Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VACLOVAS RATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Urv.   

Lietuvos pradžioje tapyba aiškiai buvo užgožusi grafiką (gal būt, paprasčiausiai dėl to, kad to meto tapytojai buvo pajėgesni už grafikus). Todėl ir tarp jaunosios dailininkų kartos, ieškojusios ryšio su Vakarų moderniąja daile, iš pradžių vyravo tapytojai (A. Gudaitis, A. Samuolis, A. Valeška, V. Vizgirda). Bet netrukus iškilo panašaus nusiteikimo jaunųjų grafikų grupė: P. Augius, V. Petravičius, V. Ratas ir T. Valius. Pirmieji trys jų baigė Kaune dailės studijas tais pačiais 1935 metais (T. Valius pora metų vėliau). Būdingai jie savo kūrybinio kelio ieškojimą grindė dviem tendencijomis — ir reagavimu į Vakarų moderniosios dailės vyksmą, ir atsirėmimu į mūsų liaudies meno tradicijas. Šių dviejų skirtingų (ir, galima sakyti, dalinai priešingų) tendencijų derinimas ir teikė jų kūrybai savitumo.

Šį kartą prisimename iš to meto jaunųjų grafikų kartos Vaclovą Ratą (Rataiskį), šių metų vasario 25 sulaukusį 60 metų amžiaus. Kilimo jis dzūkas, iš Seinų apskrities. Kaune baigė gimnaziją ir stojo į meno mokyklą, kurioj grafiką studijavo A. Galdiko klasėje. 1935 baigęs Kauno meno mokyklą, tolimesnėms studijoms porai metų išvyko Italijon, kur studijavo pagrindiniuose jos meno centruose: Venecijoje, Florencijoje ir Romoj. 1937 grįžęs Lietuvon, buvo paskirtas Vytauto D. kultūros muziejaus meno skyriaus konservatoriumi. Veržliai reiškėsi tiek savo kūrybiniais užmojais, tiek aktyviu dalyvavimu bendrajame dailės gyvenime. 1935 apžvalginėje dailės parodoje atkreipęs dėmesį savo medžio raižiniais, dalyvavo ir kitose mūsų dailės parodose. 1937 už savo raižinius "Jūratė ir Kastytis" Paryžiaus pasaulinėje parodoje buvo apdovanotas garbės diplomu. Tais pačiais metais pakviestas dalyvavo Čikagos pasaulinėje litografijos ir medžio raižinių parodoje. Be to, buvo išstatęs savo kūrinių ir kitose užsienio parodose — Čekoslovakijoj, Estijoj, Latvijoj. Jo kūrinių buvo įsigiję Kaune Vytauto D. kultūros muziejus, Vilniuje Dailės muziejus ir Mokslų akademija, Šiaulių Aušros muziejus, Telšių Alkos muziejus. Į bendrąjį dailės gyvenimą jungėsi nuo mokyklos dienų. Su P. Augiumi, Alf. Dargiu, V. Petravičiumi ir kt. priklausė 1933 įsteigtam "Formos" dailininkų kolektyvui, kuris buvo užsibrėžęs puoselėti individualiąją lietuvišką dvasią mūsų dailėje. Aktyviai dalyvavo ir bendrinės Lietuvių dailininkų sąjungos veikloj. Redagavo šios sąjungos 1939 rudens V parodos individualistų sekcijos ir 1942 apžvalginės dailės parodos katalogus.

1944 pasitraukė į Vakarus — Vokietijon. Po karo įsteigus Mūn-chene Tarptautinę meno akademiją, joj lektoriavo. Pats savo privačią dailės studiją — mokyklą nuo 1946 turėjo Augsburge. Pradėjus leisti "žiburių" savaitraštį, talkino dailės skyriaus redaktoriumi. Dalyvavo parodose ne tik Vokietijoje, bet ir Prancūzijoje, Belgijoj, Olandijoj. Su Augiumi, Petravičiumi ir Valiumi 1946 išleido bendrą jų darbų leidinį "40 Wood-cuts". 1947 buvo tarp Lietuvių dailės instituto narių steigėjų.

Emigracinė banga 1949 V. Ratą nusviedė į Australiją, kur jis kone vienas iš savo (dabar jau vyresniosios i kartos dailininkų ir atsidūrė. Į australų dailės gyvenimą įsijungė, priklausydamas Contem-porary Art Society ir savo drauge su kitais įsteigtai Sydney Print-makers Society. Dalyvavo eilėj australų reprezentacinių parodų: 1962 Pietryčių Azijos kraštų kilnojamojoj parodoj, 1963 Australijos grafikos apžvalginėj parodoj, 1966 Australijos dabartinės grafikos parodoj Vašingtone. Pagaliau pernai jis dalyvavo Anglijoj vykusioj I britų tarptautinėj grafikos bienalėj. Šios bienalės parodos kataloge buvo į-dėtas ir V. Rato kūrinys "Black and Grey", kurį duodame šio numerio viršelyje. Individualinių parodų surengė Perthe (1951, 1953), Sydney (1954, 1970), Melbourne (1965, 1968), o taip pat JAV lietuvių kolonijose — Clevelande (1966), Čikagoj, New Yorke (1967), Filadelfijoj (1968), Bostone (1969). Jo darbų Australijoj yra įsigijusios Canberros Commonwealth Collection, N.S.W. valstybinė meno galerija Sydney, Queensland meno galerija, Viktorijos Gallery A, Vakarinės Australijos galerija. Turėjo pasisekimo jo parodos ir JAV lietuviuose.

Ir Australijoj vargdamas, V. Ratas neužsidarė tik savo asmeniniuose rūpesčiuose. Australijos LB krašto taryboj jis vadovavo dailės sekcijai ir suredagavo albuminį leidinį "Eleven Lithuanian Artists in Australia" (1967), kuriame 11 žymesniųjų tenykščių mūsų dailininkų pristatomi po tris jų darbų nuotraukas.

Prisimenant pirmuosius V. Rato medžio raižinius ir žvelgiant į dabartinius jo įvairios technikos kūrinius, gali susidaryti Įspūdis, lyg prieš akis turėtume skirtingus dailininkus. Bet tai būtų tik pirmo žvilgsnio įspūdis. Nėra kalbos, kad V. Rato kūryba daug evoliucionavo nuo 1935 ligi 1970. Tačiau pagrindiniu savo charakteriu jis išliko vientisas. Iš savo draugų, su kuriais įžengė į mūsų dailės gyvenimą, V. Ratas išsiskyrė, gal būt, ryžkesniu stilistiniu rūpesčiu. Stilistinė tendencija lieka jam sava ir dabar, vis vien, ar jis perkurtų Australijos gamtą, itin mėgiamus tenykščius paukščius eta, ar leistųsi į kosminę visatą (Saulę, Žemę), ar pagaliau, kaip pačiuose paskutiniuose darbuose, pasuktų į geometrines konstrukcijas. Australų dailės kritikas Elwyn Lynn į-vadiniame žodyje minėtam leidiniui "Eleven Lithuanian Artists in Australia" pas Ratą pastebi "other-world strangeness": "Jis stengiasi sugauti mistinį sugestyvumą, kuris gali išplaukti iš paprastų, kasdieninių formų" (He seeks to cap-ture a mystical suggestiveness that may emanate from simple, familiar forms). Iš tikrųjų V. Rato kūriniuose jaučiama gilesnė "potekstė". Tik kai paprastai bet koks mistiškumo užsiminimas sugestionuoja "audrą" ir "karštį", tai V. Rato "mistinis sugestyvumas" būdingas savo ramybe ir vėsuma (pvz., "šalta saulė", žr. Aidai, 1966 nr. 11). Galima tai laikyti šiaurietiniu V. Rato kūrybos bruožu, galima tai interpretuoti ir lietuvišku žvilgiu į pasaulį. Savo ramiu kontempliatyvumu daugelis V. Rato kosminių vizijų iš tikro savotiškai atliepia M. K. Čiurlionio pasaulėjautą.

V. Ratas savo originaliu kūrybiniu įnašu reikšmingai praturtino mūsų dailę. Linkime jam dar daug kūrybingų metų, juo labiau, kad žinome jį turint sveikatos rūpesčių, su kuriais neišvengiamai drauge eina ir visi kiti gyvenimo sunkumai.
L. Urv.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai