Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBO KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PLB Valdyba:   
Laisvojo pasaulio lietuvės ir lietuviai!
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė veikia visuose laisvojo pasaulio kraštuose, kur yra daugiau lietuvių, ir joje lietuvius jungia bendrieji tikslai bei uždaviniai, kurie išreikšti Lietuvių Chartoje ir PLB Konstitucijoje. Tiesa, ne visur organizuotoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenė rado vienodas sąlygas, tad ji negalėjo atlikti to, ko iš jos galime pageidauti ir turime reikalauti. Bet 1963 rugpjūčio 29 — rugsėjo 1 Toronte į-vykęs antrasis PLB Seimas akivaizdžiai parodė, kad, atsižvelgiant į turimas jėgas ir tas aplinkybes, kokiomis tenka dirbti, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nuveikta labai daug — atliktas ypačiai svarus kuriamasis darbas ir Bendruomenė į-statyta į tą kelią, kuriuo belieka toliau patvariai ir ryžtingai eiti.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organų — PLB Seimo, PLB Valdybos, PLB Kultūros Tarybos ir atskirų kraštų bendruomenių funkcijas ir tarpusavio santykius nustato PLB Konstitucija. Bet tai tėra tik bendrosios gairės. PLB Valdyba pareiškia, kad šių gairių jį nuoširdžiai laikysis.

Iš kitos pusės tenka taip pat atsiliepti į paties gyvenimo reikalavimus, kurie ateina su šia diena ir konkrečią išraišką rado PLB Seimo nutarimuose. Todėl PLB Valdyba jaučiasi esanti įpareigota plačiau pasisakyti dėl tų uždavinių, kuriuos jai reikės vykdyti ir kuriems talkos jai reikės prašyti tiek iš atskirų kraštų bendruomenių, tiek iš visų lietuvių. Tik darnus bendros kalbos radimas ir glaudus jungimasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje tautiniams uždaviniams organizuotai vykdyti iš tikrųjų reikš mūsų gyvenimo pažangą, būtiną lietuvių išeivijos tautinei gyvybei laiduoti ir lietuvių tautos laisvės kovai laimėti. Dideli darbai tegalimi visų pastangomis ir visų atsakomybe.

Štai kodėl PLB Valdyba savo siekimuose remsis dviem pagrindais:
Prigimtine bendruomene, kuriai lietuvis priklauso pačiu savo gimimu. Iš savo tautos gavome visa, kas mus žymi kaip lietuvius: kalbą, kultūrą, istoriją.
Lietuvos valstybe, nes valstybinė nepriklausomybė yra pagrindinė lietuvių tautos kilimo ir kūrybinio reiškimosi sąlyga. Tai akivaizdžiai liudija senoji nepriklausoma Lietuva ir naujųjų laikų nepriklausoma Lietuva.
Prigimtinės bendruomenės organizuota išraiška yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, todėl jos minties tolimesnis atskleidimas, prigydymas ir ugdymas turės būti vienu iš didžiausių mūsų rūpesčių.

Gi kova dėl Lietuvos laisvės yra kova už pagrindinę lietuvių tautos teisę turėti tai, kuo naudojasi visos kultūringosios tautos ir ko siekia svetimu jungu besikratančios, savarankiam gyvenimui bundančios tautos. Tai išeivijos talka savo tautai, pavergtai ir izoliuotai, negalinčiai reikštis nei žodžiu, nei veiksmu.
Atsižvelgiant į minėtuosius pagrindinius siekimus, ir PLB Valdybos veikla reikšis šiomis sritimis:

1.    Dėmesiu Lietuvos laisvės kovai, šiam tikslui PLB Valdybai rūpės, kad Lietuvos laisvės kova būtų kiekvieno lietuvio patriotinė pareiga. Jos sėkmingumas priklauso nuo vieningo ir atsakingo vadovavimo. Todėl PLB Valdyba taip pat sieks, kad Lietuvos laisvės kova tokią vieningą ir atsakingą vadovybę turėtų. Ji tęs buvusios PLB Valdybos pradėtas politinių mūsų veiksnių vienijimo pastangas.

2.    Dėmesiu lituanistiniam švietimui, šiam tikslui PLB Valdybai rūpės, kad lituanistinis švietimas būtų ne tik tėvų bei mokytojų, bet ir visų bendruomenių didysis reikalas. Atskirų kraštų bendruomenių švietimo darbui derinti, programoms lyginti", vadovėliams bei kitoms mokymo priemonėms pasigaminti ir kitiems švietimo uždaviniams vykdyti sudaromas švietimo Skyrius Kultūros Taryboje.

3.    Dėmesiu tautinei kultūrai, šiam tikslui PLB Valdybai rūpės ne tik šią kultūrą, kaip ryškiausią tautinės gyvybės apraišką, išlaikyti, bet taip pat ir ugdyti bei branginti. Lietuvių mokslui bei menui kelti, apskritai atskirų kraštų bendruomenių kultūrinėms pastangoms derinti ir kultūriniam darbui planuoti bei gyvinti ir toliau veiks PLB Kultūros Taryba.

4.    Dėmesiu tautiniam solidarumui, šiam tikslui PLB Valdybai visų pirma rūpės, kad lietuvių pasaulėžiūrinės, srovinės ir kitokios skirtybės, natūralios laisvų žmonių gyvenime, nestelbtų tautinio jų broliškumo, ypačiai pabrėžtino svetur gyvenant. Tautinis solidarumas, kaip augščiau-sioji tautinė dorybė, būtinas ne tik mūsų veikloje, bet ir tarpusavio santykiuose, nelaimių, darbo, verslo ir kitais atvejais. Matomas tautinio solidarumo ženklas yra nuolatinio tautinio solidarumo įnašo mokėjimas, kuriuo aktyviai apsisprendžiamą už priklausymą tautinei savo bendruomenei ir paremiami jos siekimai. Stipriai, tvarkingai ir drausmingai Bendruomenei būtina, kad jos nariai, be savo reikalų, taip pat paisytų ir bendrųjų.

Minimiems siekimams įgyvendinti taip pat reikalingos atitinkamos priemonės ir būdai. Iš jų pabrėžiamai paminime:

1. Gimtoji kalba lietuviui yra tautinės jo garbės reikalas ir raktas į dvasinius tautos lobius, todėl PLB Valdybai rūpės, kad ji būtų vartojama visu jo gyvenimo plotu: šeimoj, mokykloj, draugijoj, bažnyčioj. Tautinės drausmės ir tvarkos reikalas taip pat rašte vartoti vieną rašybą, ir tokia rašyba yra tradicinė jab-lonskinė rašyba, nepriklausomos Lietuvos atitinkamų įstaigų oficialiai į-vesta ir niekieno neatšaukta. Ji būtina ypačiai mokykliniams vadovėliams.

2.    Demokratinė santvarka yra esminė sąlyga demokratinei Bendruomenės dvasiai ugdyti, todėl PLB Valdybai rūpės, kad periodiškai nuo apačios iki viršaus besikartojanti rinkiminė procedūra sudarytų visiems sąlygas Bendruomenės rinkimuose dalyvauti — rinkti ir būti renkamiems, šitai turi skatinti individualinę iniciatyvą, sugebėjimus bei polėkius ir įjungti į bendros atsakomybės pergyvenimus.

3.    Literatūra, dailė, muzika ir mokslas yra subtilios tautinės kultūros apraiškos, ypačiai susijusios su pačių kūrėjų ir mokslininkų individualybe. Atsižvelgiant į išskirtinę kūrybos reikšmę pačiam tautos ir jos išeivijos likimui, meno ir mokslo kūryba taip pat nusipelno ir išskirtinio visuomenės dėmesio. Todėl PLB Valdyba skatins individualinę kūrybą ir stengsis sudaryti palankius pasireiškimus ir darbo sąlygas lietuviui kūrėjui ir mokslininkui, kad jo darbas galėtų plačiai patarnauti tautai, išeivijai ir žmonijai.

4.    Jaunimas laiko tėkmėje perims vyresniųjų dirbamus darbus. Veikti išmokstama tik veikiant, todėl PLB Valdybai rūpės, kad jaunimas įsigytų Bendruomenės darbui reikalingų nusiteikimų ir įgūdžių. PLB Valdyba kreips reikiamą dėmesį jaunimo organizacijoms ir šauks laisvojo pasaulio lietuvių jaunimo kongresą.

5.    Vienų kraštų lietuvių bendruomenės yra gausesnės ir pajėgesnės, kitų kraštų — mažiau gausios ir pajėgios. Taip pat nelygiai pasiskirsčiusios ir kultūros darbo pajėgos. Kai vienų kraštų lietuviai jaučia kultūros perteklių, kitų kraštų lietuviams savas kultūrinis gyvenimas tėra nepasiekiama svajonė. Todėl PLB Valdybai rūpės, kad daugiau turį duotų mažiau turintiems — rengs menininkų, sportininkų ir kt. gastroles.

6.    Išeivijos lietuviai daug statė ir tebestato. Bet ši statyba tik iš dalies tepatenkins tautinius poreikius. Tuo tarpu būtina ir tokia pastogė, kur galėtų glaustis centrinė lituanistinė biblioteka, meno galerija, muziejus, pasaulio lietuvių archyvas, muzikologijos archyvas ir kitos visos kultūrinės lietuvių išeivybės vertybės. Todėl PLB Valdybai rūpės, kad Lietuvių Kultūros Namų kūrimo idėja būtų įgyvendinta ir ilgainiui taptų kultūriniu lietuvių centru.

7.    Tarp atskirų kraštų bendruomenių ir net tarp atskirų plačiai po pasaulį išsisklaidžiusių lietuvių būtini pastovūs ir nuolatiniai ryšiai. Todėl PLB Valdyba leis informacinį biuletenį "Pasaulio Lietuvį", kuriame turės atsispindėti ne tik PLB gyvenimas bei darbai, bet ir visos kitos lietuvių kultūrinės, socialinės, visuomeninės, ekonominės pastangos apskritai. Rūpindamasi lietuvių mokslo ir meno darbais, PLB Valdyba taip pat sieks artimai bendradarbiauti su atitinkamomis lietuvių institucijomis bei draugijomis. Pačios Bendruomenės idėjai ir darbui populiarinti išleis šios rūšies leidinių.

8.    Didesni darbai negalimi be finansinių išteklių, todėl PLB Valdybai rūpės, kad visų kraštų bendruomenės laiku ir tvarkingai atsiskaitytų iš jai pagal PLB Konstituciją priklausančių sumų. PLB Valdyba taip pat jieškos ir savų papildomų lėšų šaltinių.

štai tie mūsų rūpesčiai, kuriuos keliame aikštėn, tikėdamiesi ir jūsų visų dėmesio, paramos ir talkos. Didelę naštą tekelia daug rankų!
PLB Valdyba: J. J. Bachunas — pirmininkas, St. Barzdukas, Dr. Alg. Nasvytis, Alf. Mikulskis, Vyt. Kamantas, M. Lenkauskienė, J. Staniškis. Dr. J. Pu-zinas — PLB Kultūros Tarybos pirmininkas Clevelande, 1963 spalio 20

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai