Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BELETRISTIKA ANGLŲ KALBOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   
SELECTED LITHUANIAN SHORT STORIES. Edited by Stepas Zobars-kas. Introduction by Charles Angoff.
Voyages Press, New York, 1959. 263p $5.00.

Dviejų metų būvyje Stepas Zobarskas sugebėjo pateikti angliškam skaitytojui du lituanistiniu veikalu: Lithuanian Folk Tales (susilaukusios dvie jų laidų) ir Selected Lithuanian Short Stories. Tai didelis darbas, turint galvoje, kad Stepas Zobarskas ne vien knygos medžiagą parinko, beveik ją visą išvertė, bet taip pat susirado rėmėjų, anglišką leidyklą ir net pasirūpino daliniu knygos platinimu. Visa tai drauge paėmus, jo atliktas darbas yra tikras tour de force, arba jėgų mėginimas. Būtų gražu, kad Bendruomenė ar kas kitas šį jojo žygį tinkamai atžymėtų, nes darbas yra tikrai to vertas.

Kadangi jau pasigirdo kritiškų pastabų (kun. P.P. Cinikas "Drauge"; tos pastabos yra dalykinės ir taiklios) ir, reikia manyti, kad panašių pastabų ar net nepasitenkinimo gali būti ir ateityje, dėl to reikėtų iškelti vieną kitą sunkumą, kuris teko knygos sudarytojui nugalėti.

Nevienas skaitytojas, susipažinęs su Juozo Brazaičio įvadu, pastebės, kad rinkinys lyg ir nepilnas, ypač kad pasigendame vardų, kurie yra, sakytume, kertiniai mūsų prozos raidoje, kaip Valančius, žemaitė, Vaižgantas... Nemanyčiau, kad rinkinio sudarytojui tie vardai nebūtų rūpėję, bet reikia sutikti, kad kai kurių sunkumų nepajėgė nugalėti. Sutinkame, kad autorius neturėjo noro sudaryti lietuvių prozos istorinę chrestomatiją ir kad tai yra reikalas ne taip jau paprastas, kaip gali atrodyti.

Stepas Zobarskas daugiau taikėsi prie anglų skaitytojo poreikių. Jam reikėjo rasti tai, kas angliškajam skaitytojui būtų įdomu, nauja ir kas atitiktų elementariuosius literatūros reikalavimus bei meninį lygį.

Nežinau, kas nulėmė, kad Stepas Zobarskas pradėjo ne Valančium, o Kudirka, mano galva, beletristikoje daug silpnesniu, žinau viena, kad rinkinio redaktorius buvo paruošęs
ar ne du net žemaites pavyzdžiu, bet amerikoniškieji ekspertai ją nesąlyginai atmetė kaip šiurkščiai tendencingą. Mane tai itin pritrenkė, nes dar būdamas gimnazijos suole esu girdėjęs iš savo mokytojo prof. Mykolo Biržiškos lūpų, kad prieš pirmąjį pasaulio karą vienas rusų žurnalas ar laikraštis atsisakė dėti išverstą žemaitės dalykėlį kaip tiktai dėl tų pačių motyvų, ir būtent—tendencijos. Bet vistiek būtų buvę geriau, kad ji, nors trumpu dalykėliu, būtų buvusi reprezentuota. Tas pats ir su Vaižgantu, kuris šiandien daro nenumanomą ir neįsivaizduojamą įtaką mūsų prozai.

Rinkinyje yra 18 autorių 21 lietuviškojo pasakojimo pavyzdys. Po du dalyku skirta Vienuoliui, Krėvei ir Jurgiui Savickiui. Parinkimas yra beveik be priekaišto. Sakysime, J. Biliūnas atstovaujamas labai trumpu dalykėliu (Brisiaus galas), bet vargu ilgesnis dalykas būtų geriau tą autorių parodęs, žinoma, tas pastabas sakau lietuvio, ne angliškojo skaitytojo požiūriu, bet menas visur tas pats. Aišku, ne visi autoriai ir pateikti jų kūrybos pavyzdžiai yra pakankamo meninio lygio, bet čia jau ne vertėjo bei redaktoriaus kaltė. Tuo būdu visa tai, kas rinkinyje sudėta, reikėtų vertinti labai teigiamai.

Taip pat girtinas rinkinio sudarytojo sumanymas duoti sudėtų autorių biografines žinias ir trumpas jų kūrybos charakteristikas, kurios, manau, labai pravers angliškajam skaitytojui orientuotis lietuvių literatūros dalykuose.

Prof. Juozo Brazaičio lietuviškosios prozos glausta apybraiža, lietuvišku mastu vertinant, yra savos rūšies še-devriukas. Ji taip pat yra labai vietoj ir labai naudinga. Tik man rodos, kad J. Brazaitis turėjo daugiau ribotis informacija, mažiau kritišku vertinimu bei rašytojų meninės vertės hierarchija. Pavyzdžiui, J. Brazaitis, kalbėdamas apie Vincą Kudirką, sako:
"Where these techniques united with the lyrical and allegorical idealization of Lithuanian things, the result was a masterful product like "The Memoirs of a Lithuanian Bridge".
Čia jis sumini to meto satyrikus ir daro tokį sprendimą: "None of these, however, surpassed Kudirka in excelence (mano praretinta,J.A.).

Vincas Kudirka man yra vienas šviesiausių ir didžiausių žmonių, kuriuos Lietuva istorijos būvyje pagimdė. Bet, deja, Kudirka rašytojas meniniu požiūriu yra ribotas. Turėdamas galvoje praretintus tvirtinimus, norėčiau manyti, kad jie yra per stiprūs ir kad jie angliškojo skaitytojo, turinčio prieš akis patį pavyzdį, neįtikins.

Apie patį vertimą spręsti, deja, ne itin kompetentingas esmi, bet ir čia daugiau jaučiamas vertimas, trūksta laisvės ir drąsos. O kai kur gal net ir koks netikslumas pasitaiko. Sakysime, prof. J. Brazaičio apybraižos pirmojoj pastraipoj įterptinis sakinys logiškai nepakankamai išskirtas ir susidaro įspūdis, kad lietuvių literatūros etapai sinchronizuojami su kitų Europos tautų literatūrų etapais, o originale, manau, buvo norėta pasakyti, kad tik tie raidos etapai analoginiu būdu vienas kitą sekė.

Panašių smulkmenų galima būtų rasti ir daugiau. Bet netikslu jas čia rodyti, nes darbas yra didelis, be to, pionieriškas, o lietuviška patarlė sako: kiekviena pradžia yra sunki. Mes turime visi džiaugtis ir Stepą Zobarską sveikinti, kad jis vienų vienas pralaužė lietuviškam apsakymui ledus į anglosaksišką pasaulį. O tasai faktas yra ne kasdieninis įvykis.
Jonas Aistis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai