VERTINGAS LEIDINYS APIE GEN. VLADĄ NAGIŲ-NAGEVIČIŲ Spausdinti
Parašė J. Puzinas   
Neseniai lietuviškų knygų lentyna padidėjo nauju vertingu ir patrauklios išvaizdos leidiniu, štai jo metrika: Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga. Redagavo d-ras B. Matulionis 1962. Leidėja Veronika Nage-vičienė, redaktorius d-ras Balys Matulionis, kalbos patarėjas Antanas Giedraitis, viršelį ir vinjetes piešė dail. Vytautas Raulinaitis, monogramą piešė VI. Stančikaitė Abraitienė, spausdino Immaculata Press, Put-nam, Connecticut, kaina 6 dol. Knyga turi 374 psl. ir 66 nuotraukas. Duota trumputė biografijos santrauka ir angliškai (psl. 13-16). Tai gen. VI. Nagiaus artimųjų, ilgamečių bendradarbių ir bičiulių sutelktinis darbas, kuriuo norima įamžinti būsimoms kartoms plačiašakę gen. Nagiaus veiklą lietuviškajame gyvenime.

Glaustą gen. Nagiaus gyvenimo apžvalgą (psl. 19-63) duoda velionio našlė V. Nagevičienė. Ji trumpai peržvelgia visą V. Nagiaus gyvenimo kelią: jo jaunatvę motinos globoje Kretingoje, mokslo dienas Palangos progimnazijoje ir Rygos gimnazijoje, studijų metų Karo Medicinos Akademijoje Petrapilyje, įsijungimą į slaptą Petrapilio lietuvių studentų veiklą, Praternitas Lithuanica steigimą 1908 m., tarnybą rusų karo laivyne (nuo 1910 m.), aktyvų dalyvavimą Lietuvių seime Petrapilyje 1917 m., ilgametę sanitarinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, Karo Muziejaus organizavimą, visuomeninę veiklą, pasitraukimą iš Lietuvos ir kt. Straipsnis parašytas su didele pagarba ir meile velioniui, įdomus ir lengvai skaitomas, bet galėjo būti dar kiek ilgėlesnis.

Toliau šiltu žodžiu prisimena gen. Nagių S. Oželienė, iškeldama jo nuopelnus besiorganizuojant Kariams Ligoniams ir Invalidams Globoti Moterų Komitetui, vėliau įsiliejusiam    į Karininkų šeimų Moterų D-ją (ir dabar  tebeveikiančią  D.L.   Kunigaikštienės Birutės vardu), rūpinantis lietuvių tautinių drabužių gaivinimu, moterų seklyčios įrengimu Lietuvos Karininkų Ramovėje, lietuviškų paročių puoselėjimu ir t.t.
Mokytoja  U. Jauniškienė   nušviečiai gen. Nagį kaip tautiškumo ugdytoją, ypač iškeldama didelę Karo Muziejaus reikšmę tautiniam auklėjimui.

Vienas   iš   pačių   stambiausių   ir, turbūt,   reikšmingiausių   šios   monografijos straipsnių yra paties knygos redaktoriaus dr. B. Matulionio- Karo Muziejus — didysis gen. gyd. V. Nagiaus-Nagevičiaus kūrinys (psl. 81-167).   Tai  iš  įvairiausių  šaltinių kruopščiai  surinkta  medžiaga  Karo Muziejaus   istorijai.   Nepriklausomoje Lietuvoje Karo Muziejus ir gen. Nagevičius buvo dvi vienumon susiliejusios sąvokos. Atrodė, kad Karo Muziejus   be   gen.   Nagevičiaus   lyg visai negalėtų egzistuoti. Tai jo didysis kūrinys, kuriuo daugiausia savo gyvenime rūpinosi, su kuriuo jis buvo  neatskiriamai   suaugęs.   Kažin ar buvo Lietuvoje kita tokia populiari vieta, kurią   žinotų   ne   tiktai kauniečiai, bet, galima sakyti, ir kaimas. Karo Muziejus buvo virtęs tautos šventove. čia traukė žmones gražus muziejaus sodelis  su paminklu žuvusiems už Lietuvos laisvę, Nežinomojo kareivio kapu, Laisvės statula, žymiųjų tautos sūnų paminklais, Čia bokšte paslaptingai tūnojo Laisvės Varpas, kuris tik labai retai ir tautai reikšmingais atvejais prabildavo į lietuvius. Traukė lietuvius čia dažniau girdima varpų muzika, įspūdingos laisvės kovų invalidų apeigos prie Nežinomojo kareivio kapo. 

  O kurgi pats muziejus,   davęs   aiškų pjūvį visos karinės Lietuvos istorijos nuo organizuotos gynybos senosiose Lietuvos pilyse dar priešistoriniuose  laikuose  iki  pat  Nepriklausomybės laisvės kovų. Reikia stebėtis dr. B. Matulionio ryžtu imtis tokio sunkaus darbo. Tačiau dideliu užsispyrimu ir pasiaukojimu dr. Matulioniui pavyko atkurti gana pilną tikslų    Karo Muziejaus vaizdą. Straipsnyje plačiai duodama muziejaus  kūrimosi  istorija nuo  lentinio pastato su mūriniu bokštu iki puikių  Vytauto   Didžiojo   Muziejaus   rūmų, aprašomas muziejaus sodelis su ten pastatytais   įvairiais   paminklais,   įspūdingos žuvusiųjų pagerbimo apeigos, JAV lietuvių dovana — Laisvės Varpas,  varpų  muzika  ir  pagaliau duodamas visų Karo Muziejaus skyrių aprašymas, muziejaus vargai bolševikų ir vokiečių okupacijų metu. Straipsnis baigiamas Karo Muziejaus tautinės reikšmės iškėlimu. Tai ilgai išliekamos vertės straipsnis, kuris praverstų išleisti ir atskiru leidiniu.

Tą dr. B. Matulionio darbą labai gražiai papildo gen. St. Raštikis savo ilgame straipsnyje — Iš generolo Vlado Nagiaus Nagevičiaus veiklos (psl. 168-225). čia gen. St. Raštikis, apibūdinęs gen. Nagių kaip vieną iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių ir Lietuvos Karininkų Ramovės organizatorių, plačiai sustoja ties Karo Muziejumi, ypačiai ties sunkiomis muziejaus dienomis bolševikų ir vokiečių okupacijų metais. Kad ir pasitaiko tam tikrų pasikartojimų, bet visa tai dar labiau išryškina atskirus faktus.

Ilgametis gen. Nagiaus padėjėjas Karo Sanitarijos skyriuje dr. VI. In-gelevičius apžvelgia jo darbus Lietuvos kariuomenės sveikatos srityje (psl. 226-235), kartu duodamas vertingos medžiagos apie karo sanitarijos padėtį Lietuvoje apskritai.

Pats taip pat esu atidavęs kuklią pagarbą generolui kaip proistorikui (psl. 236-250), atlikusiam didelio masto tyrinėjimus Pryšmančių kapinyne ir Apuolės bei Įpilties piliakalniuose. Nors gen. Nagius yra studijavęs archeologiją dar prieš pirmą pasaulinį karą, kada Lietuvos prois-tores mokslas žengė tik pirmuosius savo žingsnius, bet nepriklausomoje Lietuvoje jis sekė proistorės mokslo pažangą ir talkinamas kitų proisto-rikų (P. Balodžio, B. Nermano, C. Engelio ir kt.) savo kasinėjimų medžiagą sėkmingai įterpė į chronologinius rėmus.

Šiltai prisimena gen. Nagių ir ilgametis Karo Muziejaus tarnautojas Lietuvos laisvės kovų invalidas viršila B. Tvarkūnas, iškeldamas generolo  rūpinimąsi   invalidų  globa.
Tuo pačiu klausimu rašo ir dr. VI. Ingei evičius: Generolas gydytojas Vladas Nagevičius ir karo invalidai.
Dr. A.P. Mažeika iškelia gen. Nagiaus jūrinę veiklą nepriklausomoje Lietuvoje.

Nepamirštas gen. Nagius ir kaip Fraternitas Lithuanica organizatorius. Tuo klausimu knygoje randame net du straipsnius: dr. VI. Inge-levičiaus ir dr. B. Matulionio, 1958 m. paruošusio spaudai jubiliejinį tos organizacijos leidinį (Fraternitas Lithuanica 1908-1958, 398 psl.).

Kaip ir kiekviename santalkos darbe, sunku išvengti kai kurių pasikartojimų, taip ir čia jų pasitaiko, bet tai nei kiek nemažina šio leidinio vertės. Apskritai knyga yra vertingas įnašas į mūsų naujųjų laikų istorinę literatūrą. Jei gen. Nagius Nagevičius, suorganizavęs Karo Muziejų Lietuvoje dar gyvas būdamas pasistatydino sau paminklą, tai čia V. Nagevičienė, išleisdama tą monografiją, pastatydino savo mirusiam vyrui ilgaamžį prasmingą paminklą, kuris išliks ir laikui išdildžius granito akmenyje kuklų įrašą.
J. Puzinas