MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
Kanados valstybinėj bibliotekoj (National Library of Canada) Ot-tawoj atidarytas lietuviškų knygų skyrius. Per 1000 knygų šiam reikalui surinko Kanados LB Kultūros komisija, pirmininkaujama dr. Marijos Ramūnienės. Atidarymo iškilmėse X. 24 dalyvavo dr. Guy Sylvestre (kultūros viceministras ir bibliotekos direktorius) ir kiti valdžios atstovai. X.25-30 vyko dovanotųjų knygų paroda, kurią puošė ir A. Tamošaitienės kilimai. Bibliotekos pranešime spaudai pažymima, kad šia dovana Kanados lietuviai atžymi 400 metų sukaktį nuo pirmosios akademinės bibliotekos įkūrimo Vilniuje (It is four centuries since the first academic library was established at Vilnius, the capital of Lithuania iri 1570. Nine years later, in 1579, the Vilnius University was established. This became an important centre of learning in Eastern Europe).

Encyclopedia Lituanica leidimui ištesėti ir paspartinti sudarytas redaktorių kolektyvas: pirmąjį tomą suredagavęs S. Sužiedėlis baigia II tomo (D-J) rengimą ir lieka tolesniųjų tomų darbo koordinatoriumi, V. Rastenis talkina baigti II tomą ir redaguoja III tomą (K-M), dr. J. Jakštas redaguoja IV tomą (N-R), dr. A. Kučas — V tomą (S-T), dr. J. Puzinas — VI tomą (U-Z); A. Landsbergis redaguoja visų dar neišleistų tomų literatūros, teatro ir dailės skyrius; kalbinis redaktorius stilistas nuo I tomo yra prof. R. Sealey. Numatoma leidimą baigti 1973. Leidėjas J. Kapočius ir redakcija kreipiasi į visuomenę su prašymu: 1. "Asmenys, kure jaučiasi turį tai ar kitai temai nušviesti duomenų, šia proga kviečiami painformuoti apie tai S. Sužiedėlį arba atitinkamo tomo redaktorių", "2. dabar, kai angliškosios lituanistinės enciklopedijos rengimo darbas jau suorganizuotas taip, kad įmanoma gana apytikriai ir gana realistiškai numatyti to darbo atlikimo terminų tvarkraštį, atėjo laikas ir visiems pritarėjams savo pritarimą irgi sukonkretinti ir imtis Encyclopedia Lituanica nebeatidėliojant užsisakyti ar užsakyti, kas yra kam ją numatęs". Adresas: Encyclopedia Lituanica, 361 W. Broadway, P. O. Box 95, So. Boston, Mass. 02127.

M i r t y s. — Židikuose rugsėjo 6 mirė Sofija Pečkauskaitė, sulaukusi 91 metų amžiaus. Ji saugojo sesers Marijos Pečkauskaitės palikimą, kurį dabar perėmė Mažeikių kraštotyros muziejus. Jų gyventame name numatoma įkurti memorialinį muziejų.

— Apie rugsėjo pusę Lietuvoj mirė operos solistas Chanonas Šulginas. Buvo gimęs 1891 Vilniuje. Kauno operos teatre jis dainavo nuo 1922 iki 1941, atlikdamas apie 40 didesnių ir mažesnių baritoninių vaidmenų.

— Spalio pirmoj pusėj Kaune mirė operos solistė Marijona Marcinkevičiūtė - Lipčienė. Buvo gimusi Kaune 1900.XII.9. Vidurinį mokslą ėjo Maskvoj. J. Naujaliui įsteigus Kaune muzikos mokyklą, stojo į ją mokytis dainavimo. 1925-27 dainavimo studijas tęsė Paryžiuje. 1927 pradėjo dirbti Kauno operos teatre, galutinai sceną paliko 1949. Dainavo kene visą mecosoprano repertuarą. Tarp jos vaidmenų buvo Car-men, Azučena (Trubadūre), Dalila Amneris (Aidoj), Grafienė (Pikų damoj) ir kt. "Literatūroj ir mene" (X.10) įdėtas A. Kalinausko atsisveikinimo žodis taip baigiamas: "Draugai, su kuriais M. Lipčienei teko kartu dirbti, ją gerbė — linksmą, nuoširdžią, paslaugią, darbščią, valingą, didelio artistinio temperamento menininkę".

— Kaune spalio 13 mirė poetas Juozas Mikuckis, pradėjęs savo amžiaus aštuoniasdešimtuosius metus. Debiutavęs 1910, jis išleido 11 poezijos rinkinių (paskutinysis jų — 19S4 išleista rinktinė "Derliaus vainikas"), bet ryškesnės vietos mūsų poezijoje jais nelaimėjo. Iš JAV grįžo Lietuvon 1968 ir pasidarė sovietinės propagandos įrankiu — "Vilnies" korespondentu, "Gimtojo krašto" bendradarbiu. Pagal J. Baltušį (Literatūra ir menas, 1970.X.17), J.
Mikuckis buvo surišęs savo likimą, "su užsienio pažangiaisiais lietuviais" jau nuo 1946 metų.

— Čikagoj spalio 21 mirė Aleksas Ambrose - Ambrozevičius (gimęs 1892), senųjų ateivių socialistų veikėjas. Čikagoj jis vertėsi lietuviškų knygų prekyba, o vėliau buvo "Naujienų" skelbimų rinkėjas. 1967 jis išleido stambią (664 psl.) knygą "Chicagos lietuvių istorija", sutelkusią daug dokumentinės medžiagos.

S u k a k t y s. — 75 metų amžiaus XI.16 pasiekė konsulas dr. Petras Povilas Daužvardis. Teisės mokslus jis baigė 1924 Georgetown un-te Vašingtone, o 1943 Čikagos John Mar-shall teisės mokykloj įsigijo daktaro laipsnį. Baigęs studijas, nuo 1925 tarnavo Lietuvos vicekonsulu New Yorke, nuo 1937 — konsulas Čikagoje. Visą laiką reiškiasi lietuvių visuomeniniame gyvenime, dalyvaudamas Čikagoj vykstančiuose suvažiavimuose, susirinkimuose, parengimuose.

— 70 metų amžiaus X.14 sulaukė istorikas dr. A. Kučas. Atskirai jį paminime šiame numery.

— 60 metų amžiaus X.9 pasiekė rašytojas Juozas Kralikauskas. Iš profesijos mokytojas (baigęs 1928 S. Daukanto mokytojų seminariją ir 1940 Vilniaus un-to humanitarinių mokslų fakultetą), jis dirbo pedagoginį darbą pradžios mokyklose ir vėliau gimnazijose (Kauno X gimnazijos direktorius 1942 - 44, Wiesbadebo lietuvių gimnazijos — 1945-46). šalia mokyklos darbo, reiškėsi spaudoj, buvo pedagoginio žurnalo "Lietuvos mokykla" redakcijoj 1934-40. Kaip rašytojas debiutavo 1937 novelių rinkiniu "Septyni kalavijai". Kitos jo knygos pasirodė jau užsienyje. 1947 emigravęs į Kanadą ir turėjęs čia du metus atidirbti aukso kasyklose, naująją patirtį išreiškė apysaka "Urviniai žmonės" (1954). Kanadinė tikrovė sudaro foną ir romanui "šviesa lange" (1960), sprendžiančiam moralines problemas. Vėliau jis pasuko į Lietuvos istorijos pirmuosius amžius — Mindaugo laikus. Tai du jo romanai: "Titnago ugnis" (1962) ir "Mindaugo nužudymas" (1964), kurie abu laimėjo "Draugo" konkurso premijas. Numatytojo trečiojo šios trilogijos romano dar laukiame. Nors ir intensyviai atsidėdamas kūrybiniam darbui, J. Kralikauskas neužsidarė ir nuo visuomeninio gyvenimo: Kanados LB Kultūros fonde sekretoriavo 1954-55 ir pirmininkavo šio fondo valdybai 1957-59, o 1958-63 buvo PLB valdybos narys kultūros reikalams.

— X1.3 sulaukė 60 metų amžiaus inžinierius - architektas Jurgis Okunis. Baigęs studijas Vytauto D. mite 1941, jis buvo paliktas dirbti architektūros katedros vyr. asistentu. Vokietijoj lietuvių ir vokiečių kalba išspausdino po knygą apie gyvenamuosius namus (Gyvenamieji namai, 1948; Die Wohnhauser von hou-te, 1949). Lietuvoj laimėjo premijas ištisoj eilėj projektavimo konkursų. Vokietijos LB 1946 organizuotame projektų konkurse laimėjo I ir II premijas, šiemet buvo tarp PLIAS-ALIAS lietuviško vasarnamio konkurso laimėtojų. JAV iš pradžių dirbo Bostone, 1958 persikėlė į New Yorką, kur dirba architektų kolektyve, projektuojančiame World Trade Center dangoraižius. Laisvalaikiu imasi ir tapybos, daugiausia sava architektūrine tematika. Pernai buvo surengęs savo tapybos darbų parodą Bostone šeštadieninės mokyklos naudai (parduotieji paveikslai buvo jai padovanoti).

— XI.21 pasiekė 60 metų amžiaus prel. Vytautas Balčiūnas. Kunigu į-šventintas 1933, kapelionavo Panevėžyje ir Pasvalyje, 1940 buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu. Po karo 1945 Romoj įkūrus Šv. Kazimiero kolegiją, joj ėjo dvasios vado pareigas ir tęsė studijas Grigaliaus un-te, 1952 įsigydamas daktaro laipsnį. Nuo 1963 gyvena JAV, rūpindamasis dvasinių pašaukimų ugdymu ir vesdamas rekolekcijas. Jo iniciatyva suorganizuota knygų serija "Krikščionis gyvenime", šiai serijai jis parengė ir pirmąjį leidinį — "II Vatikano dokumentai" (pirmuosius du tomus su A. Tamošaičiu, SJ, o III tomą — vienas pats), išleistus 1967-69.

— 50 metų amžiaus XI.l sulaukė prof. dr. Vytautas Bieliauskas. Psichologijos studijas baigė Tiibingeno un-te, 1943 įsigydamas filosofijos daktaro laipsnį. 1944-48 dirbo Mūn-cheno un-to psichologijos instituto asistentu ir gyvai reiškėsi to meto lietuvių visuomeniniame gyvenime. Tuo metu jis įsteigė ir "Aidus", pradėtus leisti informaciniu leidiniu, bet netrukus (nuo 1946.1.15) išugdytus į kultūros žurnalą (kai po 12 numerių žurnalas 1946 spalio mėn. sustojo, už pusmečio leidimą perėmė nauji leidėjai). 1948-49 jis redagavo ir užsieniečių savaitraštį "Im Aus-land". 1949 emigravęs į JAV ,metus dėstė psichologiją King's College, Wilkes-Barre, Pa., 1950-58 profesoriavo College of William and Mary, Richmond, Va., nuo 1958 Xavier un-to Clncinnati, Ohio, profesorius ir psichologijos departamento vedėjas. Aktyviai reiškiasi amerikiečių psichologų gyvenime: šiais metais išrinktas net dviejų organizacijų — Amerikos katalikų psichologų draugijos ir Ohio psichologų draugijon — pirmininku. Specialybės žurnaluose paskelbė keliolika straipsniu. Knygos "Frontiers in Psychology" (1964) vienas iš redaktorių. Lietuviškai yra išleidęs veikaliuką "žmogus šių dienų problematikoje" (1946).

— X1.3 pasiekė 50 metų amžiaus visuomenininkas Leonardas Valiukas. Studijas jis baigė politinių mokslų magistro laipsniu 1960 Pietų Kalifornijos un-te. Dirbdamas mokytojo darbą, jis drauge yra visuomenes veikėjas. Daugiausia nusipelnė, suorganizuodamas akciją pravesti JAV kongrese atitinkamą rezoliuciją Baltijos valstybių reikalu. Pradėjus darbą 1961, tokia rezoliucija po penkerių metų pastangų ir buvo pravesta (H. Con. Res. 416). Pastaruosius trejus metus redagavo frontininkų leidžiamą "Į Laisvę", suteikdamas jai savą kryptį. Jo išleista knyga — Lithuania — Land of Heroes" (1962).

M o k s l a s. — Ohio lietuvių gydytojų draugija savo metinę kultūrinę premiją (1000 dol.) šiemet paskyrė prof. A. Maceinai.

— Prof. dr. Č. Masaitis, JAV armijos balistikos tyrimų laboratorijos pritaikomosios matematikos skyriaus vedėjas, apdovanotas R. H. Kento premija, ši premija įsteigta 1956 atžymėti vadovaujančius mokslininkus balistikos tyrimų srityje.

— Illinois technologijos instituto profesorius dr. Šarūnas Užgiris suprojektavo autovežimį, išvystantį per 600 mylių per valandą. Jis vadovavo ir šios mašinos pastatymo darbams.

— Bostono LB kultūros klube X. 24 dr. I. Užgirienė skaitė paskaitą tema "Dėmesys ir smalsumas", Detroito lietuvių kultūros klube XI. 1 dr. J. Pikūnas kalbėjo apie naująją moralę ir naujuosius pavojus.

D a i l ė. — Bostone X.31 - XI. 1 surengta A. Galdiko kūrybos pomirtinė paroda. Atidaryme A. Galdiką kaip dailininką aptarė V. Vizgirda, o kaip žmogų apibūdino T. L. And-riekus.

— Los Angeles XI.1-18 Liuteronų kolegijoj vyko V. O. Virkau kūrinių paroda.

— Ottawoj, Kanados valstybinėj bibliotekoj, X.24-30 buvo rodomi A. Tamošaitienės 23 kilimai. Išleistame kataloge savo kilimų kūrybą aptarė; pati autorė.

— New Yorko Phoenix galerijoj XI.3-21 surengė skulptūros darbų parodą b. Tai buvo jos ketvirtoji individualinė paroda.

— Rochestery galerijoj 164 vyko Alf. Dargio kūrinių paroda, pasibaigusi X1.7.

'— Toronte, Prisikėlimo parapijos salėj, XI.7-14 surengė savo tapybos darbų parodą V. Remeika.

— A. Petrikonis rodė savo darbus New Yorke XI.14-15, J. Juodis — Worcestery — X.7-8, L. Urbonas— Bostone XI.1315- ir Hartforde XI.20-22, M. Žukauskienė Clevelande X1.8.

R a š y t o j u o s e. — Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija (500 dol.), kurią kas antri metai skiria Montrealio lietuvių akademinis sambūris (dabartinis pirmininkas — A. Beniušis), balsų dauguma paskirta Kazimierui Barėnui už romaną "Tū-boto gaidžio metai". Jury komisiją sudarė V. A. Jonynas, dr. I. Gražytė, dr. H. Nagys, J. Adomaitis ir A. Beniušis. Buvo svarstomos 1968-69 išėjusios ir dar nepremiji lotos knygos. Paskirtoji premija yra jau aštuntoji. Įteikimo iškilmės surengtos X.24. Laureato atsiųstą laišką perskaitė ir jį patį aptarė R.
E. Maziliauskas. Premijuotąjį romaną, įvertino dr. I. Gražytė.

— Bostone X.10 V. Volertas skaitė paskaitą apie Lietuvą Vytautės Žilinskaitės satyroje.

— New Yorko šeštadieninės mokyklos vakare X.31 kūrybą skaitė vietiniai rašytojai A. Landsbergis, P. Jurkus, P. Naujokaitis, K. Grigai-tytė, O. Balčiūnienė, L. Žitkevičius, R. Kisielius, J. Rūtenis ir V. Abromaitis.

Teatras. Hamiltono dramos mėgėjų teatras "Aukuras" savo veiklos dvidešimtmetį paminėjo XI.8 pastatyta B. Sruogos komedija "Dobilėlis penkialapis". Ilgametė vadovė — EI. Kudabienė - Dauguvietytė.

— ALVUDo vaikų teatras savo veiklos dešimtmečiui paminėti XI. 8 pakartojo A. Kairio triveiksmį muzikinį vaidinimą "Du broliukai" (muzika J. Bertulio).

Arnoldo Giedraičio vadovaujamas teatras Playhouse North Čikagoj buvo pastatęs (anglų kalba)
F. Arrabalio "Labirintą", kuriame pagrindinį vaidmenį turėjo D. Juknevičiūtė.

— Australijoje Adelaidės dramos mėgėjai X.31 ir XI.1 gastroliavo Syd-nejuje su Putino "Valdovo sūnumi" ir A. Rūko "Bubuliu ir Dunduliu".

M u z i k a. — Čikagoj Jaunimo •centre X.24 Dzūkų draugijos surengtame Miko ir Kipro Petrauskų pagerbime D. Lapinskas pastatė Miko Petrausko operą Eglė žalčių karalienė, dalyvaujant dramos aktorei L. Rastenytei, solistams D. Kučėnie-nei ir Alg. Grigui. Opera pastatyta suglausta forma.

— Detroite X.24 dainų ir arijų koncertą surengė solistė Nijolė Sižauskaitė - Balčiūnienė. Turtingą programą sudarė VI. Jakubėno, St. Šimkaus, J. Gruodžio, T. Mikalčiaus, E. Balsio ir kt. dainos, Brahmso aštuonios čigonų dainos, G. Rossini "Venecijos regatos" trys dainos, eilė įvairių operiniu arijų.

Čiurlionio ansamblis, vadovaujamas Alf. Mikulskio, su ansamblio soliste I. Grigaliūnaitė atliko programą savo tradiciniame baliuje Clevelande X.31. Programą sudarė operų ir operečių ištraukos.

Rūtos ansamblis Nevvarke XI. 7 surengė pagerbimą savo buvusiam dirigentui Algirdui Kačanauskui.

— Clevelando LB apylinkių su-rengtoj Lietuvių dienoj X1.7 koncerto programą atliko pianistas A. Kuprevičius, R. Babicko vadovaujamas vyrų oktetas, O. Mikulskienės vadovaujamas kanklių orkestras su dainininke Ir. Grigaliūnaitė, X1.8 antrame koncerte programos dalyviai buvo humoristas V. Žukauskas ir pianistas V. Puškorius.

J a u n i m e. — PLB valdybos posėdyje Clevelande X.4 sudarytas komitetas rengti II Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui 1972. Komitetui vadovaus prezidiumas: pirmininkas — R. Sakadolskis, nariai — A. Ku-biliūtė, J. Kuraitė, V. Ruibytė ir V. Krapauskas. Tame pat posėdyje patvirtinta PLB Jaunimo sekcijos vadovybė: pirmininkė M. Lenkauskienė, vykdomasis vicepirmininkas A. Idze-lis, sekretorės D. Orantaitė ir M. Gailiušytė, iždininkas A. Kalvaitis.

— Čikagoj X.30 simpoziume diskutuotas kartų santykio klausimas, moderuojant A. Kubiliūtei ir dalyvaujant K. Griniui, A. Kairiui, J. Kavaliūnui, R. Sakadolskiui, J. šo-liūnui ir prof. B. Vitkui.

— Toronte X..17 akademikų ir studentų surengtame simpoziume svarstytas lietuvybės išlaikymo rūpestis. Simpoziumui vadovavo A. Danelis, dalyvaujant J. Čeponkutei, J. Frei-manui. E. Girdauskui. A. Petrulienei, A. Rinkūnui ir A. Šukiui.

Lietuviai caleziečiai Romoje imasi atkurti jaunimo židinį — bendrabutį, šiam reikalui kreipiasi į visuomenę, prašydami paramos. Jų centro direktoriaus adresas: Rev. Pr. Gavėnas, Lituani Don Bosco, Via Colonna, 2; 00044 Frascati-Roma, Italia. JAV aukas renka Rev. P. Urbaitis, c/o Fam. F. A. Valaitis, 6800 Campbell Ave., Chicago, III. 60629.

I š   v i s u r. — New Yorke X.18 prie Jungtinių Tautų vyko baltų demonstracija, šios organizacijos 25 metų sukakties proga reikalaujant laisvės Baltijos valstybėms. Dalyvių buvo apie 2000. Iš lietuvių kalbėjo prel. J. Balkūnas, gen. konsulas A. Simutis ir jaunimo atstovas V. Ra-dzivanas.

— Filadelfijoj X.25 surengtas A. Stulginskio minėjimas, paskaitą skaitė dr. S. A. Bačkis.

Laiškai Lietuviams savo dvidešimtmetį atšventė Čikagoj X.17 metiniu parengimu, kuriame programą atliko tautinių šokių grupė Grandis (vadovė I. Smieliauskienė) ir J. Puodžiūno balteo studijos šokėjai. Įsteigtos rašinių konkurso premijos: vyresniųjų II premija L. Gražulie-nei, III premija V. Kupriui, jaunimo — II premija G. Juozapavičiūtei. Konkursinio rašinio tema: kuriuo keliu pasukti į kūrybingą ir vieningą darbą?

Rochesterio radijo valandėlė minėjo savo dvidešimtmetį X.24 surengtu koncertu: programą atliko solistas J. Kazėnas, poetė L. švėgž-daitė, J. Adomaičio vadovaujama moterų dainininkių grupė. Ilgametis Radijo klubo pirmininkas — Pr. Puidokas.

Biržų gimnazijos 50 metų sukaktis paminėta Čikagoj X.3. Kalbėjo buvęs jos direktorius St. Rudys, J. Kregždė ir G. Galva. Specialiai parašytą eilėraštį minėjimui atsiuntė buvęs gimnazijos auklėtinis Bern. Brazdžionis.

Lietuvos vyčiai pereitais metais Lietuvos reikalu amerikiečių spaudai ar valdžios įstaigoms parašė 10.180 laiškų. Daugiausia jų parašė kun. J. Jutkevičius — 501. Daugiau kaip po 100 laiškų parašė A. Zakarka, M. Činikienė, kun. Alb. Janiūnas, V. Hotra, R. Pinkuvienė, J. Andruška, Pr. Vaškas ir G. Mockuvienė.