1934 M. ĮVYKUSIO LIETUVIŠKOS MUZIKOS SIMFONINIO KONCERTO REIKALU Spausdinti
Parašė Vladas Jakubėnas   
Berašant straipsnį apie lietuviškos muzikos koncertą, įvykusį Čikagoje 1962 m. lapkričio men. per Kultūros Kongresą, buvo paminėta, kad pirmasis simfoninis koncertas, susidėjęs grynai iš lietuviškų kūrinių, įvyko "Margučio" pastangomis 1934 m. su Grant Parko orkestru per pasaulinę parodą, tada suruoštą Čikagoje. Paties koncerto faktas ir vieta buvo paduota teisingai, tačiau dėl jo surengimo aplinkybių buvo netikslumų, dalinai mažinančių to įvykio reikšmingumą. Iš "Margučio" vadovės, p. L. Vanagaitienės, teko sužinoti šiuo reikalu daug įdomių faktų.
Simfoninis koncertas buvo suruoštas ne su Grant Parko, bet su reguliariu Čikagos simfoniniu orkestru, kuris 1934 m. turėjo spesialų vasaros sezoną pasaulinės parodos aikštėje. Lietuviškų kūrinių simfoninis koncertas įvyko kaip eilinis to vasaros sezono koncertas, vadovaujant antrajam Čikagos simf. orkestro dirigentui Eric DeLamarter, kadangi pirmasis dirigentas Stock buvęs tą vakarą užimtas. Mintis pasirodyti per pasaulinę parodą ypatingiau, būtent, su lietuviškų kūrinių simfonine programa, gimė A. Vanagaičiui; ši mintis susilaukė gyvos paramos iš A. Olio — didelio simfoninės muzikos mėgėjo, kuris panaudojo visą savo įtaką, kad tokis koncertas įvyktų. Susitarus principe dėl koncerto, buvo pasiųstas Dzimdzi-Drimdzi trupės narys aktorius J. Olšauskas į Lietuvą partitūroms ir orkestro balsams parvežti. J. Olšauskas Kaune apėjo visas muzikos institucijas, kaip valstybės teatrą ir radiofoną, taip pat ir žymius muzikus. Kauno konservatorijos klasėje jis aplankė ir neseniai paskirtą jauną mokytoją Vladą Ja-kubėną, kurio naujoviška vienos dalies simfonija buvo 1932 m. atlikta per viešą Berlyno radijofono koncertą. Ją dirigavo jo mokytojas, prof. Fr. Schreker, Berlyno Augštosios Muzikos Akademijos kompozicijos "meisterių klasės" vedėjas, į koncerto programą įėjo tos klasės jaunųjų kompozitorių darbai. Koncertas susilaukė nemažo vokiečių spaudos dėmesio; VI. Jakubėno simfonija buvo ypač gerai įvertinta.

1934 m. rugpjūčio mėn. 19 d. sekmadienio vakare įvykusio koncerto programa buvo tokia:
1.    Ruduo, Simfoninė poema, J. Naujalis;
2.    Lietuviška siuita, J. Karnavi-čius;
3. Vienos dalies simfonija No. 1., VI. Jakubėnas.
Antroji programos dalis buvo po-puliarinio pobūdžio. Čia įėjo liaudiš-kesni numeriai, kaip liaudies dainų popuri, net ir liaudies šokiai; solistė buvo Barbara Darlys.
Į pirmą, rimtai simfoninę dalį buvo manoma įtraukti ir M. K. Čiurlionio "Mišką", kurio partitūra ir balsai buvo atsivežti, tačiau dirigentas manė, kad švelnus ir ištęstas kūrinys darys menkesnį įspūdį atviram -^ore; buvo pasirinkta minėta programa.

Rimtoji simfoninės programos dalis susilaukė pilno dėmesio Čikagos amerikiečių spaudoje; ją paminėjo visi didžiųjų dienraščių recenzentai. Koncertas susilaukė gražaus įvertinimo; J. Naujalio "Ruduo" buvo įvertintas santūriai, kaip nuotaikingai romantiškas, konservatyvaus stiliaus kūrinys; J. Karnavičiaus siuitoje į-žiūrėta rusų mokyklos įtakų; daugiausia dėmesio atkreipė VI. Jakubėno simfonija jau pačiu faktu, kad mažos tautos tarpe galėjo būti parodytas naujoviško stiliaus, augštos technikos, vokiečių vėlyvos romantikos įtakoje parašytas veikalas (tokie maždaug buvo amerikiečių recenzentų įvertinimai).

V. Jakubėno simfonija savo naujoviškumu padarė įspūdžio ir lietuvių publikai: šalia santūrių paminėjimų kituose laikraščiuose, Čikagos "Naujienos" pašventė tai simfonijai per visą skiltį ėjusį feljetoną, kur tas kūrinys buvo gan gabiai pajuoktas. Tiek amerikiečių, tiek lietuvių spaudos atsiliepimai buvo prisiųsti į Lietuvą ir susilaukė nemažo dėmesio; visuomenę ypač sudomino "Naujienų" pajuokiantis feljetonas, sugretintas su rimtomis ir teigiamomis amerikiečių kritikų recenzijomis.

Tenka atiduoti pagarbą "Margučio" veikėjams: A. Vanagaičiui, A. Oliui ir kitiems už jų pasiryžimą tokiam žygiui, toli prašokančiam to laiko siauresnius, grynai lietuvius liečiančius parengimus. Lietuvių simfoninė muzika buvo tada išvesta į pasaulį ryškioje vietoje, su pirmaeiliu orkestru; koncertas buvo transliuojamas per visas JAV radijo stotis.

Ta proga galima konstatuoti, kad šiuo metu panašus žygis vargu ar būtų galimas įvykdyti. Didžiosios, pirmaeilio lygio meno institucijos šioje šalyje vis labiau atsiduria iškilioje "olimpiškoje" būklėje ir iš šalies yra beveik nepasiekiamos. Po antrojo pasaulinio karo, jau tremtinių bangai įsiliejus į čionykštį gyvenimą, buvo svarstoma idėja "nusipirkti" eilinį Čikagos simf. orkestro koncertą, pašventus jo visą programą, ar bent dalį, lietuviškai muzikai. Buvo bandoma šiuo reikalu derėtis; orkestro reikalų vedėjas parodė susidomėjimo, tačiau tolimesnės eigos šis sumanymas negavo, matyt, susidūręs su dirigentų ir sponsorių "veto".

Suprantama, tai nemažina "Margučio" nuopelnų, išnaudojusio progą atitinkamu laiku ir atitinkamoje vietoje dideliam lietuviškos kultūros žygiui.
Vladas Jakubėnas