"EXSUL FAMILIA" DEŠIMTMEČIO KONGRESAS ROMOJE Spausdinti
Parašė J. ž.   
Kaip jau iš seniau buvo skelbta ir tam ruoštasi, rugpjūčio mėn. 3-7 dienomis Romoje įvyko, Konsistoriali-nės Kongregacijos pravestas, emigrantų ir tremtinių kongresas, Pijaus XII išleistos konstitucijos "Ex-sul Familia" dešimtmečiui paminėti.

Nežiūrint vasaros karščių, kurie Romoje būna ypatingai jaučiami ir miestas paprastai ištuštėja, plačios organizacijos daugelio gyvenime gyvai jaučiamos išganingos "Exsul-Familia" įtakos, na, ir Amžinojo Miesto bei krikščionybės centro patrauklumo dėka kongreso dienos sutraukė virš 5,000 asmenų. Vien tik iš šiaurinės Amerikos ir Kanados atvyko apie pusantro tūkstančio. Iš Europos valstybių, suprantama, žymiai daugiau. Dalyvių tarpe, kartu su eiliniais tremtiniais ir emigrantais darbininkais, maišėsi ir augšti dvasiškiai bei šiaip tautinio ir tarptautinio masto asmenybės: iš Belgijos Malinęs - Bruselio arkivyskupas kard. Suenens, Tournai vyskupas Himmer, vyskupas tremtinys latvis Sloskans; iš Prancūzijos Mo-naco vyskupas Rupp; iš Šveicarijos St. Gallen vyskupas Hasler, iš Anglijos Nottinghamo vyskupas Ellis, be to, Anglijoje prisilaikantys baltgu-džių ir ukrainiečių vyskupai Sipo-vič ir Hornyak; iš Vokietijos pabėgėlių ministerijos viceministeris; iš J.A.V. bių vysk. Swanstrom, N.C.W. C. direktorius. Tautybėmis daugiausia buvo italų, kurie per eilę metų buvo emigravę į visus pasaulio kraštus ir dabar mielai pasinaudojo proga aplankyti savo gimines Italijoje, šalia kongreso jie netgi turėjo tikslą paminėti 75 metų veiklos jų emigrantų globai Msgr. Scalabrini įsteigtos ir dar ir šiandien tebeveikiančios specialios draugijos. Iš tremtinių dalyvavo atstovai visų tų tautybių, kurių kraštai šiandien yra už geležinės uždangos. Tarp jų ir lietuviai. Apskaičiuota, kad lietuvių grupė viršijo pustrečio šimto žmonių: 75 iš Vokietijos, 54 iš Anglijos, 25 iš Prancūzijos, 21 iš Šiaurinės Amerikos bei Kanados, likusieji iš pačios Italijos.

Lietuvių grupėje pažymėtini: BALFo primininkas kan. J.B. Končius, prel. J. Balkūnas, Tėvas Alf. Bernatonis, O.M.C., kun. J. Petrošius, kun. dr. S. Matulis, MIC — Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos lietuvių sielovados direktoriai; dr. P. Karvelis, kurs Bonnos vyriausybės vardu atstovavo ir visiems Vokietijoje gyvenantiems tremtiniams, kun. dr. L. Gronis, Vasario 16-sios gimnazijos direktorius. Iš pačios Italijos, be prel. L. Tulabos, kurs buvo visos lietuviškosios grupės organizacinė galva, dalyvavo mūsų ministeriai Lozoraitis ir Girdvainis, kun. dr. Pr. Brazys, Marijonų Kongregacijos vicegenerolas, St. Petraitis, Saleziečių gimnazijos direktorius, profesoriai Ivinskis ir kun. J.Zeliauskas, SDB, kun. V. Mincevičius, PLB Italijos krašto valdybos pirmininkas.

Tremtiniams suteiktos audiencijos metu šv. Tėvas sveikinasi su kongreso dalyviais. Prieš šv. Tėvą priklupęs prel. J. Balkūnas, stovi kan. J. Končius, toliau matosi prel. L. Tulaba, dr. P. Karvelis, kun. V. Mincevičius.

Lietuvųi grupė tuo buvo ypatinga ir atkreipė kitų dėmesį, kad joje pasirodė tautiniais rūbais darniai organizuotas jaunimas. Tai Vasario 16-sios tautinių šokių grupė ir saleziečių gimnazijos mokiniai, atvykę čia atstovauti viso pasaulio lietuviams įvairiuose tautybių bei savosios grupės pasirodymuose.

Kongreso programa buvo įvairi. Prasidėjo rugpjūčio 4 rytą šv. Marijos Didžiosios (S. Maria Maggiore) bazilikoje šv. mišiomis, kurias laikė Konsistorialinės Kongregacijos sekretorius (jos prefektas yra pats popiežius) kard. Confalonieri su progai pritaikytu pamokslu.
Popietis buvo skirtas atskirų tautybių parengimams. Lietuviams PL-B Italijos krašto valdyba, kuriai sumaniai vadovauja kun. V. Mincevičius, suruošė, šv. Dorotėjos instituto patalpose, visai arti šv. Kazimiero Kolegijos, Maironio minėjimą. Dalyvaujant visiems lietuviams su šimtais svečių, gi, iš šv. Sosto pusės, arkivysk. Samore, ilgiau buvusiam Lietuvoj nunciatūroj ir ypač prie lietuvių prisirišusiam, minėjimo kalbą pasakė buvęs Maironio mokinys kun. J. Kuzmickis iš Anglijos. Meninę dalį, kuri pasirodė ypač turtinga, išpildė Vasario 16-sios ir saleziečių gimnazijų mokiniai, pirmieji pasižymėdami ypač tautiniais šokiais, antrieji gi savo atsivežtų pučiamųjų instrumentų orkestrėliu. Po minėjimo, instituto sode, iš svetur atvykusiųjų pagerbimui įvyko, tos pačios Italijos krašto valdybos suruoštas, jaukus priėmimas, kuris didelio nuoširdumo dvasioje užsitęsė iki sutemų. Rytojaus dieną "Osservatore Romano", šv. Sosto laikrašty, pasirodė gana išsamus minėjimo aprašymas.

Sekmadienį, rugpjūčio 5 — centrinė kongreso diena: iš ryto mišios šv. Petro bazilikoje, kurias laikė kardinolas Marella. Tuoj po mišių šv. Tėvas Jonas XXIII, specialiai atvykęs iš Castelgandolfo, suteikė audienciją visai kongreso masei. Mūsų jaunimas turėjo laimę užimti bazilikoje pačias geriausias vietas, taip kad iš labai arti galėjo sekti visą iškilmę, ypač pasireikšti visu savo entuziazmu, popiežiui įeinant ir išeinant. Audiencijai baigiantis popiežiui įteiktos ir tautybių dovanos. Lietuvių tremtinių vardu dovaną (A. Tamošaitienės rankdarbį — gobeli-ną "žemaičių senkapiai" taipgi neseniai pasriodžiusią italų kalba Sibiro lietuvaičių maldaknygę, tautinę juostą su įausta popiežiui Jonui XXIII dedikacija ir Lietuvos albumą) įteikė abiejų lietuviškųjų gimnazijų atstovai.

Vėlų vakarą, rankose laikomų tūkstančių žvakių šviesa tik truputį apšviestame Koliziejuje, buvo apapeiti Kryžiaus Keliai. Atskiros stotys pavestos atskiroms tautybėms ir tos tautybės kalba. Lietuviams tekusią 7-tąją stotį jautriai pravedė prel. J. Balkūnas. Tai nepaprastai įspūdingas, tiesiog neužmirštamas religinis išgyvenimas. Ir su-

Tremtinių kongreso metu Romoje buvo surengtas Maironio minėjimas. Scenoje — Vasario 16 ir saleziečių gimnazijų mokiniai.

prantama kodėl: Kryžiaus Keliai tremtiniui šiandien yra tapę gyvu jo paties gyvenimo paveikslu. Ko ne ko, bet šių Kryžiaus Kelių juose dalyvavę tremtiniai tikrai neužmirš.

Paskutinė kongreso diena, rugpjūčio 6, prasidėjo, kaip paprastai, šv. mišioms, kurias laikė kard. Fer-retto šv. Povilo bazilikoje. Tautybių chorai pasirodė savo giesmėmis. Lietuviai sugiedojo "Marija, Marija"!, kuri didingos bazilikos skliautais nuskambėjo ypač paguodžiančiai.
Kongreso užbaigą norėta padaryti labai iškilmingą oficialiu Pijaus XII konstitucijos "Exsul Familia" minėjimu ir gausia menine-folkloristine dalim, skirta atskirų tautybių pasirodymams. Tai įvyko 6 d. vakare didžiulėj, 1961 m. Romoj vykusių Olimpiadų sporto salėj, prieš visą kongreso masę, dalyvaujant penkiems kardinolams, daugybei vyskupų, Romos miesto burmistrui, tautinių ir tarptautinių organizacijų atstovams. Oficialiąją "Exsul Familia" minėjimo kalbą pasakė Norris, ilgametis tarptautinės Emigracijos organizacijos Ženevoje pirmininkas. Betgi pačių kongresantų ir, turim pagrindą manyti, augštųjų svečių labiausiai buvo laukiama meninė-folkloristinė dalis. Šioj pasirodė čekai, italai, kroatai, lenkai, lietuviai, slovakai, slovėnai, ukrainiečiai, vengrai ir net vietnamiečiai. Ir tenka pasakyti, kad iš visų tautybių lietuviai — Vasario 16-sios tautinių šokių grupė, pašokusi jų pačių patobulintą "Malūną" — pasirodė šauniausiai ir ir iššaukė publikoje nesibaigiančias ovacijas.

Tai tik bendroji programa. Atliekamu laiku atskiros grupės lankė Romos miesto ir apylinkių įžymybes, grožėjosi pajūriu, jaukiuose susitikimuose atnaujino ar užmezgė su tautiečiais ir kitataučiais bičiulystės ryšius. Saleziečių gimnazijos auklėtiniai, pvz., specialiai Vatikano radijo, lietuviškosios sekcijos vedėjo pakviesti, įregistravo iš atsivežto repertuaro keletą dalykėlių ir į Lietuvą. Be to, apsistoję kartu su čekų ir vengrų tremties jaunimu (šie pastarieji net iš Švedijos buvo atvykę) centrinėje Via Marasala saleziečių į-staigoje, kur yra popiežiškas Saleziečių Ateneumas universitetas, paskutinę dieną turėjo labai jaukų subuvimą su anų dienų tautų jaunimu, užmegzdami vieni su kitais bičiulystės ryšius.

Konsistorialinė Kongregacija, kuri kongresui vadovavo, siekė minty šio dvigubo tikslo: kad emigrantai ir tremtiniai daugiau įvertintų Bažnyčios rūpestį jų religiniu-moraliniu gyvenimu ir kad ateity net labiau pasinaudotų jiems teikiama pagalba. Emigrantams gi, ypač tremtiniams, rūpėjo išnešti tarptautinėn plotmėn savo tautinį pobūdį ir, nors ir netiesiogiai, priminti pasauliui jiems padarytą skriaudą, kad būtų ji atitaisyta. Visi šie tikslai su kaupu buvo pasiekti.

Savo ruožtu, mes, lietuviai, dargi turėjom progą, kaip sakoma, piršto palietimu patirti, kokį net ir tarptautinės svarbos vaidmenį suvaidina bendromis jėgomis Europoje mūsų išlaikomas Vasario 16-sios ir saleziečių lietuviškos gimnazijos, kurių kultūringi pasirodymai bet kur ir bet kam yra gyvas įrodymas visos mūsų tautos augšto kultūrinio lygio ir jos teisės į laisvą bei nepriklausomą valstybę. Iš kitos pusės, geras tų gimnazijų mokinių elgesys atneša visai mūsų tautai nuoširdaus palankumo. J. ž.