Balastas Spausdinti

Kai tu žiūri manin
mėlynom, nemeluotom akim, mūsų sielos,
tartum upės, vienoj begalinėje meilėj ištirpsta.

Kai švelniam bučiny
mūsų kūnai netyčia
mūsų rankomis uždega gyslose kraują ir užpučia žvilgsnį,
mes abu su tavim ligi kaulų baltumo pajuntam,
koks sunkus, begalinis balastas yra mūsų kūnai.

Kai mes žiūrim abu
atvirom, nemeluotom akim, mūsų kūnai
mūsų žvilgsnių srovėj ištirpsta.