Mykolas Krupavičius 1885.X.1 - 1970.XII.4 Spausdinti
Vos spalio numeryje paminėjome prel. Mykolo Krupavičiaus 85 metų sukaktį kun. V. Bag-danavičiaus žvilgiu į jo veiklos idėjinius pagrindus. Vienam numeriui tepraslinkus, šįkart jau tenka apgailėti jo nebegrįžtamąjį iškeliavimą amžinajam atilsiui. Prel. M. Krupavičius mirė Čikagoje gruodžio 4 dienos popietę.

Kunigo ir politiko pašaukimai aplamai nėra lengvai suderinami. Bet velionio asmenyje jie darniai sutapo. Per visą savo ilgą gyvenimą prel. M. Krupavičius liko kunigas be pasaulietinių dėmių. Politinis gyvenimas neapnešė jo kunigystės dulkėmis. Priešingai, krikščioniškasis idealizmas gaivino ir taurino jo politinį darbą.

Prel. M. Krupavičiaus valstybingumo pagrindams atskleisti kun. V. Bagdanavičius įžvalgiai nukreipė dėmesį į jo veikalą "Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje" (1960). Prel. M. Krupavičiui būti krikščioniui reiškė būti demokratui, o būti demokratui reiškė tarnauti liaudžiai. Todėl ir savo vadovaujamus Lietuvos krikščionis demokratus jis vairavo socialiai pažangia linkme. O kadangi ši partija turėjo daugumą besikuriančioj Lietuvoj, tai pažangi jos linkmė tapo ir nepriklausomos valstybės pagrindu. Epochinės reikšmės visų pirma turėjo žemės reforma, tad jai ryžtingai įvykdyti prel. M. Krupavičius buvo pats ėmęsis vadovauti žemės ūkio ministerijai (1923-1926).
Vėl į aktyvų politinį darbą jis grįžo tautos katastrofos metais ir ištisą dešimtmetį (1945-55) vadovavo Vyriausiam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. Didelis jo šio meto nuopelnas, užsienio lietuvius sutelkiant į Pasaulio lietuvių bendruomenę. Idėjinius jos pagrindus prel. M. Krupavičius išdėstė leidiny "Lietuviškoji išeivija" (1959).

Pastarasis jo veikaliukas — tikras idealistinio patriotizmo manifestas. Ką prel. M. Krupavičius skelbė, tą ir vykdė, visur likdamas tautinės atsparos gyvu pavyzdžiu. Ir savo antkapiui testamente parinko iš šv. Augustino žodžius: Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo Tėvynė Lietuva".