Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
R. SPALIO "ALMA MATER" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.T.   

Tai bus bene pirmas veikalas iš lietuviškosios studentijos gyvenimo paskutiniaisiais nepriklausomybės metais. Nors autorius jį pavadino apysaka, bet jame esama, nors ir nevisiškai išvystytų, romano elementų. Iš dalies čia yra ir dokumentinės medžiagos, pvz. kiek tai liečia charakteristikas kai kurių profesorių, tiek pasilikusių Lietuvoj, tiek esančių už jos ribų, nors tos charakteristikos tėra daugiau atsitiktinės.

"Alma Mater" foną, politinių ir pasaulėžiūrinių įvykių rėmuose, sudaro studentiškos meilės trikampio išryškinimas. Nors politiniai įvykiai, vykstant jau karui ir bolševikų grėsmei Lietuvai, kartas nuo karto užgriebiami, bet jie siauresniu mastu tegvildenami. Gi pasaulėžiūriniai bei ideologiniai nusistatymai eina kaip ir viso veikalo varikliu. Tų ideologijų reiškimosi pasėka — apgailėtinas romano veikėjų lūžis, metąs tamsoką šešėlį ne tik mūsų ano meto studentijai, bet ir aplamai to laikotarpio visuomeninio gyvenimo santvarkai (korupcija, šnipinėjimas, moralinis gedimas ir pan.).

Autoriui rūpėjo mesti žvilgsnį į trijų pačių ryškiausių ano meto mūsų studentijos ideologinių grupių — ateitininkų, neolituanu, varpininkų— nusistatymus ne tiek studijų, kiek gyvenimo egzaminų atžvilgiu. Už studijų gyvenimo, jo užkulisy, dar vyksta gana komplikuotas civilinis studentijos gyvenimas, kurį eile epizodų ši apysaka ir bando atskleisti.

Veikalo tikslas bus buvęs parodyti, kad studentijos ideologinis veikimas buvęs jos asmeninio gyvenimo lūžio kaltininkas, "štai čia ir glūdi komedija.. . Vieni akcentuoja labiau sąžinės laisvę, antri katalikiškumą, treti tautiškumą, ir dėl to logikos kirčio jie sau akis drasko, gyvenimą nuodija" sako studentė Jūratė Rus-seckaitė savo draugei Irenai Paber-žytei (p. G6).

Vyriausia veikėja ir yra Pa-beržytė, Panevėžio teisėjo dukra, studijuojanti literatūrą pirma Kauno, paskum Vilniaus universiteto humanitariniame fakultete. Dėl augš-čiau minėtos priežasties autorius jos neįstato į jokią ideologinę organizaciją, nors pagal tėvų religines tradicijas ji būtų artimiausia ateitininkams. Ji įsirašo tik į Humanitarinių Mokslų Draugiją, nes "studentui pakanka studijų, savęs ugdymo, o pasiruošti kaip inteligentui su profesine ir ideologine kultūra užtenka dalyvauti ir akademinėse organizacijose" (p. 154).

Tai žodžiai iš ateitininkų konferencijos ( ?), kuriems pritaręs toj konferencijoj dalyvavęs medicinos studentas ateitininkas Kęstutis Noreiša. Veikale esama ir daugiau ideologinių nekonsekventiškumų. Antai, Technikos fakulteto studentas neolituanas Lapeikis, pats pirmas įsimylėjęs Pa-beržytę, bet dėl vieno bohemiškai nešvankaus incidento atmestas, pagiria Sovietų ir Lietuvos sutartį dėl Vilniaus, nes "tai tikras Listuvos laimėjimas" (p .89). Studentas varpininkas Ruseckas ne ką skiriasi nuo ateitininko, ne tik nuoširdžiai pasi-melsdamas per Kalėdas provincijos bažnyčioj ("nemanau, kad mano būdai priešingi Tavo valiai", (p. 261), bet ir "kas sekmadienis traukia lietuviškas giesmes Katedroj" (p. 398).

Romaninė veikalo intryga ima megztis, kai Paberžytė pasikviečia tris savo kolegas, trijų skirtingų ideologijų atstovus, buvusius klasės draugus jų metinio susitikimo progai, Kalėdų atostogų į savo tėviškę (taigi tikslas specialiai numatytas, kiek dirbtinis). Tas kvietimas, lyg pagal Lessingo išmintingąjį Nataną, turėtų parodyti, koks "tikėjimas" pats geriausias iš trijų pagrindinių, čia gi eina kalba apie meilę. Ir ją apsprendžia ideologinis konfliktas, tiesiog aiškiau neišryškintas, bet visą laiką smilkstąs.

Šiaip idealią trijulės draugystę pakerta "bjaurus pokštas" (p. 264) dėl "politikos" (t.y. pasaulėžiūros). Studentas neolituanas Alėjūnas ateitininkui Noreišai, šiaipjau be kokios ydos, paveržia Ireną Paberžytę. Tai sužinojusi, Noreišą mylinti medikė Gražina Normantaitė atsikeršija Alė-jūnai, netiesiogiai ir Paberžytei, reto sadizmo incidentu, keliantis per Nemuną ties Panemune, užsibaigiančiu dar šiurpesniu pažeistos vyriškos ambicijos aktu. Dėl šio nusliuo-gimo žemai į pakalnę Alėjūnas galvoja apie nusižudymą, nuo kurio susilaiko sužinojęs, kad bolševikai įžengia į Lietuvą (birželio 15), dėl ko jis dar "būsiąs reikalingas" (p. 434).

Veikale čia vienur, čia kitur pasigestum stipresnio bei aiškesnio motyvavimo. Su tuo kartu rišasi ir veikėjų charakterio išryškinimo klausimas. Su tvirtesnėm žymėm jų čia kaip ir nėra. Vyriausia veikėja per lengvai atsisako vieno ir eina prie kito ("patraukė šokis", p. 286). Jūratė yra artimiausia jos draugė, bet jai šiaipjau pozityviu aukso vidurio charakteriu negalėjo padaryti nė mažiausios įtakos, kad ta bičiulė nepatektų į tokį žemą nuopuolį su Paryžiaus dailininku, kurs aprašytas tikrai vaizdingai, kaip ir anos scenos Panemunėj. Per staiga ir Jūratė meta savo vyrą, neišryškinta metimo priežastis, kaip ir pasimetimas su jos mylimu kariškiu Sereika.

Kitas dalykas — nepakankamai aiškiai įmontuoti kai kurie skyriai
j veikalo visumą, sunkiai pagaunamas jų ryšys, pvz. advokato žaiz-drūno istorija. Tai jau, žinoma, nuostolis veikalo kompozicijai, kuri gal dėl paskubinto darbo, vietomis atrodo gerokai neišlyginta.

Nepaisant to, autorius vis dėlto davė visą eilę daugiau ar mažiau ryškių scenų iš netolimo mūsų studentijos gyvenimo, užfiksavo nemaža būdingesnių to gyvenimo bruožų ir tai padarė, rodos, pats pirma-sai. Ypač šių dienų mūsų studentija už Lietuvos ribų galės gauti netolimos praeities vaizdą. Ji, kaip girdėti, ta knyga susidomėjusi.

"Alma Mater" kalba be kokių priekaištų, veikalas lengvai skaitomas, nors skyriuose nesilaikyta kokios proporcijos, ir dėl to kitas išėjo ne-suderintinai trumpas. Gausu gyvų, studentišku humoru vietomis atmieštų dialogų, kurių tik vieną kitą perkerta bereikalingas klausančiojo įsikišimas ar klausimas. Randi vieną kitą stilistinę savybę, pvz. pridėti žingsnį (t.y. paskubėti).

Rašyba tradicinė, net ir neoli-tuano žodžio tokia pat, nors, kaip lotynų kilmės žodis, lengvai galėtų apsieiti be to mūsų rašybai svetimo rašmens.
R. Spalis. ALMA MATER. Apysaka. Išleido Viltis, Cleveland, Ohio, 1960. 434 p.
A.T.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai