Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠILUVOS GARSAS LAISVAME PASAULYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   
(P. J. Vaišnora, M.I.C., MOMENTUI! APPARITIONIS B. V. MA-RIAE IN ŠILUVA AD RESTAU-RANDAM FIDEM CATHOLICAM IN LITUANIA. SAEC. XVII. Atspaudas iš popiežiškosios tarptautines Marijos akademijos veikalų rinkinio Maria et Ecclesia, Actą con-gressus Mariologici — Mariani in civitate Lourdes anno 1958 celebrati, vol. IX, Maria et propagatio ac consolidatio Ecclesiae, Romae, Via Merulana 124, 1962, 195-207 p.)

Tai moksliškai parašyta dr. J. Vaišnoros, generalinio marijonų prokuratoriaus Romoje, paskaita: 'Palaimintosios Mergelės Marijos Šiluvoje apsireiškimo reikšmė tikėjimo atnaujinime Lietuvoje XVII a". Autorius ją skaitė 1958 m. mariologi-niame Liurdo kongrese Prancūzijoje. Studija išleista moderniškiausia-me mariologinių studijų rinkinyje, kurio paruošimu rūpinasi popiežiškoji tarptautinė Marijos akademija. Ji, be to, organizuoja tarptautinius mariologinius kongresus. Tokio kongreso Liurde proga ir J. Vaišnora buvo pakviestas skaityti minėtą paskaitą. Pastebėtina taip pat, kad ši akademija Romoje S. Maria Maggio-re bazilikoje kas mėnesį už tylinčią-ją Bažnyčią r
engia pamaldas, kuriose mišias laiko ir pamokslą sako vienas iš kardinolų, o per jas paeiliui gieda visų tylinčiosios Bažnyčios tautų chorai, čia tenka lietuviškai giedoti ir šv. Kazimiero kolegijos chorui.

ši akademija įkurta kroato pranciškono Tėv. Karolio Balič, dogmatinės teologijos profesoriaus ir popiežiško šv. Antano universiteto buvusio rektoriaus, skotistų sekcijos vadovo ir daugelio Vatikano įstaigų bei visuotinio Bažnyčios susirinkimo konsultoriaus. Nors dabar akademijos vadovybę sudaro įvairių tautybių dvasiškiai, bet jos spiritus movens vistiek yra Tėv. K. Balič. Pagal jo nustatytą planą rašomos mariologinės studijos, leidžiamos knygos ir rengiami mariologiniai kongresai. Jo rūpesčiu šv. Antano universiteto spaustuvėje spausdinamos šios mariologinių studijų serijos: Bibliotheca Mariana Medii Aevi, Bibliotheca Assumptionis B. V. Mariae, Bibliotheca Immaculatae Conceptionis, Bibliotheca Mediatio-nis B.V. Mariae, Bibliotheca Mariana Moderni Aevi, Alma Sočia Chris-ti, Virgo Immaculata, Studia Mariana. Kai kurios iš šių serijų jau skaičiuojamos dešimtimis tomų.

J. Vaišnoros paskaita išspausdinta Studia Mariana serijoje. Joje autorius nušviečia sunkų krikščionybės kelią į Lietuvą ir kliūtis iš Vokiečių ordino pusės bei Lietuvos krikšto aplinkybes. Paskui nurodo, kokiu būdu Marijos kultas prigijo ir išsiplatino Lietuvoje. Vytautas net politiniais sumetimais norėjęs, kad Lietuvoje įsigalėtų Marijos garbinimas. Pirmieji Lietuvos misijonieriai pranciškonai uoliai platino Marijos kultą. Daugumas pirmųjų Lietuvos bažnyčių buvo pavadintos Marijos dangun paimtosios vardu.

Po šio įvado autorius prieina prie Šiluvos. Čia jis aprašo, kaip Petras Gedgaudas, 1457 m. pastatęs medinę bažnyčią, ją apdovanojo garsiu Marijos paveikslu. Sudegus pirmajai bažnyčiai, didikas Zaviša atstatė medinę. Aprašomas kylantis Šiluvos garsas, kai Marijos garbinti atvyksta slapčia net protestantų užvaldytos Prūsijos tikintieji, kuriuos protestantų pastorius 1550 m. skundžia krašto valdžiai. Lietuvą užliejus protestantizmo bangai, pati Šiluva netenka net savo katalikų bažnyčios, o joje įsikūrus protestantų seminarijai, tampa tarsi protestantizmo centru.

šioje liūdnoje padėtyje Marija savo apsireiškimu padeda šiluviečiams atsispirti prieš protestantizmą. Jie suranda užkastas bažnyčios brangenybes, senąjį Marijos paveikslą ir fundacijos dokumentus, kuriais remdamasis kan. Jonas Kazakevičius atgavo iš protestantų bažnyčios turtus ir 1627 m. tapęs Šiluvos klebonu atstatė bažnyčią. Toliau J. Vaišnora aprašo staigų lietuvių religinį atgimimą, Marijos kulto augimą, lietuvių meilę Dievo Motinai visais laikais, o baigdamas, geresnių laikų viltį sudeda vėl į Marijos rankas.

Tiesa, trumpoje paskaitoje autorius negalėjo visų klausimų nuodugniai išnagrinėti ir šaltiniais paremti, bet kadangi ji išspausdinta tokiame vertingame leidinyje, jos reikšmė yra labai didelė. Nežiūrint net ir to, kad istoriškai šlubuoja autoriaus tezė, jog prieš Marijos apsireiškimą
Šiluvoje katalikai gyveno tik pralaimėjimais, trumpa lotyniškai prašyta paskaita kitų kraštų studijozams atidengs pagrindinius Lietuvos Bažnyčios istorinius įvykius, parodys jos kovas su protestantizmų ir supažindins juos su viena iš garsiausių Marijos šventovių Lietuvoje bei su lietuvių meile Marijai. Baigiant dar reikia priminti, kad studija išspausdinta be jokių tendencingų redaktoriaus pataisų, kas retai atsitinka bendro tautinių studijų pobūdžio rinkiniuose svetimomis kalbomis.
Viktoras Gidžiūnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai