Eilėraščiai Spausdinti
Parašė BORISAS PASTERNAKAS   
Iš poemos "LEITENANTAS ŠMIDTAS"

Laukai ir tolis susiplojo elipse,
Griaustinio troško skėčiai šilko plono.
Karšta diena dangum be dugno kėlėsi,
Kurs taikė į tribūnas hipodromo.

Ir prakaitavo kaip gira ledainėje
Minia. Tirpimas tarpų ją žavėjo.
Arkliai kaip sviestą mušė erdvę, maigė ją
Pakilę sūkury kanopų vėjo.

Už jų visų, ritminguose plakimuose
Kažkokio slapto, požeminio prado,
Iškilo karo metai ir vaidinosi
Už arklio, už žokėjaus ir už ratų.

Visvien ką gėrė, apie ką šnibždėjosi,
Aplink jie augo, perėjimais slinko,
Prie kalbančiųjų neprašyti dėjosi
Ir pelenais vandens paviršiuj rinkos.

Pasibaigė. Naktis. Lietus. Per Kijevą
Tamsa praskridus langines uždarė,
Ir štai sena, kaip antpuolis Batyjo, ji,
Toji diena praėjus, pasidarė.


AUGŠTAS ŠAULY

Augštas šauly, atsargusis medėjau,
Šmėkla su šautuvu sielos tvane!
Būti šimtąją auka nenorėjau,
Jausmui maitint nesutrupink manęs.

Leisk virš mirties negarbingos išlėkti,
Naktį žilvičiais apvilk ir ledu
Ir pabaidyk, prieš pradėdamas pliekti.
Taikyk, visviena! Į mirtį skrendu.

Augštąją pražūtį skambiosios bangos
Neša. Už ją, jus pamiršęs, lenkiuos
Jums ir bučiuoju dėkodamas, rankos
Baimės, tėvynės, draugystės, šeimos.


LĖKĖ ŽVAIGŽDĖS

Lėkė žvaigždės. Jūroj prausės kyšuliai.
Ako druska. Ir ašaros džiūvo.
Buvo tamsūs miegamieji. Lėkė mintys.
Ir sfinksas klausėsi Sacharos.

Tekėjo žvakės. Ir, atrodė, stingsta
Koloso kraujas. Aptekėjo lūpos
Žydra dykumos šypsena.
Atoslūgio valandą naktis ėmė trumpėti.

Jūrą palietė vėjelis nuo Maroko.
Ėjo samumas. Knarkė snieguos Archangelskas.
Tekėjo žvakės. "Pranašo" juodraštis
Džiūvo, ir aušo diena prie Gango.



Išvertė Henrikas Radauskas.


Vertėjo pastaba. Pastarasis eilėraštis, kaip ir du pirmieji, originale yra rimuotas ir turi klasiškai griežtą metrą. Kadangi jis davėsi rimuojamas tik labai nutolstant nuo originalo, teko jį pateikti proziniame vertime, kuriame galima geriau išsaugoti metaforas ir žodinį piešinį. — "Pranašas"—žinomas Puškino eilėraštis.