ERWINAS SCHROEDINGERIS Spausdinti
Parašė Jonas Rugis   

Didieji mokslo vyrai, dalyvavę nuostabioj mokslo revoliucijoj, vykusioj mūsų amžiuje, vienas po kito žengia amžinybėn. Štai mokslinė spauda pranešė, kad sausio 4 d. Vienoje mirė didysis šių laikų teoretinis fizi-kas-matematikas Erwinas Schroedin-geris.

Schroedingeris gimė 1887 m. Austrijoje. Baigęs mokslus, jis profesoriavo Vienoje, Štutgarte, Breslave ir Ciuriche. 1927 metais jis buvo pakviestas užimti Berlyno universitete fizikos tyrinėjimuose svarbios vietos, kurią buvo palikęs Maksas Planckas. Hitlerizmui įsigalėjus, Schroedingeris išvyko iš Vokietijos, kurį laiką dirbo Austrijoje, o iš ten nusikėlė į Oxfordą, Anglijoje. Nuo 1938 m. iki 1956 m. jis buvo senjoru profesoriumi Augštųjų Mokslų Institute Dubline ir tik 1956 m. grįžo į gimtąją Vieną.

1933 m. Schroedingeris. kartu su žymiuoju anglų mokslininku P.A.M. Dirac'u, gavo Nobelio premiją už bangavimų mechanikos teorijos išvystymą. Savo garsųjį raštą, kuriame jis išdėstė tą teoriją, nustatė bangavimų lygtis ir išaiškino šviesos spinduliavimų dvilypumą, Schro-dingeris paskelbė 1926 m. . . Prancūzų teoretinis fizikas princas de Broglie savo knygoje "La Physique Nouvelle et les quanta" (išverstoje ir į anglų kalbą) yra išsireiškęs, kad šviesos dvilypumas, jos pasireiškimas kartu ir kaip medžiagines dalelės ir kaip bangavimo, yra vienas iš didžiųjų, pagrindinių gamtos dėsnių, glaudžiai surištų su Plancko surastu veikimo kvantu, padariusiu didžiausią perversmą fizikoje.

Dubline Schroedingeris pasižymėjo savo darbais, liečiančiais medžiagos esmės studijas, kvantų teoriją, Einšteino reliatyvumo teorijos praplėtimą bei pritaikymus ir studijavo gyvybės procesus. Jis tyrinėjo fizikos dėsnių reikšmę biologijoje, o savo knygoje "Kas yra gyvenimas?" davė gražų pavyzdį, kas yra mokslinė sintezė, ir pareiškė plačių mokslinių idėjų.

Tai buvo didelis mokslininkas, neužsidaręs siaurai savo specialybėje, teoretinėje fizikoje. Tai buvo ir didelis mąstytojas, giliai susipažinęs su filosofija ir pasaulėžiūros bei religijos klausimais. Net ir didžiųjų mistikų veikalai jam buvo gerai pažįstami. Stebino ir jo nuodugnus didžiųjų rašytojų bei jų kūrinių pažinimas.

Jo nedidelę knygutę "Mokslas ir Humanizmas" turėtų perskaityti kiekvienas šių laikų intelektualas, ypatingai dabar kai tikslieji gamtos mokslai ir jų pritaikymas vaidina vis didesnę rolę žmonijos gyvenime. Schroedingeris joje pateikia tikro mokslininko pažiūras į mokslo uždavinius ir tikslus, drąsiai ir energingai sukildamas prieš paplitusią nuomonę apie mokslo grynai utilitarinius tikslus ir reikšmę. Anot jo, tikro mokslo vertė ir reikšmė yra ta, kiek jis prisideda prie tiesos pažinimo ir žmogaus gyvenimo prasmės supratimo. Ir čia surandame mintį, kad mokslas turi bendradarbiauti su filosofija ir nusilenkti Apreikštom Tiesom, nesiskverbdamas į tas sritis, kuriose jis nėra kompetentingas ir nėra pajėgus ką nors pasiekti. Jis nesusilaiko nesistebėjęs, kaip daug mokslininkų, yra tik mokslo amatininkai.

Schroedingeris yra pasisakęs, kad mokslas XIX šimtm. yra padaręs daug žalos žmonijai, prileisdamas prie scientizmo išsivystymo. Todėl ir jis laikė savo pareiga atitaisyti kiek galima tas skriaudas, savo paskaitomis ir knygomis teisingai nušviesdamas mokslo tikslus ir reikšmę. Tam jis, kaip ir kitas didis mokslininkas, amerikietis A. Comptonas, ir buvo labiausiai atsidėjęs, ypatingai savo paskutiniųjų gyvenimo metų būvyje.

Jonas Rugis
P.S. Prieš keletą metų Schroedingeris maloniai leido man išversti į lietuvių kalbą jo knygutę "Mokslas ir Humanizmas". Deja, tam vertimui neatsirado leidėjo.