažnyčiose sušelpti nuo karo nukentėjusiems Lietuvoje. Tą visą darbą suorganizavo Šveicarijos lietuviai. Apyskaita nebuvo paskelbta, todėl tikros surinktos sumos nežinoma. JAV lietuviai surinko $127,000.00.51 Įskaitant Vokietijos 1,600,000 markių ir 70,000 Rusijos rublių, galima drąsiai tvirtinti, kad buvo surinkta apie $200,000.00.

Į Vilniaus konferenciją iš Šveicarijos buvo nuvykę trys atstovai. Ta proga kun. A. Steponaitis iš Lituanijos šalpos fondo Suvalkijoje paliko 15,000 rublių, o kan. K. Olšauskis Kaune paliko apie 150,000 rublių.52

e. Lietuvos Laisvės varpas. Adv. J. Bagdžiūnui sumanius, buvo nuliedintas Lietuvai Laisvės varpas. Jis buvo vežiojamas po lietuvių kolonijas ir leidžiama paskambinti už 5 dol. vieną kartą, už 10 dol. — du ir t.t. Tuo būdu buvo surinkta keliolika tūkstančių dolerių. Iš tos sumos buvo nusiųsta $8526.65 į Paryžių lietuvių delegacijai taikos konferencijoj. Lietuvos misijai perdavė Laisvės varpą, filmą su įtaisais bei likusius pinigus — $1830.1551
Šiame skyriuje papasakotomis progomis išeivija Lietuvai davė $29,625,635.72.

5. Finansavo politinę veiklą

a. Rėmė 1905 sukilimą. Lietuvoje daugelis nukentėdavo bekovodami su rusų priespauda, todėl JAV lietuviai suorganizavo jiems pagalbą. 1899 Susivienijimo lietuvių Amerikoje seimas sudarė Kankinių komitetą. Vienu tarpu surinko $1001.53 aukų ir nusiuntė Lietuvon.54

Lietuvoje kilus 1905 revoliuciniam sąjūdžiui, JAV lietuviai tuoj suorganizavo Centralinį Komitetą revoliucijai šelpti Lietuvoje. Greit pasiuntė $700.00 kovotojams (geriau sakant, partijoms).55 Socialdemokratai norėjo gauti visas aukas. Kilo ginčas. Komitetas greit suiro. Likusius pinigus — $831.00 išsiuntė varpininkams ir socialdemokratams.56 Socialistai sudarė Revoliucijos rėmimo komitetą, rinko aukas ir siuntė socialdemokratams. Išsiuntė $2000.00.57
Philadelphijoje (1906.11.22) įvykęs Pirmasis Amerikos lietuvių politinis seimas sudarė Centralinį Revoliucijos šelpimo komitetą, kuris daugiau kaip per metus surinko $6291.18 ir visus išsiuntė į Lietuvą, išskyrus $64.34.58

1907 pabaigoje šis komitetas likvidavosi. Tada socialistai rinko aukas "Kovos" redakcijoje. Iki 1908 pabaigos surinko $6491.14. Iš Škotijos irgi gavo $509.75.59 Sudėjus minėtas sumas, gauname $17,824.60. Dr. J. Šliūpo tvirtinimu, visi komitetai surinko apie $30,000.00.60

b. Fondai telkė pinigus. Vienas didžiųjų pinigų teikėjų buvo visų pakraipų įkurtieji fondai. Tautos fondas 1914 - 1922 surinko $590,136.91.61 Be anksčiau minėtų Lietuvos reikalams išleistų sumų, po I Pasaulinio karo taikos konferencijoje Paryžiuje JAV lietuviai finansavo ne tik Amerikos lietuvių delegaciją, bet ir Lietuvos. Tam reikalui nusiuntė $90,000.00. O išlaikymui Šveicarijoje Lietuvių informacijos biuro bei Vokietijoje esantiems lietuviams karo belaisviams šelpti išleido $120,000.00.62

Socialistų įkurtas Lietuvos šelpimo fondas 1914 - 1920 surinko $37,771.50. Iš jų $18,000.00 pasiuntė į Vilnių kairiųjų šalpos draugijoms, o daugiau kaip $12,000.00 — į Petrapilį ("Grūdui", "Žiburėliui" ir kt.).63

Tautininkų Lietuvos Gelbėjimo fondas 1914-1916 surinko $11,971.32. Iš jų $4342.93 pasiuntė į Vilnių, $3634.71 — į Maskvą, o $500.00 Karužos kelionei į Europą. Tos pačios pakraipos sukurtas Lietuvos autonomijos (vėliau nepriklausomybės) fondas 1914 - 1920 surinko $85,201.51. Išleido Lietuvos delegacijai Taikos konferencijoje $22,305.00, Lietuvos reikalams per Paryžiaus atstovybę — 30,000.00, Lietuvos karo misijai — $10,000.00, Lietuvių tautinės tarybos atstovui Wa-shingtone — $6845.00, o likutį — $1982,03 perdavė Lietuvos atstovybei VVashingtone.^Fondai surinko $725,081.

c. Tėmė partijų veiklų. JAV lietuviai rėmė Lietuvoje esančias savos pasaulėžiūros partijas. 1922 - 1923 lankęsis iš Lietuvos socialdemokratų atstovas K. Bielinis surinkęs čia aukų $950.00. Santariečiai surinkę ir pasiuntę liaudininkams dusyk daugiau.65

1923 kun. F. Norbutas surinkęs aukų $10,713.07.66 O M. Bagdonas ir kun. Pr. Garmus krikšč. demokratų blokui surinko $10,359.62, kurių $4000.00 buvo Laisvės paskolos bonais — lakštais.67 Ir 1926 kun. J. Dagilis tos pat partijos reikalams surinkęs arti $10,000.00.68

1925 grįžo į Lietuvą valstiečių liaudininkų atstovas J. Makauskis, pasakęs Amerikoje apie 40 prakalbų ir surinkęs gerokai aukų.
Taigi partijų veiklai paremti JAV lietuviai sudėjo žinomų sumų — $32,022.69, o kiek nežinomų?
Politinei veiklai Lietuvoje remti šiame skyriuje suminėtos sumos sudaro $774,928.53.

6. Organizavo ekonomines bendroves
Lietuvoje prekyba ir pramonė buvo svetimtaučių rankose. Tačiau buvo drąsuolių, kurie bandė ir šioje srityje pasidaryti savarankiški. Tie gavo JAV lietuvių paramos. 1913 Vilijos bendrovė (gaminusi Vilniuje ūkio padargus), čia pardavinėjo savo akcijas. Pastangos davė gerus rezultatus. Vienoje Chicagoje parduota akcijų už $3000.00.

Kai atsirado viltis atkurti Lietuvos valstybę, prasidėjo didelių planų kūrimas, kaip Lietuvai sudaryti ekonominį pagrindą. Ir prasidėjo steigimas visokių bendrovių.

a. Lietuvos atstatymo bendrovė. JAV katalikų ir tautininkų seimelis 1916.IX.28-29 Brooklyne įsteigė Lietuvos atstatymo bendrovę su 1 milijono kapitalu. Katalikams iš bendrovės pasitraukus, tautininkai vieni tvarkėsi. Akcijos (šero) nominalinė vertė buvo 10 dol. Parduota akcijų už $690,561.31.69
Bendrovės tikslas — suorganizuoti kapitalą ir vėliau Lietuvoje investuoti į prekybos, pramonės ir kredito įmones. Pradžioje darbas vyko puikiai: steigė dirbtuves — fabrikus ir bankus. Iki 1927 turėjo $210,000.00 pelno. Vėliau dėl įvairių priežasčių ta bendrovė buvo likviduota, atnešė apie trečdalį milijono JAV lietuviams nuostolio, bet Lietuvai ta bendrovė daug pasitarnavo. Akcininkai teatgavo tik $28,000.00.70

b. Kitos bendrovės. 1919 Brooklyne įvyko mechanikų suvažiavimas, kuris įkūrė Lietuvių mechanikų sąryšį. Sudarė $44,400.00 kapitalą ir visą perkėlė į Lietuvą, įsteigdami ūkio padargų fabriką.71

Tais pačiais metais (1919) įsikūrė Amerikos Lietuvių prekybos bendrovė su $100,000.00 kapitalu. Jos tikslas — sukelti Amerikoje pinigų pramonės ir prekybos išvystymui Lietuvoje. Jos veikla smarkiai išplito Amerikoje ir Lietuvoje. Įkūrė Lietuvoj Tarptautinį banką, atidarė Kaune, Mažeikiuose, Skuode, Šiauliuose, Telšiuose ir Vilniuje (trys) parduotuvių. Visos parduotuvės nešė nuostolį, tik Vilniaus — pelną. Palangoje nupirko vilą, vienintelį viešbutį, kiną, garažą ir elektros stotį. Skuode įtaisė saldainių fabriką, kuris aptarnavo visas šias bendrovės parduotuves. Pardavinėjo automobilius ir traktorius. Turėjo 18 autobusų tarpmiestiniam susisiekimui. Turėjo du lėktuvu (prie vokiečių prisidėję), talpinančius po šešis asmenis, Kauno — Karaliaučiaus oro susisiekimui. Finansavo Šiauliuose Ventos bendrovę, kuri gamino duris, suolus, stalus ir kt. Nupirko pusę nuosavybės Eglyno bendrovės, kuri buvo užpirkusi daug miško ir turėjo lentpjūvę. Kaune turėjo tabako ir papirosų fabriką.72

Ir dar tais pačiais (1919) metais Brooklyne A. Račiūnas suorganizavo Lietuvių filmų bendrovę su $25,000.00 kapitalu.73

Tame pačiame Brooklyne 1920 buvo įsteigta "Drobė". Ji kitais metais atidarė Kaune (Šančiuose) audimo ir popieriaus fabrikus. Akcinis kapitalas pradžioje buvo $140,000.00, o vėliau padidino iki $175,000.00. Gamino nuo pusvilno-nių iki geriausių vilnonių medžiagų — gelumbes.74

Chicagoje (1920) buvo įsteigta Amerikos lietuvių bendrovė "Rūbas". Kitą tokią bendrovę įsteigė Lietuvoje. Šiame krašte esanti bendrovė stengėsi surinkti pinigų, kad Lietuvoje būtų įkurta siuvykla. Akcijos kainavo po 50 dol. Trumpu laiku JAV esanti bendrovė surinko daugiau kaip $100,000.00 kapitalą ir beveik visą perkėlė į Lietuvą. Kaune buvo įkurta siuvykla, kurioje dirbo 60 darbininkų. Netrukus siuvykla pateko į privačias rankas. Bendrovė (1923) buvo likviduota. Akcininkai nieko negavo.75

Dr. J. Šliūpas, grįžęs (1920.V.30) iš Lietuvos, pradėjo organizuoti Lietuvos garlaivių akcinę bendrovę su $100,000.00 kapitalu. Ir kitais metais (1921.IV.7), išvykdamas į Lietuvą nuolatiniam apsigyvenimui, buvo pardavęs 1590 akcijų ir turėjo surinkęs $47,000.00 kapitalą.76

Bostone 1920 P. J. Kazlauskas suorganizavo Lietuvių audėjų bendrovę su $100,000.00 kapitalu.77

J. Žilius Lietuvos Žemės bankui Amerikoje akcijomis 1924 surinko $70,500.00.78
Panašiu būdu buvo suorganizuota keliolika bendrovių.79 Jos visos steigėsi akciniais pagrindais.

Šiame skyriuje suminėtos bendrovės galėjo nuvežti į Lietuvą ir ten investuoti į įvairias įmones $1,352,061.31. K. Gineitis tvirtina, kad buvo sutelkta apie porą milijonų dolerių kapitalo.80 Daugumas surinkto kapitalo dėl įvairių priežasčių nuėjo niekais, bet Lietuvai ta veikla buvo labai naudinga: liko Lietuvoje doleriai ir jų įkurtos įmonės.

7. Rūpinosi Lietuvai paskolomis
Pradėjus Lietuvos valstybės atstatymo darbą, visko jai trūko, nes per karą ji buvo labai nualinta. Reikėjo dairytis, kur gauti paskolos. JAV lietuviai nuolat ir įvairiausiais būdais rūpinosi ir tuo reikalu.

a. Tūkstantis vagonų gėrybių. Pasibaigus I pasauliniam karui, daugybė Amerikos atgabentų dalykų liko Prancūzijos sandėliuose. JAV vyriausybė sudarė Likvidacinę komisiją, kuri turėjo tas gėrybes parduoti. Lietuvos delegacijai (kuri buvo nuvykusi į Taikos konferenciją) prašant ir JAV lietuviams (irgi ten nuvykusiems) spaudžiant, Likvidacinė komisija davė Lietuvai, dar neegzistuojančiai valstybei, apie 1000 vagonų gėrybių, $5,000.000.00 vertės. Vos tik pradedanti kūrimo darbą Lietuvos valdžia nebuvo pajėgi tų prekių parsigabenti iš Prancūzijos į Lietuvą. Tad kreipėsi į JAV lietuvius, prašydama pagalbos šiam reikalui. Ir šie atskubėjo su apie $75,000.00. Prekės buvo pargabentos.

Tada Lietuvai buvo labai sunkus ir politinis, ir ekonominis metas. Tik gavusi iš JAV valdžios tas prekes, ji pirmą kartą geriau aprėdė savo karius. Lietuvos valdžia, išpardavusi tas prekes, gavo nemaža pinigų. Kai valdininkams neturėdavo iš ko mokėti algų, dalindavo amerikoniškus konservus.81

b. Lietuvos laisvės paskolos lakštai. Kad sutelktų Lietuvai pinigų, Amerikos lietuviai jau 1919 buvo iškėlę mintį išleisti Lietuvos laisvės paskolos lakštus. Vėliau padarė tokį nutarimą. Ir kai atvyko (1919.XII.18) į JAV Lietuvos Finansų misija, rado jos veiklai jau paruoštą dirvą. Per trejetą metų (iki 1923.IV.25) ta akcija sudarė $1,864,682.00.82

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiais kritiškais laisvės kovų metais (1920) Lietuvos biudžete Laisvės paskolos įplaukos sudarė 18% visų tuo metu buvusių valstybės pajamų ir 90% gautų tais metais paskolų.

Finansinė misija, baigdama savo darbą (ją pakeitė atstovybė), padarė pranešimą apie savo veiklos rezultatus. Pasirodė, kad tuo metu, be paskolos, dar misija surinko: šauliams — $8000.00, Lietuvos gynimo komitetui — $55,000.00, Raudonajam kryžiui $13,974.61, našlaičiams — $901.75. Taigi dar aukų surinkta — $159,207.72. O tuo pačiu laiku misija žmonėms pinigų pasiuntė $501,027.72.83 Tačiau tik ką minėtų sumų į skaičiavimą neįtraukiame, nes jos arba yra įtrauktos kitose vietose (šauliams), arba galėjo būti įtrauktos (Gynimo komitetui ir našlaičiams). Tik prie Laisvės paskolos lakštų sumos ($1,864,682.00) pridėsime Raudonajam kryžiui skirtą auką ($13,974.61). Tuo būdu gauname $1,878,656.61.

c. Kitos paskolos. Nors Lietuvos vyriausybė skolinosi iš Vokietijos banko pinigų, nors buvo užtraukta vidaus paskola, bet Lietuvai pinigų vis trūko. Tad po JAV lietuvių ilgų prašymų Relief Administration 1919 davė Lietuvai $1,000,000.00 pašalpos. Po kelių mėnesių JAV davė Lietuvai $300,000.00 pašalpos (Lenkijai—$57,000.000.00).8

1924 pradžioje atvyko į JAV kun. K. Olšaus-kis ir inž. V. Pauliukonis pardavinėti akcijų ir gauti paskolos elektros bendrovei "Galybei". Pardavė akcijų už $50,000.00 ir po trumpo laiko gavo iš amerikiečių paskolos $600,000.00.85
Lietuvos atstovas 1924.IX.22 pasirašė su JAV sutartį, prisipažindamas, kad Lietuva šiam kraštui skolinga $6,986,625.08 ir kad tą skolą išmokės per 62 metus. Ir kitų metų pabaigoje (1925.XII.15) Lietuva įmokėjo JAV nuošimčių už skolą $45,678.38. Lietuvai reikėjo dar didesnės paskolos. Dr. Vinikui pasidarbavus, 1925 Lietuva gavo iš JAV paskolos iki $12,000,000,00.86

Lietuva dar buvo gavusi paskolos ir iš Anglijos bei Prancūzijos. Už paskolas Lietuva 1919-1932 turėjusi sumokėti procentų $2,209,080.00.87
Ministro St. Lozoraičio tvirtinimu, "Nuo 1918 metų ligi sovietų įsiveržimo į Lietuvą 1940 metais Lietuva, buvo paėmusi iš užsienio tik apie 18 milionų dolerių paskolų".88 Sudėjus sumas,

JAV lietuviai angliakasiai pasiruošę leistis į požemį, kur jų laukia sunkus ir labai pavojingas darbas. Sunkiai uždirbtais pinigais jie šelpė savuosius Lietuvoje.

gautas iš JAV, paaiškėja kieno rūpesčiu jos gautos ir kam priklauso nuopelnai. JAV paskola Lietuvai siekė $13,9500.00. Besikuriančiai Lietuvai paskolos suvaidino didelį vaidmenį. 1918 - 1919 paskolos sudarė 64,4% visų valstybės pajamų; 1920 — 20,3%) 1921 — 14,6%.89

Perbėgus šiame skyriuje suminėtas pinigų sumas, matome, kad JAV lietuviai arba patys paskolino (Laisvės paskolos lakštai) arba išsirūpino paskolos iš JAV vyriausybės $20,903,656.61.

8. Gelbėjo kritiškais momentais

a. Atsiliepė į SOS šauksmų. 1920 Lietuvoje buvo susidariusi labai pavojinga padėtis. Želigovskiui puolant Lietuvą, jos kariuomenė smarkiai nukentėjo. Valstybėje buvo suirutės žymių. Visuomenėje nuotaika puolusi. Surasti išeičiai iš susidariusios baisios padėties (1920.IX.26) buvo sušauktas Steigiamojo seimo patalpose susirinkimas. Susirinkime greitai prieita išvada, kad visa tauta šiuo momentu turi stoti kovon už Lietuvos nepriklausomybę, parodyti norą gyventi nepriklausomai.

Buvo sudarytas Vyriausias Lietuvos gynimo komitetas. Jis tuoj paskelbė į visuomenę atsišaukimą, kuriame nurodė esamą Lietuvos nepriklausomybei pavojų, kvietė gintis ir nurodė, kaip organizuotis. Į atsišaukimą visuomenė atsiliepė su didžiausiu dvasios pakilimu ir pasiryžimu. Ir nepraėjus nė mėnesiui nuo atsišaukimo paskelbimo, visa Lietuva buvo susiorganizavusi į Gynimo komitetus. Tuoj pradėjo plaukti aukos: aukso ir sidabro pinigai, žiedai (242), laikrodžiai, sidabriniai indai, pasižymėjimo ženklai, popieriniai pinigai, arkliai, kailiai, vilnos, marškiniai, rankšluosčiai, pirštinės, kojinės, maisto produktai ir kt.
Tų gėrybių priėmimui ir sutvarkymui reikėjo daug rankų, tad beveik visa Kauno moksleivija, metusi mokslą, atėjo komiteto žinion. Neatsiliko ir provincija. Šiuos žodžius rašantysis pats rinko kaime aukas, būdamas Utenos "Saulės" gimnazijoje.
Vyriausias Lietuvos Gynimo komitetas kreipėsi ir į JAV lietuvius, kurie labai jautriai priėmė tėvynės šauksmą ir gausiai ją parėmė. Nors Vyr. Lietuvos gynimo komitetas sudarytas metų pabaigoje (1920.IX.26), bet šio krašto lietuviai dar tais pačiais metais pradėjo rinkti aukas ir suspėjo sudėti $16,394.32.90 Kitų metų viduryje tam reikalui JAV lietuviai sudėję aukų $75,000.00. O dar kitais metais (1922.XI.14) VLG komitetas pranešė, kad jis gavęs iš amerikiečių aukų pusšešto milijono auksinų.91

Nebuvo užmiršti ir kitų kraštų lietuviai. Jie irgi atsiliepė savo parama. Iš komiteto apyskaitos (1920.X.1 — 1921.XII.31) matyti, kad pačioje Lietuvoje pinigais ir daiktais surinkta 4,266,759,75 auksinų
gauta iš J.A.V 5,510,845.82 auksinų
iš Anglijos 71,327.39 auksinų
iš Latvijos 16,338.95 auksinų
iš Brazilijos 2,538.24 auksinų
9,867,810.15 auksinų
Taigi, JAV lietuviai įnešė didžiąją dalį. VLG komiteto tikslas buvo ginti Lietuvą nuo pasike-sintojų, todėl surinktų aukų didžiausia dalis ir atiteko kariuomenei bei šauliams.92

Šioje Lietuvos nelaimėje užsienyje gyvenančių lietuvių vaidmuo puikiai nusakytas Vlado Pūt-vio žodžiais: "Mūsų išeivija pasidarė didžiausia kovojančios Lietuvos atrama. Galinga moralinė parama ir užuojauta nekartą palaikė silpstančias Lietuvos kovotojų rankas, o gausingos amerikiečių aukos padėjo Lietuvai ir materialiai ištesėti. Nors ir nebūdami Lietuvoj, mūsų užjūrio broliai buvo tikri Nepriklausomos Lietuvos statytojai.93

b. Litui išleisti pamatas. Nuolat smunkanti turimoji Lietuvos valiuta Lietuvos ūkį vedė į pražūtį. Reikėjo tvirtos valiutos. Lietuva ruošėsi savajai valiutai. Reikėjo suorganizuoti aukso ar kitokį pagrindą, kuris garantuotų įvedamo lito vertę. Lietuvos misija sumanė Amerikoje įkurti Aukso fondą rinkimui aukso ir sidabro Lietuvos pinigų pamatui padėti. Po metų (1921.XI.30) New Yorke įvykusioje veikėjų konferencijoje buvo atnaujintas tas projektas kaip Aukso — sidabro fondas. Šiam fondui 1922 viduryje jau buvo surinkta apie $15,000.00.94

c. Vilniaus vadavimas. Kada lenkai užpuolė Lietuvą ir užėmė Seinus, A.L.R.Katalikų federacijos kongrese Waterburyje nutarė surinkti Lietuvai kaip galima daugiau pinigų. Per skubotai paskelbtą vajų surinko $41,000.00 ir pasiuntė Lietuvos prezidentui.95 Iš Lietuvos atvyko (1920.XI.27) valstiečių liaudininkų atstovas dr. D. Alseika rinkti Vilniaus vadavimui aukų. Be to, dr. D. Alseika pardavė Varpo bendrovės 1250 akcijų už $15,000.00.96 Vilniaus krašto lietuviai 1914-1926 gavo nemaža paramos. Tai matyti iš Vilniaus Lietuvių laikinojo komiteto pranešimų, kad našlaičių šelpimui gavęs $7657.45.97 Jonas Bagdžiūnas, lankydamasis Lietuvoje, buvo nuvykęs ir į lenkų okupuotą Vilnių, kur viešėdamas Lietuvių komiteto pirmininkui įteikė 100,000,00 zlotų lietuviškoms mokykloms išlaikyti.98

d. Klaipėdos atvadavimas. Klaipėdoje lankėsi Amerikos lietuvis Antanas Ivaškevičius, važinėjęs po kraštą ir agitavęs už prisijungimą prie Lietuvos. Buvęs vietinės valdžios keletą kartų areštuotas, bet JAV pasas ir dolerinis užstatas jį išvadavo. Mažosios Lietuvos draugijoms jis palikęs 1 milijoną vokiškų markių.99 Kai A. Žmuidzinavičius rinko aukas Amerikoje (1922-1923), Šaulių sąjunga ruošėsi Klaipėdos vadavimo žygiams. "Sukilimui įvykus, nevienas Amerikos lietuvis atsidūrė garbingose sukilimo organizatorių ir dalyvių eilėse. Sukilimo vėliavą iškėlęs Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetas daugiausia amerikiečių aukų dėka galėjo sėkmingai vykdyti savo užsibrėžtąjį tikslą".100
Vos tik išgirdo JAV lietuviai (1923.1.16) apie Klaipėdos sukilimą, tuoj pradėjo rinkti aukas tam sukilimui paremti. Buvo suorganizuotas Amerikos lietuvių komitetas Klaipėdos kraštui vaduoti. Tas komitetas Klaipėdos krašto reikalams surinko arti $4000.00.101 Vėliau (1926) to krašto lietuviams padėti buvo suorganizuotas Klaipėdos krašto lietuviams remti komitetas Naujojoje Anglijoje.102!

e. Aukos Lietuvos šauliams. Pirmą kontaktą Šaulių sąjungai užmezgus su Amerikos lietuviais, greitai buvo gautas per kun. J. Žilių ir dr. J. Šliūpą $1000.00 čekis.103 Amerikos lietuvių kareivių susivienijimas pasiuntė Lietuvos šaulių organizacijai $9000.00 surinktų aukų.104 1920 pabaigoje J. Žilius pranešė, kad Lietuvos šauliams vėl išsiųsta $18,837.50. Tų pačių metų gale Brookly-no Piliečių komitetas per Kalėdų eglutę surinko Lietuvos šauliams $3644.45.105j
Kad geriau sektųsi šauliams rinkti aukas, siuvėjas A. Strupas pagamino pirmutinę nepriklausomos Lietuvos spalvų vėliavą (geltona - šalia -raudona) ir paskelbė kolonijoms aukų rinkimo lenktynes tos vėliavos laimėjimui. Gaus ta kolonija, kuri daugiausia surinks. Aukų surinko $70,878.49. Vėliavą laimėjo Newarkas, nes daugiausia suaukojo — $9372.85.106

1922 atvyko į Ameriką Lietuvos šaulių atstovas dail. A. Žmuidzinavičius. Per dvejus metus (1922-1923) aplankė du šimtu su kaupu vietovių. Per tą laiką Šaulių sąjunga per savo atstovą gavo apie $30,000.00, ir suorganizavo 87 šaulių rėmėjų būrius.197

Lietuvos Šaulių sąjungą rėmė ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais. 1938 Brooklyno Dariaus ir Girėno aero klubas padovanojo lėktuvą ($2000.00 vertės), 6000 litų ($1000.00) ir kariuomenei dovanojo 49 šautuvus.108

Ankstyvesniuose skyriuose buvo suminėta, kad Lietuvos šauliai gavo iš Lietuvos autonomijos fondo $1000.00, kun. Bumšo — $8000.00 ir Lietuvos misijos — $8000.00. Kai visas sumas sudėsime į krūvą, gausime $150,360.44, tačiau yra žinoma, kad Šaulių sąjungos centro valdyba yra gavusi $170,000.00. Į šią sumą neįskaitytos šaulių būriams tiesiog atsiųstos aukos.109 Jei ir tas aukas priskaitytume, ta suma būtų žymiai didesnė.
Ir šio skyriaus suminėtas sumas sudėjus, gausime $327,657.89, 100 rūkstančių zlotų ir 1 milijoną vokiškų markių.

Užbaiga
Kai turime sumas kiekvieno skyriaus gale, lengva atsakyti į klausimą, kiek išeivija paaukojo ar kitu būdu parūpino Lietuvai lėšų. Išeivijos rūpesčiu Lietuvai surinkta $53,206,191.33.

Kas sekė duomenis, pastebėjo, kad į šią sumą neįtraukiau nei lirų, nei zlotų, nei rusiškų rublių, nei poros milijonų vokiškų markių. Jų nebandžiau paversti doleriais. Jei būtų paverstos doleriais, ši suma būtų dar didesnė. Be to, dalies aukų rinkėjų nebuvo nurodytos sumos, nes jos neužtiktos. Čia neįtrauktos ir tos sumos, kurios daiktais suaukotos (pvz., laivas drabužių, lėktuvas ir kt).

Anų laikų dolerio perkamoji galia buvo daug kartų didesnė. Taip pat anais laikais darbininkas uždirbo žymiai mažesnes sumas, tad nuopelnai tų laikų aukotojų yra milžiniški.

Kad lengviau suprastume šios sumos vertę, pažvelkime į Lietuvos valstybės biudžetą. Kai Lietuvos valstybė, baigusi nepriklausomybės karus ir prijungusi Klaipėdos kraštą, pradėjo normalų gyvenimą, jos 1924 - 1926 biudžeto sumos atskirų metų nesiekė mūsų suskaičiuotos pusės sumos (1924 — $22,974,640.00; 1925 — $25,862,520.00; 1926 — $24,193.530.00).110 Išeivijos aukomis ir kitokiu būdu sudarytos sumos Lietuvos valstybei būtų užtekę dvejiems metams ir dar būtų likusi dalis pinigų tretiesiems metams.

34. Vienybės metraštis 1926, 56.
35. P. Jurgėla (red.), Antanas Olšauskis ir "Lietuva", Sodus, Mich., 1934, 14.
36. Vienybės metraštis 1926, 81.
37. Ten pat, 92.
38. Ten pat, 81.
39. Laimės kalendorius 1930, 108. Plg. Vienybės metraštis 1928, 28 ir 35.
40. Lietuvių Enciklopedija, XV, 238.
41. Ten pat, 215.
42. Žinoma, šią sumą sudarė ne vien lietuvių siųstieji pinigai. Jų siųsdavo žydai ir kitos tautybės. Nei čekiuose, nei pašto perlaidose tautybė nebuvo žymima. Ir tas nesvarbu, nes doleriai, nežiūrint kas juos gautų, Lietuvai daug padėjo, ypač prekybinį balansą išlyginti. Be to, šią sumą apskaičiuojant tepanaudoti tik devyneri metai. Jei pavyktų surasti kitais metais atsiųstąsias sumas, manau, lietuvių pinigų suma nesumažėtų, nors dalį ir reikėtų perleisti žydų naudai.
43. Vienybės metraštis 1926, 77-78, 80-81.
44. M. Yčas, II, 10-60; Lietuvių Encillopedija, XVI, 40.
45. Vienybės metraštis 1926, 60-61.
46. P. Ruseckas, 80; L. Šimutis, 80.
47. M. Yčas, III, 149.
48. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 36.
49. Plg. dr. J. J. Bielskis, Amerikos liefViviai Lietuvos laisvės kovoje. Lietuvių Dienos, 1955, Nr. 4, p. 10.
50. Vienybės metraštis 1926, 62-64; M. Yčas, Rusijos lietuvių pastangos kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis 1918 - 1938, I kn., London 1955, 42.
51. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 37; A. Steponaitis, Atsiminimai, 1938, 99-105; V. Bartuška, Lietuvos kryžiaus kelias, Klaipėda 1937, 121; M. Yčas, Atsiminimai, III, 154; A. Steponaitis, Tėvynėje ir pasauly, 111 - 112.
52. A. Steponaitis, Tėvynėje ir pasauly, 120.
53. Komiteto byla Pasaulyje lietuvių archyve.
54. Vienybės metraštis 1926, 48; S. Michelsonas, 317.
55. Michelsonas, 80. Kiti laiko šią sumą likučiu. Plg. Vienybės metraštis 1926, 49; V. Sirvydas, 226.
56. V. Bagdanavičius (red.), Kovos metai dėl savosios spaudos,
Chicago, 1957, 313; Michelsonas, 81 ir 226.
57. Vienybės metraštis 1926, 49.
58. Ten pat, 51; S. Michelsonas, 83.
59. Michelsonas, 84.
60. J. Šliūpas, Lietuvos laisvė, 30.
61. Plg. Vienybės metraštis 1926, 86; S. Michelsonas, 318. Pagal Michelsoną tam reikalui skirta daugiau — $413,095.20.
62. Plg. A. Steponaitis, Atsiminimai, 46; L. Šimutis, Amerikos lietuvių R. K. federacija. Pasaulio lietuviai, 80.
63. Plg. S. Michelsonas, 318; Lietuvių Enciklopedija, X, 55.
64. Lietuvių Enciklopedija, X, 55; XVI, 119; SLA kalendorius 1916, 189.
65. Vienybės metraštis 1928, 22.
66. Vienybės metraštis 1926, 88.
67. L. Natkevičius, 82.
68. Vienybės metraštis 1928, 18 ir 20.
69. Plg. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 96 ir Vienybės metraštis 1926, 64.
70. Ten pat, 97.
71. Vienybės metraštis 1926, 137.
72. Prekyba, 1921, Nr. 10.
73. Vienybės metraštis 1926, 73.
74. A. Marcinkevičius, Neužmiršk Lietuvos, Kaunas 1927, skelbimų skyriuje; Vienybės metraštis 1926, 80; 1928, 30; Lietuvių Enciklopedija,
V, 188; J. Prunskis, Siuvėjo kelias į Lietuvos milijonierius. Draugas, 1966, Nr. 128.

75. Aleksas Ambroze, Chicagos lietuvių istorija 1869-1969, Chicago 1967, 309 - 311.
76. Vienybės metraštis 1926, 79.
77. Ten pat, 76.
78. Ten pat, 91.
79. Ten pat, 76 ir 90. Plg. V. Sirvydas, 327; K. S. Karpius, Kaip buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dirva, 1962, Nr. 94.
80. Kazys Gineitis, Amerika ir Amerikos lietuviai, Kaunas 1925, 294.
81. K. Gineitis, 292.
82. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 132.
83. Vienybės metraštis 1926, 78.
84. Ten pat, 71, 74. "Lietuvos TSR istorijoje" parašyta, p. 319, kad Amerikinės pagalbos administracija Lietuvai davusi paskolos prekėmis ir kreditu $4,881.628.00. Atrodo, sumaišyta su Likvidacinės komisijos duota prekių paskola, apie kurią jau anksčiau kalbėjome. Tame pačiame 319 puslapy "Lietuvos TSR istorija" toliau rašo, kad Lietuva gavo iš JAV paskolos $1,864,681,00.
85. V. Bartuška, Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus kelias, 304; Vienybės metraštis 1926, 91.
86. Vienybės metraštis 1926, 91. 93.
87. Lietuvos TSR istorija, Vilnius 1958, 320.
88. Nepriklausoma Lietuva, 1961, Nr. 7.
89. Jonas K. Karys, Nepriklausomos Lietuvos pinigai, New York 1953, 123.
90. Vienybės Metraštis 1926, 77.
91. Ten pat, 80, 86.
92. Vyriausias Lietuvos gynimo komitetas, Kaunas 1922, 7.
93. A. Marcinkevičius, 14.
94. Vienybės metraštis 1926, 76, 81, 84.
95. P. Ruseckas 80; A. Baronas, 57.
96. Vienybės metraštis 1926, 77, 80.
97. Ten pat, 91-92; 1928, 20 ir 28.
98. Laisvės varpo sumanytojas Jonas Bagdžiūnas - Borden. Vienybė, 1957.
99. P. Petrušaitis (red.), Nepriklausomai Lietuvai, Chicago 1965, 323.
100. A. Marcinkevičius, 16.
101. Lietuvių Enciklopedija, III, 193.
102. Vienybės metraštis 1928, 21.
103. Jonas Matusas, Šaulių sąjungos istorija, Sydney 1966,
239; P. Petrušaitis, 153.
104. Lietuvių Enciklopedija, XVI, 52.
102. Vienybės metraštis 1926, 78.
106. Ten pat, 82; Karpius, Kaip buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dirva, 1962, Nr. 95.
107. Jonas Matusas, 243; P. Patrušaitis, 54; A. Marcinkevičius, 28.
108. J. Matusas, 244-245; P. Petruašitis, 55.
109. J. Matusas, 243; A. Marcinkevičius, 16 ir 18.
110. Ign. Lapšys, Iš Lietuvos ūkio gyvenimo. Laimės kalendorius 1930 metams, Kaunas, 92.

Sukurta: Kretingos pranciškonai