PRANCIŠKONŲ GIMNAZIJOS PIRMOJI LAIDA Spausdinti
Parašė L. A.   


Pranciškonu gimnazijos pirmos laidos išleistuves. (Vidur/ sėdi prel. Pr. Juras, jo dešinėje gimnazijos rektorius Tėv. Jurgis Gailiušis ir direkt. Tėv. Gabrielis Baltrušaitis. Pirmoje eilėje taip pat ir baigusieji mokyklą).

Šį pavasarį, gegužės 28 d., iš pranciškonų gimnazijos Kennebunkporte išėjo pirmoji laida. Mokyklą baigė 10 lietuvių jaunuolių ir gavo pažymėjimus. Įvykis buvo apsuptas iškilmėmis, į kurias atsilankė mokinių tėvai ir pranciškonų bičiuliai bei rėmėjai. Tarp svečių paminėtinas prel. Pranciškus Juras iš Lawrenco, marijonų provincijolas Tėv. J. Jančius iš Čikagos, LRK Federacijos pirmininkas Antanas Masionis iš Patcrsono ir "Darbininko" redaktorius Simas Sužiedėlis iš Brooklyno. Baigusiųjų mokyklą išleistuvės buvo pradėtos pamaldomis gimnazijos koplyčioje, per kurias pamokslą pasakė prel. Pr. Juras. Po pamaldų įteikti pažymėjimai. Prie vaišių stalo pasakyta sveikinimo kalbų, išreikšta linkėjimų, pačių mokinių jėgomis išpildyta meninė programėlė. Po to baigusieji su tėvais išlydėti namo, kupini įspūdžių bei prisiminimų.

Tai išorinė mokyklos baigimo iškilmių pusė, po kuria tačiau slepiasi gilesnė prasmė — slepiasi daugelio lietuvių tėvų noras išauklėti savo vaikus tautinėje dvasioje, slepiasi mokinių ketverių metų pastangos siekti šviesos bei auklėtis. Amerikietiško gyvenimo aplinkoje nėra lengva išauginti vaikus lietuviškoje dvasioje. Čia, ypatingai miestuose, pasigendama to privatumo, kuris padeda apsaugoti nuo pašalinių įtakų šeimą. Tėvams dirbant fabrikuose, vaikui dažnai tenka augti viešumoje—gatvėje. Mokyklose gi viešpatauja amerikietiška dvasia, o lietuviškiems reikalams tenka antraeilė vieta. Tai ir stengiamasi gelbėtis vasarinėmis stovyklomis bei šeštad. mokyklomis.

Lietuvių pranciškonų gimnazija, atidaryta prieš ketvertą metų Kennebunkporte, yra dar vienas bandymas padėti tėvams išauklėti vaikus lietuviškoje dvasioje. Žinoma, ir ši mokykla nėra išskirta iš valstybinių švietimo įstaigų valdžios bei programinių taisyklių, tačiau joje vis dėlto yra dėstoma lituanistika pagrečiui su kitais dalykais. Taip pat ir gautuose pažymėjimuose lietuvių kalba įrašyta kaip pagrindinė programos šaka. Tai pastato ją rimton plotmėn ir psichologiškai nuteikia jaunimą labiau su ja skaitytis. Be to, gi ir visas auklėjimas perdvelktas lietuviškomis nuotaikomis. Vaikai tarp savęs visą laiką verčiami kalbėtis lietuviškai, teikiamos ypatingos lengvatos išmokti savo kalbą atsilikusiems, skatinama rašytis į lietuviškas draugijas, įvairiomis tautinėmis progomis ruošiami paminėjimai. Daug reiškia ir tai, kad visi mokytojai lietuviai. Į gimnaziją taip pat priimami visų lietuvių vaikai.

Pirmųjų išleistuvių proga atspausdintame leidinėlyje, pavadintame An-tonianum, parodoma, kaip tasai lietuviškas auklėjimas vyksta šioje mokykloje. Iš ten patiriame, kad mokiniai turi ir savo chorą, ir savo orkestrą, ir įvairius lavinimosi bei auklėjimosi būrelius. Jame žodžiu ir nuotraukomis atskleidžiamas šios mokyklos gyvenimas, kuris ne tiek gausus dideliu mokinių skaičiumi, kiek įvairiais auklėjimosi įvykiais—pasirodymais, sumanymais, neprašokstan-čiais jaunų jėgų. Tame leidiny taip pat regime, kokią palankią aplinką teikia auklėjimui gamta. Čia ne didmiesčio spūstis bei skuba, o erdvios platumos su visai arti ošiančiu Atlanto vandenynu. Jaunuolis tokioje vietoje pamilsta gamtą ir tampa švelnesnis visam gyvenimui.

Vieta, tiesa, yra kiek toliau nuo didžiųjų lietuviškų centrų, tačiau ne taip jau toli, kad sudarytų kokių ypatingų nepatogumų. Ypač Bostonas, palyginti, yra arti. Nuotoliai šiandien, pagerėjus susisiekimui, lengviau įveikiami. Tai rodo ir šios mokyklos pirmoji laida. Jos 3 atstovai yra iš Brocktono, 2 iš Bostono, 2 iš Wor-cesterio, 2 iš Brooklyno ir 1 iš Hamiltono (Kanados). Prie mokyklos veikiąs bendrabutis, kuriame lengvomis sąlygomis išlaikomi mokiniai (400 dol. metams), taip pat skaitytinas svarbiu auklėjimo veiksniu. Tėvai, siuntę savo vaikus į šią mokyklą, išleistuvių dieną džiaugėsi. Tai aiškiai matėsi iš jų veidų.

Pranciškonai, kai prieš 4 metus į-kūrė šią gimnaziją, turėjo du tikslu —prisidėti prie lietuvių jaunimo auklėjimo tautinėje dvasioje, o taip pat ir naujais nariais pasipildyti savo gretas. Atrodo, jog abu siekimai pasitvirtins. Jau dabar iš šios mokyklos išėjo 10 jaunuolių su aiškiai lietuviška orientacija. Reikia tikėtis, kad jie, čia gavę gerą pradžią, toliau puoselės tai, ką įgijo. Tai pirmojo tikslo vaisius. Antrasis taip pat šių išleistuvių iškilmėje tapo tikrove—vienas iš gavusiųjų mokyklos baigimo pažymėjimą šią vasarą stos į pranciškonų vienuoliją. O kitas iš tos gimnazijos jau anksčiau yra įstojęs į brolių eiles.

Pranciškonų gimnazija dar jauna, einanti pirmuosius žingsnius. Į ją gal dar tebežiūrima su tam tikru atsargumu, laukiant, kaip užsirekomenduos. Tačiau tie pirmieji žingsniai pasirodė našūs. Maino valstybės švietimo departamentas ją įtraukė į geriausiai veikiančių mokyklų sąrašą. Pirmoji laida suteiks naujų paskatinimų, sukels daugiau pasitikėjimo. Tai ir tenka laukti, kad ši gimnazija kas metą didės mokinių skaičiumi ir bus šviesiu žiburėliu mūsų emigracinėje prieblandoje.
L. A.