Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
TABAKAS IR KORTOS SENOVĖS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   

"Lietuvis iki šiandien tabaką geria — gerti taboku". Sakinio lenkiškas tekstas: "Litwin do dzis tabak piję, gerti taboku". Taip turi Encyclopedia Staropolska, Trzaski, Everesta i Michalskiego", išleista 1939 m. Kadangi žinomosios senienų enciklopedijos ši laida parūpinta Vokietijos prof. A. Bruckner'io kuris save laike Lenkijos ir Lietuvos kultūros istoriku, viena, ir kadangi jis ndSgo drąsius sakinius, neparemtus detalinėmis studijomis, ypačiai taip :*avo senuose metuose, — aną sprendimą reikia laikyti jojo kūryba bei išradimu. Aš pirmą kartą savo amžiuje girdžiu tokį gramatiškai netaisyklingą, tariamai lietuvišką "gerti taboku". Taip niekas tikrai nesako Suvalkijoje, Lietuvos vakaruose ir, turbūt, rytuose.

Bet tai užkliudo Lietuvos tabako bei rūkymo senovę, apie kurią nieko nežino nei viena Lenkų senienų enciklopedija, kaip jie sako, "staropoiska"—nei Glogerio, nei ką tik minėtoji, nei De Bondy. Tuo tarpu mums pavyko rasti vieną naują faktą Lietuvos rūkymo istorijai, bot jis įneša daug šviesos kalbamam dalykui. 1638 m. Polocke norėta tabako prekybą išnuomoti, kitaip sakant, monopolizuoti: Lietuvos valdžia už tam tikrą sumą vienam asmeniui leistų tą prekę importuoti, paruošti Ir pardavinėti. Bet miestas (jis gavo savivaldą dar 15-me amž., t.y., pirmasis iš ne-etnografinės Lietuvos miestų) nesutinka. Girdi, priimsiąs naująją tvaiką, jei ji būsianti įvesta ir Vilniuje (Archeografičeskij Sbornik, I, 309)

Vadinasi, 17-to amž. pirmoje pusėje Polocke ir Vilniuje turėjo būti tabako žymi apyvarta, jei valdžia manė gausianti pelno, ją monopoli-zuodama-išnuomodama. O Polockas čia figūruoja dėl to, kad bent nuo 13-to amž., būdamas ant Dauguvos patogaus kelio ir nepertoliausia nuo Didžiojo Naugardo, buvo vienas iš svarbiausiųjų punktų Lietuvos importo-eksporto prekyboje (atrodo, tarpais net pats svarbiausias). Klysta tie istorikai, kurie numoja ranka į Polocko kultūrinį gajumą: nuo 15-to amž. čia paliudyta daugybė amatų ir gildžių-cechų.

Lyginant su Lenkija, Lietuvoje tabakas bus pasirodęs tuo pačiu metu. Ten pirma žinia apie tabako sėklas iš Turkijos yra iš 1590 m. Apie rūkymo plitimą Lenkuose galima kalbėti tik nuo 1620 m. Kadangi abi valstybės buvo susijungusios, tai tie patys įstatymai daugiau ar mažiau buvo taikomi abiejose. 1659 m. paskelbta tabako monopolis, nors jis visiškai nebuvo įgyvendintas dar apie 100 metų. Tik 1776 m. davė griežtą monopolio įstatymą, bet tai jau tiek Lietuvos, tiek Lenkijos nepriklausomybės žlugimo pradžia.

Nekreipiant dėmesio į Osipovo (Brokgauzo Encik-je) svaičiojimus (tabakas į Rusiją patekęs iš Azijos), Rusijoje tabakas ir rūkymas beveik tos pačios datos, kaip Lietuvoje, atseit, 16-to amž. pabaiga ir 17-tojo pradžia.

Paties tabako augalo tėvynė (ir, atrodo, vardas) yra Amerikoje, čia vietiniai indėnai turėjo ir turi garsų paprotį "rūkyti taikos pypkę". Rūkymas (turbūt, kulto reikalams) paliudytas jau senovinėje Maya kultūroje (tos genties indėnai dabar gyvena Gvatemaloje ir Britų Hondūre). Pirmas civilizuoto pasaulio atstovas, atseit, Kristupas Kolumbas pamatė rūkant susuktą tabaką, kai 1492 m. atplaukė į vidurinę Ameriką. Jam grįžus, tabakas ir rūkymas prigijo Ispanijoje ir Portugalijoje. 1560 m. Prancūzų pasiuntinys Lisabonoje. Jean Nicot (nuo jo tabako botaniškas vardas Nicotiana) tabako sėklų parsiuntė garsiajai Ka. tarinai de Medičis, Henriko II žmonai. Angliją su naujuoju augalu ir jo rūkymu apie 1586 m. supažindino karaliaus dvariškis ir plaukiotojas Walter Raleigh. Iš čia tabakas pateko į Olandiją. Apskritai, jo vartojimas 16-to amž. antroje dalyje paplito Europos visose plaukiojančiose tautose

Manytumėm, jog tabakas į Lietuvą pateko per vokišką Hanzos pirklių organizaciją, daugiausia keliu Ryga - Polockas - Vilnius. Iš pirmiau cituoto dokumento išrodo, jog 17-to amž. pradžioje Polockas šios rūšies importui buvo svarbiausias punktas. O tame mieste Hanza nuo 15-to amž. turėjo prekybos kontorą, priklausomą nuo Rygos, kurioje Polockas pasistatydino cerkvę, (palyg. Liv-, Est- und Curlandisches Urkunden-buch, t.t. VIII 8 XI). Antra vertus, mūsų "rūkyti" nesusijęs nei su rusišku "kuritj", nei su lenkišku "pa
lic", o greičiausia su vokišku "rauchen".

Europoje tabakas iš pradžių naudota, kaip vaistas. Minėtoji Katarina Mediči juo gydė savo sūnų. Gydytojas Jonas Neanderis savo veik. "Ta-bacologia" (1626) jį traktuoja, kaip Artzney (vaistas). Bet rūkymui sparčiai plintant, prieš jį pradėta kovoti. Anglijos karalius Jokūbas 11604m. parašė apie tai ištisą traktatą "Mi-sokapnos", kurio egzempliorių atsiuntė Lenkijos — Lietuvos karaliui Zigmantui III. Vokietijos kai kuriose srityse (Lueneburg) už rūkymą plakė ir kišo į kalėjimą (1691). Rusijoje net pjovė nosį (1634). O Turkijoje baudė mirtim (1605). Pagaliau Bažnyčia tai (tabokos uostymą) uždraudė ekskomunikos bausme (1650).

Bet_tabakas prasiskynė kelią. Lenkijos — Lietuvos seimas 1661 m. rūkymą paskelbė nekenksmingu ir tabako prekybai paskyrė administratorių. Rusijos Petras Didysis atšaukė rūkymo bausmes (1697). Popiežius ir taip pat padarė su bažnytiniu draudimu (1725). O 18 - 19 amž. tabako uostymas ir vėliau rūkymas jau laikyta gražaus elgesio ženklu. Vokietijos Fridrikas Didysis ir Prancūzijos Napoleonas buvo uolūs uos-tytojai. Bet jau Vokiečių Fridrikas Vilhelmas (1786-97) įsteigė "Tabacks-collegium", būtent, pastoviai nustatytą dieną, su savo ministeriais augš-tais karininkais susėdę, numodavo ranka į etiketą, o tik rūkydavo ir plepėdavo. Tai pasidarė augštųjų luomų mada. Lietuvos kunigaikštis Radvila (Panie Kochanku, 1734-90) pats tekindavo tabakines uostomam tabakui.

Tabako ir rūkymo pradžią tarp Lietuvos paprastų miestiečių mes skirtumėm į 17-to amž. vidurį, o tarp kaimiečių — į jo pabaigą. Kaime tas dalykas bus paplitęs ir įsigyvenęs 18-jame. Savaime suprantama, čia jis susijęs su tabako auginimu savajam darže, o tai, vėl, atėjo iš dvaro.
Nors jau 17 amž. atsirado įstatymų, daugiau ar mažiau reguliuojančių tabaką, bet kaimietis šiuo atžvilgiu pajuto griežtą kontrolę, tik rusams užėmus Lietuvą. Jie monopolio įstatymą griežtai vykdė nuo 1861-mų ir ypačiai nuo 1871-mų m. Kaimietis galėjo tabako augintis tik keliolika diegų. Dėl to labai dažnai buvo baudžiamas ir sodinamas į arešto namus valsčiuje. Iš tų laikų Suvalkijoje liko posakis "Sėdi, kaip už tabaką!" Dabar tai reiškia "Sėdi be jokio reikalo ar nieko neveikdamas." Iš tikrųjų gi tai reflektuoja prastų kaimiečių praeities išgyvenimus, kuomet jie turėjo sėdėti arešte ir negalėjo dirbti, ir tai, jų galva, be jokio nusikaltimo, vadinasi, ir visiškai be reikalo.

Keista, o gal natūralu, jog kor-tea Lietuvoje pirmą kartą minimos tame pačiame mieste ir beveik tuo pačiu metu, kaip ir tabakas. 1649 m. Polocke kažkoks "Bindas" sodinamas į kalėjimą, "kad lošė kortomis" (vka ty igral, Archeografičeskij Sbornik, I, 389). Įdomu, jog lietuviška pavardė rusiškomis raidėmis parašyta taisyklingai. Matyt, tuomet lošimas buvo naujas, neįprastas ir smerktinas dalykas, jei dėl jo bausta kalėjimu.
J. Matusas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai