Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Mūsų buity PDF Spausdinti El. paštas

 

 

Spalio mėn. 9—10 dienomis Kaselyje įvyko demokratiniu būdu rinktų LTB atstovų suvažiavimas. Diskusijose aptarti svarbesnieji tremtinių, gyvenimo momentai: švietimo kryptis, materialinės gyvenimo sąlygos, skryningai ir įsikurdinimas. Išklausyta vadovaujančiųjų institucijų specialūs pranešimai, išrinktas naujas Vyr. Komitetas.

* Amerikoje Vliko atstovas Dr. Pr. Padalskis ir kt. mėgino į bendrą kovos dėl Lietuvos išlaisvinimo darbą įjungti taip pat tautininkų organizacijas. Dabar gauta žinia, kad jų organizacijos Amerikos Lietuvių Misija, Lietuvai Vaduoti Sąjunga ir Amerikos Liet. Tautininkų Centras nutarė įstoti į visų kitų srovių ir organizacijų, išskyrus komunistus, sudarytąją Amerikos Lietuvių Tarybą ir vieningai organizuotu būdu kovoti už Lietuvos laisvės atstatymą.


* Smarkiai sustiprinta akcija už karo tremtinių ypač baltų, įsileidimą į JAV. Jų stovyklas lanko amerikiečiai senatoriai, politikai, įvairios delegacijos. Hanau lietuvių stovyklą aplankė net pats „Washington Post“ savininkas E. Meyeris, kuris susipažino su dail. J. Kaminsko kūrinių paroda ir padėkojo prof. Gyliui ir inž. Drąsučiui už suteiktas informacijas apie Lietuvą ir lietuvius. ,,Manchester Guardian“, įtakingas dienraštis, įsidėjo net vedamąjį emigrantų reikalu, iš kurio įrodinėjimo išeitų, kad lietuviams padarytoji Strattono projektu skriauda turėtų būti atitaisyta, nes lietuvių tauta yra davusi proporcingai didžiausią emigrantų, procentą. Čikagos dienraštis „Herald-American“ įdėjo žinią, kad Miss Cann, 3 metus buvusi Wūrzburgo stovyklų ir ligoninių direktore, su buv. gerovės karininke Miss Eliot ragina JAV vyriausybę priimti į Ameriką 8.000 Wūrzburgo stovyklose gyvenančių baltų, kurie visi bus vertingi jų piliečiai.

* Mirusiųjų eilės vis didėja. Rugpjūčio 25 d. m i r ė ir Tiubingene palaidotas ilgametis Lietuvos banko direktorius ir pasižymėjęs Lietuvos finansininkas Pijus Grajauskas.
Velionis yra daug prisidėjęs prie Lietuvos valstybės kūrimo,“ okupacijų metu ėjo rezistenciniam sąjūdy atsakingiausias pareigas, paskiausiai dirbo Liet. R. Kryžiaus centre.

* Britų koncervatorių atstovas Žm. Rūmuose prof. Savory, atsakydamas į lietuvių pasiųstus jam padėkos laiškus už drąsų Lietuvos teisių gynimą, pažymi, kad jis visuomet gyvai domėjosi lietuvių istorija ir gėrėjosi lietuvių būdo taurumu. Rūpinamasi gyvą kontaktą užmegsti ir su kitais žymiaisiais pasaulio vyrais, įtakingai ginančiais mūsų švenčiausias tautos teises.

* „New York Times“ rašo, kad pirmajame po karo tarpt, moterų tarybos posėdy buvo perskaitytas buv. Lietuvos Moterų Tarybos pirmininkės p. O. Lozoraitienės laiškas,
kuriame buvo prašoma reikalauti JTO sustabdyti okupacinį režimą Pabaltijo valstybėse. Tas laiškas, laikraščio pranešimu, ne vienai dalyvei išspaudė ašaras. Posėdžio pirmininkė lady Nunburnholm pažymėjo, kad organizuotai bus galima imtis akcijos, jog būtų rūpintasi tremtiniais Vakaruose ir kad jų moterys būtų atstovaujamos IRO.

* D. Britanijos katalikų laikraštis ,,Katholic Herald“ įsidėjo pasikalbėjimą su buv. Lietuvos ministeriu pirmininku ir kariuomenės vadu gen. Černium, kuris yra kaip savanoris atvykęs į Angliją ir laukia paskiriamas į darbus. Pasikalbėjime nupasakojama Sovietų padaryta Lietuvai skriauda ir džiaugiamasi anglų demokratija.

* Šiuo metu Vokietijoj lankosi, sueidamas i santykius su lietuviais, didžiulio amerikiečių dienraščio ,,New York Times“ atstovas O. T o l i š i u s. Jis yra kilęs iš Skirvytėlės kaimo Klaipėdos krašte ir yra pirmasis lietuvis, gavęs žurnalistikos doktoratą. Po Pirmojo pasaulinio karo jis buvo 10 m. „N. T.“ korespondentu Berlyne, per šį karą tas pareigas ėjo Japonijoj. Jį japonai suėmė ir nuteisė kalėti s. d. kalėjime. Amerikiečių išlaisvintas, jis grįžo į New Yorką ir buvo pakviestas minimojo dienraščio įžanginių straipsnių redaktorium.

* Savaitraštis ,,A m e r i k a“, kurį laiką dėl techninių kliūčių nepasirodęs, įsigijo Brooklyne nuosavą būstą ir galės toliau vėl niekieno nekliudomas eiti. Ten sukoncentruota redakcija, administracija ir spaustuvė.

* Brazilijoj pradėta leisti savaitinis lietuvių laikraštis „Žinios“. Redaguoja mokytojas Simas Bakšys.

* Atgaivinama Lietuvių — Latvių Vienybės Draugija. Liubeke jau įsteigtas jos skyrius, kurio pirmininku išrinktas latvių rašytojas Liepinš, o vicepirmininku Faustas Kirša. Draugija ypač rūpinasi kultūrine informacija ir kultūrinių vertybių pasikeitimu.

* Grevene įvyko Anglų zonos moksleivių at-kų suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 80 moksleivių ir 20 sendraugių. Į suvažiavimo garbės prezidiumą buvo pakviesti Anglų R. Kr. atstovas jaunimui p. Peterchen, stovyklos viršininkas min. Dailidė, prof. Graurogkas, dvasios vadas kun. Patlaba ir kiti. Anglų R. Kr. atstovas p. Peterchen, sveikindamas suvažiavimą, pažymėjo, kad ,,mes visi kovosime, jog jūsų tėvynė būtų laisva“.

* Amerikos lietuvių kat. laikraščiai „Darbininką s“, „D r a u g a s“ ir kt. plačiai rašo apie projektą baltus koncentruoti Maine valstybėje, kur būtų galima atkurti naujoji Lietuva. Ten būtų, galima įkurdinti apie 3.000 lietuvių šeimų, taip pat perkelti Baltų universitetą etc. Maine valstybės mokslo įstaigos numato pakviesti, iš Heidelbergo un-to apie 100 baltų studentų.

Gyventojai ten verčiasi žvejyba, gyvulininkyste, kailių gamyba ir vėžių gaudymu. Per metus į visas valstybes eksportuojama apie 14 mil. svarų vėžių. Ten koncentruojasi popieriaus, batų ir audinių fabrikai, daug auginama bulvių, pigiai galima įsigyti ūkius (1 vakaras kaštuoja apie 10 dolerių). Puikus turistų kraštas. Lietuvių įkurdinimo reikalais rūpinasi Balfo vadovybė ir Amerikos lietuviai. Maine valst. vadovybė į tą planą žiūri gana palankiai.

* Amerikos lietuviai ateinančiais metais pradės, statyti Dariui ir Girėnui paminklą. Tam tikslui jau surinkta apsčiai aukų.

* Anglijos lietuviai svečiams britams jau yra suruošę visą eilę kultūrinių pramogų bei pasirodymų, kuriuos yra aplankę .visa eilė parlamento narių, keletas lordų, politikų ir kt. Market Harboraugh perein. _ stovykloj dail. A. Petrikonio rūpesčiu gražiai įtaisytas lietuviškas kampelis. Pirmasis lietuviškas koncertas buvo suruoštas rugpjūčio 13 d.; lietuviai gražiai užsirekomendavo dainomis ir ypač „Oželiu“. Vėliau dar geriau lietuviai pasižymėjo lie tuviška tautodaile, ja pralenkė kitas parodoj dalyvavusias tautas. Panašios rūšies pasirodymų ruošiama dabar daugiau.

* Bostone pastatyta ir pašventinta Šv. Petro parapijoj antroji lietuvių mokykla, skirta žuvusiems Amerikos kare lietuviams kariams atminti. Iškilmėse dalyvavo ir amerik. vysk. Wright. Ateity ir kitus panašius atminimus norima užfiksuoti kultūrinių įstaigų kūrimu bei stiprinimu.

* Šveicarų katalikų įtakingas laikraštis „Die Tat“ vietoj recenzijos apie Henry de Chambon knygą ,,Baltų tautų tragediją.“ parašė apie jas išsamų straipsnį, iškeldamas baltų tautų kultūrinį ir mokslinį pajėgumą.

* Buv. Vyt. Universiteto ginekologijos j. asistentas gyd. Vyt. Tupčiauskas Bonnos universitete išlaikė doktorato egzaminus ir apgynė dizertaciją med. daktaro laipsniui gauti.
* Dr. Rukša, dėstęs Baltų universitete Hamburge, pakviestas į Angliją ir iš ten į Zelandiją dėstyti universitete. Anglai nori angažuoti dėstyti įvairiose jų mokslo institucijose apie 20 baltų profesūros žmonių. Vienas kitas angažuojami ir į JAV.

Amerikos lietuvė J. Biržytė, dirbusi Kolumbijos universitete, paskirta į Kalifornijos universitetą, zoologijos katedros laborante, skatinama ruoštis profesūrai, Clevelandietė mokytoja P. Ambrozaitė,  gilinusi savo studijas New Yorko universitete, baigė mokslinį darbą apie senovės lietuvių papročius.

* Argentinoje gimusi lietuvė Adelė Kavaliauskaitė, iš viso pirmoji moteris Argentinoje išlaikiusi visus egzaminus, gavo „martillero publico“ teises, leidžiančias daryti nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo aktus.

* Oldenburge (Anglų zonoje) suruošta baltų meno p a r o d a, kurioj buvo išstatyti dešimties lietuvių dailininkų 83 darbai, dvidešimties latvių dailininkų 90 „darbų ir Šešiolikos estų dailininkų 72 darbą. Latviai ir estai daugiausia išstatė tapybos darbus, lietuviai — grafikos. Paroda gyvai domėjosi taip pat vokiečių tapytojai ir visuomenė.
* Lietuvių senosios kartos tapytojui J. „Mackevičiui, garsiojo rusų dailiniko Riepnino mokiniui, šiemet suėjo 75 metai amžiaus. Jis yra pasižymėjęs dar rusų dailininkų sluogsniuose, buvo padaręs geriausią caro portretą ir yra sukūręs ypač daug pietų gamtos vaizdų. Gausiai savo kūryba sukaktuvininkas ir dabar pasireiškia.

* Šiemet suėjo 30 mėtų, kai amerikietis Ksav. Strumskis išleido pirmąjį muzikos kūrinį — St. Šimkaus „Kur bakūžė samanota“. Jis yra vienintelis lietuviškųjų muzikos kūrinių leidėjas Amerikoje, išleidęs daugiau kaip du šimtu įvairių lietuviškų dainų chorams ir solistams.

* A. Žalinkevičaitė-Pet r a u s k i e n ė , šiemet mini scenos darbo 25 metų sukaktį. Sukaktuvininkė yra veikli visose darbo srityse: kaip aktorė, režisierė, poezijos it
beletristikos autorė, žinoma Alės Sidabraitės slapyvardžiu. Tremtyje dirba Augsburgo dramos kolektyve.

* Am. Liet. Rymo Kat. Molerų organizacija turėjo, savo metinį suvažiavimą, kuris pasisakė taip pat Lietuvos aktualiaisiais reikalais, pasiuntė per Dr. V. Karvelienę tremty esančioms katalikėms moterims sveikinimą etc. — Buv. ,,XX A.“ red. kun. J. Prunskis išvyko žurnalistinėn kelionėn po tropikų kraštus. Aplankys Kubą, Haiti, San
Domingo, Porto Rico.

* Lietuviams daug palankumo rodo Bamberge, leidžiamas vokiečių vyskupijos oficiozas „Heinrichs Blatt“ kuris apsčiai deda apie lietuvius įvairios medžiagos. Jame nuolat
bendradarbiauja Dr. J. Januškevičius.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai