Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Darbo virtuozai PDF Spausdinti El. paštas
Pastaraisiais laikais modernieji mokslai, tarp jų ir Teologija, gerokai pasinešė socialine kryptimi, imdami daugiau domėtis darbo žmogumi, jo buitimi. Darbo žmogaus dvasinis pasaulis pasidarė daugiau nei prieš tai mokslinių tyrinėjimų objektu. Gerokai anksčiau tuo keliu buvo pasukusi modernioji poezija.

Pastaraisiais laikais ypač gyvas darbo žmogumi susidomėjimas pastebimas tarp katalikų teologų. Ieškoma gyvosios dvasios ir šviečiančių darbo pavyzdžių, tokių, kaip šv. Pranciškus Asyžietis, Vedingo šv. Sebastijonas, šviesaus atminimo Dr. Kari Sonnenschein Berlyne ir visa eilė kitų. Prancūzai turi savo „raudonuosius klebonus“, sugebančius įeiti į pačius varginguosius darbo žmonių sluogsnius ir į juos prabilti jų kalba. Jie pastoracinį darbą pradeda prie to paties kastuvo ar fabriko staklių — tai savotiškas „gyvenimo universitetas“, ne vienu atžvilgiu brangesnis net už tikrąjį. Vienas iš tokių moderniosios katalikybės autorių, gyvosios dvasios faktais, yra prancūzas prof. Diliard, savo išgyvenimus ir tyrinėjimus, gautus bedirbant fabrike, dabar mėginąs susisteminti. Spės leidykla Paryžiuje išleido jo veikalą, pavadintą „Supremes temoign ages“, kuriame jis savo patirtais pavyzdžiais įrodo, kaip reikia prie darbo žmogaus prieiti. Autorius pastebi kad darbininkai niekados jo nebūtų taip supratę, jei jis pats nebūtų vienas iš jų ir drauge su jais dirbęs. Ir tiktai šiuo būdu galima įsiskverbti į darbo žmogaus vidaus pasaulį, kuris daugeliu atžvilgių yra visai kitoks, nei daugelis mokslininkų ir pasaulininkų apie jį galvoja.
Ir jis čia atranda ir pačią darbininko sielą, ir darbo proceso paslaptį, ir medžiagą, kuri visai kitokia yra pašalinio žmogaus, ir darbininko akinis. Darbo hierarchija sudaro jam ontologinę vertybę. Atėję į fabriką, darbo žmonės medžiagą perkeičia — jų rankose ji virsta tarsi gyva būtybė — nes išeina iš tikrų darbo meisterių rankų. Jiems tada neturi jokių paslapčių nei medžiaga, nei darbo įrankiai — jų rankose jie daro tiesiog stebuklus. Tai yra tikri metalo menininkai. Todėl ir pažiūrą reikia į darbo žmogų — tą nežinomą žmogų, bet tikrą medžiagos virtuozą — iš esmės taisyti.

Tačiau ta paslaptis nėra pigi: ją tikrai supras tik tas, kas žino, kam pats Dievas tapo dailide, tuo pačiu sukilnindamas darbo žmogaus pašaukimą, sako autorius.

Ne tik sako, bet matęs daug heroiškų darbo pavyzdžių, ir pats vieną iš gražiausių jų duoda.

---------------

* Kas yra istorija? Heasketh Pearson neseniai išleistoj knygoj „Oscar Wilde, jo gyvenimas ir dvasia“ užmiršo įdėti tikrąją apie Wilde'ą citatą, kuria taip džiaugėsi didysis istorinių įvykių tyrinėtojas Benda: „Istorija, — rašė daugiau kaip prieš 60 metų Doriano Grey autorius, — yra registracija įvykių, kurie niekados neturėjo įvykti“ („Les Nouvelles Littėraires“, Paryžius).

* Prasmingos nuotrupos. „Šis pasaulis visados yra toks, kokie yra žmonės. Kitaip tarus, tat reiškia: pasaulis yra tai, ką kiekvienas iš mūsų iš savęs padaro“. — „Klaidingas yra tvirtinimas, kad terorą galima tiktai teroru nugalėti. Tiesa, terorą galima teroru palaužti, bet tik ne galutinai jį pašalinti — tatai įmanoma tiktai tuo atveju, jei į teroristinės dvasios vietą pastatysime didesnę ir patvaresnę vertybę. Galų gale juk nugali ne plika jėga, bet dvasinis pradas ir su juo susiję tvarkos elementai. Dėl to ir Napoleono laimėjimai negalėjo būti patvarūs, o tuo tarpu rami ir taiki romėnų pergalių jėga savo palikimą yra išlaikiusi net ligi mūsų dienų“.

„Saugokis visokių fanatikų, o už visus daugiausia — teisingumo fanatikų, nes jie, mus lengviausiai suvedžiodami, skaudžiausiai pažeidžiai pasaulio darną. Tiesos fanatikai yra net pavojingesni už piktuosius. Piktąjį išduoda nerami sąžinė — jis negali amžinai apgaudinėti pasaulio. Tuo tarpu teisingumo fanatikai visuomet didžiuojasi savo ramia sąžine. Šaltumas, neapykanta, bailumas, stoka sugebėjimo įžvelgti gilesnę pasaulio esmės prasmę, stoka gerumo, kantrumo, sugebėjimo suprasti gilesnius, nepaviršutiniškus įvykius — visa tai tokiuose žmonėse pridengta moraline skraiste. Tikrasis sprendimas pasiekia objektą iš tolo, tai — objektyvuota meilė. Teisingumas pasižymi taip pat linksmais bruožais — net ten, kur negali būti daroma jokių nuolaidų. Tuo tarpu teisingumo fanatikai nepažįsta jokio humoro“.

„Vienas iš pavojingiausių laiko iliuzijų yra troškimas susikurti tokį gyvenimą, kur nebūtų jokio skausmo. Skausmas iš tikro yra įprasminanti mūsų buities dalis. Nuo jo apsaugoti gali tiktai tokia sistema, kuri, nors su juo ir kovodama, betgi nuo jo neatsiriboja ir, užuot visiškai norėjusi jį išnaikinti, jam suteikia gilesnę prasmę. Tikroji laimė nėra be skausmų, bet anapus skausmo“ („Hochland“, Miunchenas“).

* Kam priklausys mėnulis? Vienas anglų mokslininkas prieš porą mėnesių paskelbė skrisiąs raketiniu lėktuvu į mėnulį. Tačiau iki to laiko praeisią ne mažiau, kaip dveji metai. Dabar tarptautinės teisės specialistai laužo sau galvas, kam tuo atveju mėnulis turi priklausyti, nes, jų įsitikinimu, kaip kad pastebi Londono „Evening Standart“, atradėjas į naujai atrastą teritoriją galįs tik tada reikšti pretenzijų, jei jis efektyviai įstengia ją valdyti („Rheinische Illustrierte“, Kaiserslauternas).

* Būdinga. Neribotų galimumų krašte, pravedus anketą, ko daugiausia trokšta paprastas eilinis žmogelis, buvo gauti tokie atsakymai: 1. naujo automobilio, 2. nuosavo namo, 3. drabužių, 4. namų apyvokos reikmenų, 5. amžinos taikos, 6. asmeninės sveikatos, 7. pinigų, 8. pastovaus ir garantuoto darbo etc. (Prancūzų leidžiama vokiečių kl. „Europaische Rundschau“, Viena).

* 60% bavarų tėvų reikalauja vaikams įkarsti. Švietimo ministeriui Dr. A. Hundhammeriui pareikalavus, tarp pr. mokyklas lankančių vaikų tėvų buvo pravestas plebiscitas, kurio rezultatai tokie: 60% atiduota balsų už tai, kad berniukams pr. mokykloje būtų vartojama fizinė bausmė, 40% — kad ne. Mokyklą lankančių vaikų skaičius siekia 1.216.252, balsavo 1.148.170 (arba 94,4 proc. visų turinčių teisę balsuoti) Už „įkrėtimą“ daugiausia pasisakė švabai (71%), mažiausia didmiesčiai, kaip Miunchenas, Niurnbergas, Wiurzburgas ir Coburgas. Wiurtemberge fizinė bausmė mokyklose vartojama ir mergaitėms. („Mūnchner Miittag“).

* P e r s i a u k l ė j a. „New York Herald Tribūne“ korespondentas E. Hartvichas viename amerikiečių armijos garaže tarp mechanikų užtiko bedirbantį 47 metų vokiečių generolą Fritzą Bayerleiną, maršalo Rommelio štabo šefą, kuris, atsisakęs nuo senų militaristinių tradicijų, paprašė jį priimti dirbti kaip paprastą auto mechaniką. Nors jis dirba in cognito, tačiau tiek jo darbo draugai, tiek amerikiečių karinė vadovybė tai puikiai žino. Laikraštis pataria tuo pavyzdžiu pasekti ir kt. senosios kartos palikuonims (,,N. Auslese“).

* Atlantidos pėdsakais. JAV išsiųstoji į Antarktį ekspedicija surado po vandenim esantį kalnų gūbrį, pakilusį 1.100 pėdų nuo Didžiojo vandenyno dugno. Grandis eina nuo Velykų salų ligi Pietų Amerikos žemyno. Velykų salos seniai sudarė mokslininkams etninę paslaptį. Ligi šiol dar vis nebuvo kaip reikiant išaiškinta, kokia ten yra buvusi priešistorinė“ civilizacija, kurios palikuonis turime išlikusius milžiniškų paminklų pavidalu. Tie, kurie tiki, kad toj vietoj nugrimzdusiame žemyne turėjo būti aukšto laipsnio civilizacija, teigia, kad Velykų salose turėjo būti žmonių, kurie minimuosius paminklus ir pastatė. („The N.Y. Times Overseas Weekly“, New Yorkas.)

* Jei vietoj Bikinių salų būtų buvęs New Yorkas? Jeigu atominė bomba būtų 1945 m. liepos 1 d. numesta ne Bikinių salose, bet New Yorke, tai ne tiktai miestas būtų buvęs sugriautas, bet viršum miesto būtų taip pat susidaręs radioaktyvių medžiagų nuodingas debesis, kurį vėjas galėtų nunešti net ligi Neufundland salų, viską pakeliui nuodydamas. Bikinių eksperimentai buvo vykdomi negyvenamose srityse, tuo tarpu atominė bomba yra išrasta kaip ginklas, nukreiptas kaip tik į tirštai gyvena mus rajonus. Viršum New Yorko ji būtų tikriausiai numesta, jei tiktai atmosferinės sąlygos garantuotų, kad jos sprogimas padarytų, kiek galint daugiau žalos. Antra, nėra aišku, kodėl viršum tokio New Yorko turėtų būti paleista tiktai viena tokia bomba. Pvz., užtektų paleisti su povandeniniais laivais pora giluminių bombų, ir visas New Yorko milžiniškas uostas būtų paraližuotas. Kai kurie specialistai skelbia, jog dirbtinėmis priemonėmis galima sukelti net be atominių bombų tam tikrus nuodingus radioaktyviųjų medžiagų debesis, kurie veikia kaip tikriausi nuodai („Fortune“, New Yorkas).

* Pasaulio sostinė. Jau baigti ir priimti planai netoli New Yorko pastatyti pavyzdinį miestą. Jis užimtų 7 ha. ploto, ir jo pastatymas atsieitų apie 50 mil. dolerių. Miestas pasižymėtų tiesiog neįtikimais patogumais. Gatvės būtų žiemą šildomos, o vasarą šaldomos. Pėsčius gatvėse trauktų įtaisyti specialūs diržai. Ten jie būtų apsaugoti ir nuo visokių oro negerovių. Todėl teks pasakyti sudiev visokiems lietiniams, skėčiams, saliams ir kepurėms. Tačiau taip gyvendami žmonės įsitikins, kad jų organai atrofuojasi, ir tada reikės surasti naują Claude Bernarde, kad jis su kurtų naują,fiziologiją („Le Monde Illustrė“; Paryžius).

* Santuokų išvarginti prancūzai. Nors šiemet gimimų skaičius Prancūzijoj nėra negatyvus, tačiau ištuokos muša visus „rekordus“. Paskutinių 1946 m, trimestrą tas skaičius pasiekė 8484, kai tuo pačiu laiku 1945 m. tesiekė tik 4960 ir 5400 1939 m. („Eile“, Paryžius.)

* Bilietai į V - 2. Vienas amerikiečių armijos karininkas pranešė, kad 6 vokiečiai pasisiūlė savo noru drauge su V-2 būti išlėkdinti į jonosferą. Tačiau tas jų prašymas buvo atmestas, nes viduje bus įtaisyti tiktai moksliniai instrumentai. Mokslininkai yra įsitikinę, kad V-2 sviedinyje jokiai žmogiškai gyvybei išlikti neįmanoma („France Soir“, Paryžius).

* Dresdeno pavojai. Kas vietoj įprasto „ja“ vartos militaristinį-nacinį posakį „jawohl“, Drezdeno policijos patvarkymu gali būti baudžiamas areštu arba pinigine bauda. („Hamburger Allgemeiner“ 74.)

* Didžiųjų artistų rūpesčiai. „Mano vienintelis didysis rūpestis — sūnus. Tačiau aš esu įsitikinusi, kad ir jam vieną dieną pasidarys aišku, kad šis pasaulis yra niekai ir kad nereikia leistis suvedžiojamiems visokiems beverčiams miražams, jei žmogus esi suradęs ramybę ir šviesą“ — rašo Falconetti viename iš paskutinių savo laiškų, adresuoti St. Georgės de Bouhelier. „Oper“, Paryžius. Su šia didelio masto artiste, nuo 1943 m. gyvenusia Argentinoje ir ten pereitu metų rudenį mirusia, pasaulis yra netekęs vienos iš žymiausių šio meto menininkių. Ji, kaip ir Duse, buvo atsidėjusi menui ir vienu juo tegyveno. „Kas yra nors kartą matęs Dreyerlo filmą „Jeanne d'Arc“, tas niekad neužmirš jos svarbiausios herojės italės Falconetti“ („Prizma“, Miunchenas).

* Mokslinis barometras rodo giedrą. Kai politinis barometras rodo audrą ir kritulius, tai mokslo žinyba, pajungta praktiniams reikalams, priešingai, — suka į giedrą ir skaistėjantį rytojų. Mokslininkai ir išradėjai su įnirčiu laužo sau galvas, kaip kasdieninę vargšo žmogaus buitį padaryti kiek galint skaidresnę ir džiugesnę.

„Heute“ žiniomis, atomo konstrukcijos paslapčių tyrinėjimas verčia fizikus galvoti, kaip surasti visokiems painiems skaičiavimams kiek galint sėkmingesnių darbo metodų. Pensilvanijos universitetas skelbia išradęs tokią skaičiavimo mašiną, kuri gali milijoninę dalį taip greitai veikti, kaip kad žmogaus protas. Tačiau biznieriams ją įsitaisyti neapsimokės, nes ji atsieina tiek pat, kiek ir visas fabrikas.

Ateities automobilis važinės elektros varomas, Pirmieji šios rūšies bandymai jau atlikti. Pasirodo, elektros autostrada veikia visai neblogai ir savo praktiškumu yra kai kuriais atžvilgiais net geresnė už benzinu varomą auto.

Australijos mokslų ir pramonės institutas padarė įdomų bandymą, kaip dirbtinių būdu sukelti lietų. Pakilęs lėktuvas išbarstė viršum debesų, turėjusių — IO C, apie tris centnerius dirbtinio ledo — ir po 20 minučių toj srity pradėjo smarkiai lyti. Mokslininkai galvoja, kad su laiku, sutvarkius panašiu būdu irigaciją ir dirbtinį lietų, bus galima tokią Sacharą paversti žydinčiu sodu.

Tarp mėgėjų fotografų gali sukelti tikrą revoliuciją naujos rūšies filmų kamera, kuri po 50 sekundžių duos gatavą nuotrauką. Filmą joj yra aprūpinta specialiu pozityvo popierium ir viską atlieka čia pat.

Chemikai išrado, jog ateityje kvepalų nereikės lieti arba trinti į odą. Išrastas tam tikras „parkeris“, kuris vietoj rašalo galės, rašyti tam tikru skysčiu, pasižyminčiu nepaprastais kvapais.

Vokiečių mokslininkas W. Gočas kai kurios grybų rūšyse ir mielėse surado naują vitaminų rūšį, būtent — vitaminą F, kuris sumažina maisto reikalingumą organizmui 25%, tam tikroms sąlygoms esant, sukelia nepaprastą augimą ir daug padeda nuo įdegimo saule, egzemų ir išorinių kūno sužeidimų.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai