Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
II VATIKANO SUSIRINKIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuris vadinamas Vatikano II susirinkimu, spalio 11 d. pradėtas Romoje didžiomis iškilmėmis. Šv. Petro aikštė nuo ankstaus ryto buvo pripildyta maldininkais. Jų tarpe matėsi būriai dvasininkų: kunigų, vienuolių — vyrų ir moterų. Pasaulis dar niekad nebuvo regėjęs tokios didingos procesijos, kuri vingiavosi nuo Vatikano rūmų bronzinių durų iki šv. Petro bazilikos. Su mitromis bei arnotais ėjo 81 kardinolas ir apie 2700 arkivyskupų, vyskupų, patriar-kų, suvažiavusių, iš viso pasaulio. Jų eilėse akį traukė Rytų apeigų bažnytiniai dignitoriai, apsirėdę savo ypatingais drabužiais. Eisenos gale buvo nešamas popiežius Jonas XXIII, apsisiautęs brangia kapa ir užsidėjęs augštą mitrą.

Artėjant popiežiui į baziliką, choras giedojo himną Tu es Petrus — Tu esi Petras. Viduje iškilmės buvo tęsiamos mišiomis, kurias laikė kardinolų kolegijos dekanas kard. Eugenijus Tisserantas. Per pamaldas specialiose vietose sėdėjo 80 valstybių specialūs atstovai. Italijai atstovavo pats prezidentas. Be to, arti altoriaus iškilmes sekė 28 krikščioniškų religijų atstovai — nekatalikai. Ten buvo atstovaujama visoms didžiosioms protestantų sektoms ir kai kurioms ortodoksų bažnyčioms. Maskvos patriarkas atsiuntė du stebėtojus. Specialią vietą turėjo žurnalistai, suvažiavę čia iš viso pasaulio rinkti informacijų savo krašto spaudai. Didžioji jų dalis buvo nekatalikai.

Po iškilmingų mišių prasidėjo Vatikano II susirinkimo atidarymo apeigos, čia labiausiai minėtina popiežiaus Jono XXIII kalba. Jis pirmiausia pažymėjo, kad krikščionių vienybės turi tris atžvilgius — vienybė su Romos popiežiumi, vienybė maldoje, vienybė pagarboje katalikų bažnyčiai. Kalbėdamas apie susirinkimo tikslą, šv. Tėvas įspėjo, jog pirmoje vietoje bus stengiamasi išsaugoti krikščionišką doktriną ir jieškoma būdų ją efektingiau perteikti. Suprantama, kad ten nebus perdiskutuojami jau seniai nustatyti tikėjimo dėsniai.
 Susirinkimas jieškos naujų metodų pastoracijai ir sieks ryškinti santykius su kitom krikščioniškom religijom, čia popiežius priminė ankstesnę Bažnyčios taktiką didžiausiu griežtumu pasmerkti klaidas. Pagal jį, šiandien Bažnyčia nori labiau akcentuoti savo doktrinos tikrumą, negu smerkti kitaip manančius. Jonas XXIII pastebėjo, jog ir dabar yra daug klaidų bei mėtimosi, tačiau Bažnyčia trokšta pasirodyti savo atsiskyrusiems vaikams maloni, kantri, pilna pasigailėjimo bei gerumo. Jos pareiga yra žiūrėti į dabarties naujas sąlygas bei naujas gyvenimo formas, kurios atveria katalikų apaštalavimui naujus kelius.

Po iškilmingo visuot. susirinkimo atidarymo darbo sesijos prasidėjo spalio 13 šv. Petro bazilikoje. Nuotaikos susirinkimui pasaulyje yra palankios. Amerikos didžioji spauda, nors ne katalikų rankose, plačiai informuoja savo skaitytojus apie susirinkimo eigą, išlaikydama Romoje savo korespondentus. Nekatalikus ypač domina įvairių krikščioniškų religijų atstovai, kurie dalyvauja susirinkime stebėtojų teisėmis. Susirinkimas pačioje pradžioje sudarė palankią suartėjimui dvasią, kuri vėliau galės būti toliau ugdoma.
L. A.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai