LIETUVA PASAULINĖJ POEZIJOJ Spausdinti
Parašė Aug. Raginis   

NEMARIOJI ŽEMĖ. Lietuva pasaulinės poezijos posmuose. Antologija. Sudarė Alfonsas Tyruolis. Išleido J. Kapočius Bostone 1970 m., 176 p.
Paruošdamas šią antologiją, A. Tyruolis atliko stambų darbą ir davė veikalą, kokio dar neturėjome. Kaip jis pats nurodo "Pratartyje", į antologiją "įeina poezija apie Lietuvą, imta iš lyrinių, epinių ir draminių visuotinės literatūros kūrinių, rašytų 700 metų laikotarpyje, pradedant istorinės kronikos dvieiliais ir baigiant moderniosios poezijos laisvaisiais ritmais".

Antologija yra ilgesnių A. Tyruolio kantraus triūso metų vaisius. Lietuvą liečiančios poezijos jam teko ieškoti įvairiose pasaulinėse bibliotekose — Kongreso, Britų muziejaus, Krokuvoj ir kitur, nes gatavų vertimų buvo ne per daugiausia. Pagaliau suradus tekstus, niekas neskubėjo jų versti, tad rinkinyje didžioji vertimų dalis yra paties A. Tyruolio. Kiti čia dažniau sutinkami vertėjai yra A. Dulskis, dr. A. Rukša ir V. Mykolaitis - Putinas. Pirmajam iš jų atitenka dalis lenkų ir rusų poetų, antrajam — lotynų kalba apie Lietuvą rašiusieji humanistai, o trečiajam — A. Mickevičius. Vienas įdomus vertėjas yra N. šapi-ra. Jis paliko vertingų studijų apie žydų rašytojus, kurių veikaluose atsispindi Lietuva, čia yra trys šapiro vertimai iš Neiduso poezijos. Anksčiau Vilniuje žydai net turėjo savo literatūrinę mokyklą. Iš tų Vilnių apdainavusių žydų poetų antologijoje randame itin jautrų Schneuro eilėraštį "O Vilniaus, mano Močiute Didžioji". Pats šapira, Vytauto D. universiteto profesorius, buvo nacių sudegintas su visa savo šeima IX forte.

Viso labo antologijon sudėta daugiau kaip penkiasdešimt autorių. Vieni iš jų, tokie kaip A. Mickevičius, Lermontovas, J. Rainis, abu Milašiai ar Rannitas, bus skaitytojui iš seniau pažįstami. O kiti gali būti ir visiška naujiena, pavyzdžiui, Suchemvirt, Radvanus, Zeyer, Johanna Voigt ar Rachel Portella. Paieškojus, atsirastų ir daugiau poetų, savo raštuose minėjusių Lietuvą. Sakysim, kaip su gudų Janka Kupala? Bet jau ir taip antologijoje turime gražų pluoštą.
Istorijos akimis žiūrint, iš visų skyrių bus įdomiausias pirmas, apimąs XIII - XV amžius ir ištisai paties A. Tyruolio išverstas. Iš tikrųjų buvo laiminga mintis įdėti ištraukas iš tokių veikalų, kaip "Eiliuotoji Livonijos kronika", kuri ligšiol atrodė verta tiktai istorikų dėmesio. Tačiau antologijos sudarytojas primena, kad tokie raštai, kaip šioji kronika, "įeina į germanų  literatūros  bei  istoriografijos sudėtį". Iš šių viduramžinių poetų, kuriuos randame "Nemariojoje žemėje", patys vaizdingiausi Lietuvos aprašymų posmai priklauso austrų poetui Suchenwirtui, kuris "1377 metais dalyvavo austrų kunigaikščio Alberto žygyje į Prūsus ir Lietuvą kartu su kitais dviems poetais — Oswaldu von Wolken-steinu ir Hugo von Monfortu" (p. 38).

Kaip viduramžių laikotarpis,, taip ne vienam iš mūsų naujiena bus raštai iš skyriaus "Humanistinis amžius". Lotynų kalba vieni iš jų dainavo apie Vilnių, kiti garbino Lietuvos didybę ir jos karalius bei kunigaikščius, kiti vėl savo žvilgsnį kreipė į Nemuno upę ar įspūdingai vaizdavo stumbrą. Pasaulinio garso iš šių poetų buvo susilaukęs Sarbievius, laikomas savo metu Horacijum.

Į romantizmo laikotarpį antologijoje įžengiame su Adomu Mickevičium, — ir nuo čia kiekvienas knygos skaitytojas pasijus daugiau pažįstamoje teritorijoje.
Antologijos pradžioje A. Tyruolis davė studiją "Lietuva pasaulinėj poezijoj" (p. 6-17). Tai akademinis darbas, apžvelgiąs temą nuo viduramžių ligi dabarties poetų. Be kruopščių istorinių žinių, kurių taip pat yra ir prie atskirų poetų toliau antologijoje, čia randame įdomių sugestijų, pavyzdžiui, kad "Dantė apie prūsus buvo nemažai girdėjęs iš savo mokytojo Alberto Didžiojo" (p. 8). Tiesa, kai kurie teigimai yra kiek papūsti: "Iš visų Europos tautų Lietuva bus bene daugiausia radusi atgarsio pasaulinėj poezijoj" (p. 6). Ilgai negaištant, pavyzdžiui, būtų galima būtų tarti, kad gal Graikija — senųjų graikų pasaulis. Vargiai sutiktume, kad O. Milašiaus visa poezija "persunkta lietuviška nuotaika" (p. 16). Bibliografijoje abiejų Milašių vertimai lietuvių kal-bon užregistruoti klaidingai.
"Nemarioji žemė", kaip erudicijos, istorijos ir poezijos knyga turėtų patekti į kiekvieno iš mūsų rankas ir bibliotekas. Aug. Raginis