Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIO VALSTIEČIO MAŽOJOJE LIETUVOJE IKONOGRAFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS   
Pažvelgę į Kristijono Donelaičio biografijos dokumentacinę medžiagą, susiduriame su paradoksu, kad neišliko nei vieno mūsų poeto autentiško portreto, kai jo apdainuotųjų "vargdienėlių, vyžotų nabagų" — Prūsų Lietuvos valstiečių pavaizdavimu iš XVIII - XIX a. turime palyginti didelį skaičių, — daugiau, kaip šitokio pobūdžio dokumentų yra iš Didžiosios Lietuvos.

Suprantama, kodėl taip įvyko. Į Mažosios Lietuvos lietuvius valstiečius kaip Prūsijos valstybės gyventojus gan anksti, jau XVII a., atkreipė dėmesį vokiečių kraštotyrininkai ir etnografai, nes lietuviai, išlaikę savo seną kalbą ir papročius, sudarė kitų Prūsijos gyventojų tarpe savotišką egzotiką. Didžiojoje Lietuvoje susidomėjimas lietuvių tauta ir apskritai kraštotyra pasireiškė kiek vėliau, tik XIX a., ir šitas susidomėjimas nebuvo toks sistemingas. Prūsijoje, be to, buvo daugiau įgudusių piešėjų ir raižytojų, kurie sugebėjo duoti gan geros kokybės savo krašto etnografinių įdomybių pavaizdavimų. Apskritai galima pasakyti, kad nors Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis XVIII - XIX a. Prūsijos valstybėje sociališkai buvo pažemintas ir net išnaudojamas, betgi sykiu anoje reformacijos, apšvietos ir romantizmo laikotarpių formuotoje visuomenėje jis dažnai susilaukdavo, bent iš atskirų asmenybių, žmoniško elgesio ir pagarbos: teologai juos guodė ir auklėjo, mokslininkai aprašė ir ėmė tirti jų kalbą bei poeziją, filosofai kaip Imanuelis Kantas įvertino jų moralinį charakterį, poetai kaip Donelaitis apdainavo, o dailininkai juos "portretąvo" ir paliko mums jų išvaizdos ir našystos dokumentų.

Dailininkai buvo vokiečiai, todėl ir šitoji jų sukurta lietuvio ikonografija galima būtų pavadinti "Lietuvio valstiečio vokiškoji ikonografija". Tai svarbu pažymėti dėl to, kad žiūrint į šiuos pavaizdavimus nebūtų užmiršta jų re
liatyvi vertė. Lietuviai, pavaizduoti vokišku požiūriu, implikuoja tam tikras paklaidas, gal mažiau dalykinėje srityje, kaip psichologinėje. Mat, šie paveikslai nebuvo piešiami vien kaip lėlės tautiniams drabužiams pademonstruoti, bet jų autoriai siekė savo piešiniuose išreikšti taip pat

1 pav. Lietuvis valstietis ir lietuvaitė — nuotaka. Iš Chr. HartknocH, 1684.

2 pav. Lietuvio valstiečio šeima. Iš T. Lepnerio "Der Preusche Littauer", Danzig 1744

tautinės grupės antropologinį bei psichologinį tipą, nors specialiuose našystos ar etnografijos veikaluose antropologinis tipas nebuvo esminis.
Čia Donelaičio metų proga sudaryta ikonografija mėgina duoti kai kurių patikslinimų ir sykiu pateiks keletą gal mažiau žinomų lietuvių valstiečių Mažojoje Lietuvoje bei jų našystos grafikinių pavaizdavimų pavyzdžių, užtiktų senesnėje literatūroje ir archyvuose. Pačios našystos aprašymą, jos formų ir kilmės ištyrimą palieku etnografijos specialistams; čia pateikiama ikonografija sudarytų tik mažą dalį etnografui reikalingos medžiagos, kuri turėtų būti pasemta iš rašytojų šaltinių liudijimų, papildant išlikusia muziejine ir fotografine medžiaga. Neabejoju, kad čia skelbiamoji ikonografija nėra pilna, kad plačioje Prūsijos kraštotyrinėje literatūroje ir archyvų likučiuose, kiek jų po karo išgelbėta Vokietijoje ir pačioje Lietuvoje, rasis dar daug kitų Mažosios Lietuvos vals-

3 pav. Lietuvio valstiečio šeima. Iš Th. Lepnerio antrosios laidos, 1848.

tiečių grafiškųjų dokumentų, sukurtų amžiuose aplink Donelaičio epochą.
Visos čia skelbiamos nuotraukos darytos pagal originalus, išskyrus Gisevijaus darbus, kurių originalai nėra išlikę.
--------
 Rinkdamas medžiagą, naudojausi bibliotekomis šių institucijų Marburge prie Lahno: 1. J. G. Herder-Institut,
2. Stiftung Preussischer Kulturbesitz — Staatsbibliothek,
3. Universitätsbibliothek, 4. Kunsthistorisches Seminar der Universität. Be to, po 1 nuotrauką gavau iš Germanisches Nationalmuseum Niurnberge ir iš Švedijos.
--------
XVII-XVIII AMŽIAI
1.    pav. Lietuvis valstietis ir lietuvė nuotaka. Vario raižinys. Formatas 200 x 180 mm. Nuotrauka pagal originalą J. G. Herderio institute Marburge. Iš Christophorum Hartknoch "Alt-und Neues Preussen oder Preussische Historien zwey Theile" Frankfurt und Leipzig 1684, tarp p. 600-601. Užrašas raižinyje prie vyro: "Ein Preuscher Baur, wie sie bey Inster-burg, Tilsit und anderen Oertern itzo noch da selbsten gehen"; prie moters: "Eine Baurin, so Braut ist" (Prūsų ūkininkas, kaip jie prie Įsručio, Tilžės ir kitose vietose dar ir dabar eina. Ūkininkė, kuri yra nuotaka). Apie Įsrutį ir Tilžę XVII a. prūsų jau nebuvo ir iki maro visi valstiečiai šiose apylinkėse buvo lietuviai, todėl aišku, kad atvaizduotieji valstiečių tipai yra lietuviai. Vyras po diržu laiko užsikišęs kirvį, nuotaka ant galvos užsidėjusi rūtų vainikėlį.

2.    pav. Lietuvio valstiečio šeima. Vario raižinys veikale: "Der Preusche Littauer oder Vor Stellung der Nahmens-Herleitung, Kinds-Tauffen, Hochzeit, Nahrung und Ackerbau, Speise und Tranck,   Sprache,   Gottes-Dienst,   Begraebnisse
nid andere dergleichen Sachen der Littauer in Preussen kuerzlich zusammen getragen von The-odoro Lepner, Ersten Pfarrer der Deutschen und 11 tauschen  Gemeinde  Gottes   in  Budwethen. in Jahr nach werthen Heylandes Geburt 1690. Danzig, bey Joh. Heinrich Ruedigern 1744". Nuo-•i.iuka pagal originalą Švedijoje; fotonegatyvas ,.mtas per dr. K. Čeginską Upsaloje. Raižinyje Jrašas:  "Der Preussische Litthau"  (Prūsiškasis lietuvis).  Kaip frontispisinis raižinys jis vaiz-iai simbolizuoja titulinio lapo turinį: lietuviai ilstiečiai tėvas, vaikas, motina ir duktė—nuota-'..i  su rūtų vainikėliu ant kepuraitės, visi su būdinga našysta, namų apyvokos ir darbo pa-i iriais, apačioje muzikos instrumentai: būgnas, vi Įpynė, trimitas, kanklės. (Apie lietuvių muzi-i.iis instrumentus Lepnerio knygoje yra specialus skyrius: "X. Der Littauer Music und derselben Instrumenten"). Nėra žinoma, ar raižinys rėmėsi kokiu piešiniu, kuris galėjo būti pridėtas prie kun. Lepnerio 1690 m. rankraščio, ar luivo vėliau prieš spausdinant naujai sudarytas. Todėl datuoti galima būtų jį tik tarp  1690 -1744, bet ne 1690. Šis raižinys dažnai reprodukuojamas, bet ne nuo originalo, neryškiai ir nepilnai — be viršutinio užrašo.

3.    pav. Lietuvio valstiečio šeima. Nuotrauka pagal litografiją iš kun. Lepnerio knygos antrosios laidos, išspausdintos pas J. Reylaenderį Tilžėje 1848. Formatas 151 x 188 mm. Frontispi-sinė lifografija, kaip pažymėta apačioje už rėmelio, atlikta Brolių Šambergų litografijos įmonėje: "Lith. d. Gebr. Schamberg im Koenigs-berg in Pr." Nors kun. K. A. Jordanas savo prakalboje tvirtina, kad "titulinis paveikslas litografijoje padirbtas tiksliai pagal senąjį", detalėse galima pastebėti nukrypimą nuo originalo: originalo viršutinis barokinis įrašas čia interpretuotas romantiškai, vėliavėlė kitos formos, spragilas nepaliečia rėmelio ir kt., bet linijų tinklo skirtingumas labiausiai išryškėja stebint veidus: tėvo veidas litografijoje gauna semitiškus bruožus (plg. pav. 3a ir 3b); apskritai litografijoje figūrų jau šiaip karikatūrinis pobūdis dar sustiprintas.

4 pav. Lietuvaitė nuotaka. Ankstyva litografija apie 1812 metus.

4.    pav. Lietuvaitė nuotaka. Litografija padirbta plunksna ir nuspalvinta. Nuotrauka pagal originalą Nacionaliniame Germanų Muziejuje Nuernberge. Formatas 215 x 159. Įrašas: "Ei-ne Littauische Bauern Braut" (Lietuvių valstiečių nuotaka). Nuotakos kepuraitė panaši į Lepnerio nuotakos, bet kiek perdėtai paaugštinta; viršuje rūtų vainikėlis. Traktavimas stipriai karikatūrinis. Pagal Luitpold Dusslerį, Die Incu-nabeln der deutschen Lithographie (1796-1821), Heidelberg 1955, p. 221 šią litografiją apie 1812 paruošęs Augustas Riedelis. Šis priskyrimas ir datavimas sukelia abejonių, nes bavarų tapytojas Augustas Riedelis (1799-1881) 1812 m. turėjo tik 10 metų. Atrodo, kad piešinys šiai litografijai bus atsiradęs apie 1800.

E. GISEVIJUS — LIETUVIŲ VAIZDUOTOJAS TILŽĖJE
Iš XIX a. vidurio turėjome vieno asmens dėka didesnį skaičių Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių pavaizdavimų. Eduardas Gisevijus (1798-1880), studijavęs Karaliaučiuje teisę ir filologiją, 1825 gavęs Tilžėje mokytojo vietą, savo gyvenimą pašventė lietuvių tautos žodiniam ir vardiniam dokumentavimui. Tyliai dirbdamas tyrinėtojo darbą, Gisevijus ne tik rinko lietuvių tautosaką, dainas ir padavimus, bet, būdamas tapytojas-mėgėjas, jis atvaizdavo lietuvių našystą, papročius, buitį ir aplinką gausybėje savo tapybos darbų. Gisevijaus etnografinė tapyba neteikė intelektuališkojo žanro, savo tyrinėjamąjį objektą vaizdavo visiškai naiviai, tačiau   nuoširdžiai   ir   įspūdingomis   paprasto-

5 pav. Tuzė Yvolaitienė, gimusi Petkikė, su kyku. E. Gisevijaus portretas.


6 pav. Lietuvės moterys prie Nemuno krantų. E. Gisevijaus tapyba apie 1840 m.

7 pav. Nemuno slėnis prie Tilžės su lietuvių liaudies drabužiais. E. Gisevijaus tapyba 1839.
8 pav. Lietuvių moteris prie Nemuno su Ragainės pilimi fone. E. Gisevijaus tapyba.

9 pav. Lietuvių moterų drabužiai. E. Gisevijaus tapyba.

mis priemonėmis (plg. Nikola Michailovv, Zur Begriffsbestimmung der    Laienmalerei,    Zeit-fchrift fuer Kunstgeschichte, Leipzig   1935   p. 288). Po Gisevijaus mirties jo tapybinis palikimas buvo saugojamas Prussia muziejuje Karaliaučiuje. 1900 m. kataloge minimi 8 eksponuoti Gisevijaus lietuvių   drabužių paveikslai (plg.   Katalog  des  Prussia-Museums  in  Nord-fluegel des Koeniglichen Schlosses zu Koenigs-berg i. Pr. 1900 p. 67-68, Nr. 314-321). Bet anuomet išlikusiųjų Gisevijaus paveikslų buvo daug daugiau: kalbama apie  150  (plg. V. Biržiška, LE VII p. 287).  1929 Karaliaučiuje suruoštoje Gisevijaus tapybos parodoje buvo išstatyti iš viso 126 darbai, kurių 120 (nr. 1-120) išstatė Prussia muziejus, o 6 (Nr. 121-126) Tilžės tėviškės muziejus (plg. parodos katalogą: Eduard Gisevius (Tilsit. Preussisch-Litauische Landschaf-ten und Trachten vor 1850. Sommer-Austellung 7. Juli bis 15. September 1929. Im Kroenungs-saal des Schlosses Koenigsberg, 12 psl.). Iš šių 126 paveikslų 49 yra datuoti — tarp 1829 ir 1878.  Daliai paveikslų išliko pačio Gisevijaus duoti paaiškinimai vokiečių kalba, lokalizacija ir autentiški vardai. Būdingųjų lietuvių našys-tos pavaizdavimų buvo 31, kai kuriuose kiekviename paveiksle parodyta viena ar kelios grupės tarytum besišnekučiuojančių ir taip sustojusių moterų, kad drabužius galima stebėti iš visų pusių. Mažiau žinomi Gisevijaus lietuvių valstiečių moterų portretai, kurių  parodoje buvo matyti 10; juose ypatingas dėmesys skiriamas galvos apdarui. Kai kurių portretų Gisevijus užrašė pavardes: "Busze Sargunikke aus Mazur-maten, Kirchspiel Wilkischken 1841"; "Urte Pas-karbaitiene, geborene Pakullyte aus Erimaiten tiri Tilsit 1845"; "Auguze Szlypatene, geborene lenikaitikke 1855"; "Tuze Ywolaitene, geb. Pet-kikke mit Kykas"; "Dasule Sturnkatene, geborene Anskalaitikke mit Kykas"; "Lyne Pawan-denatikke in Vorder-und Seitenansicht"; "Maed-chen aus Ragnit: Ule Szorikke"; "Anorte Be-tikke aus Bittenen". Po pora paveikslų skirta lietuvių vestuvių papročiams, darbo ir žaidimų ienoms, trobos vidui, atskirų sodžiaus pastatų Ir kaimo  visumos  vaizdams.  Prie keistenybių priklauso "Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas IV, lydimas lietuvaičių jojančių ant žirgų". Likę darbai yra peisažai Tilžės, Ragainės, Bitėnų Rambyno apylinkėse, Nemuno krantų. Gisevijus domėjosi ne vien Lietuva šiapus Prūsijos sienos, bet jis darė išvykų ir į Didžiąją Lietuvi, apie   ką liudija jo  peisažai   iš  Žemaitijos, įerginos iš pievos prie Panemunės Žemaitijoje ir net keturi Kauno miesto vaizdai (du datuo-i  1829  ir  1838),  be to,  rytinis  ir vakarinis pinjonas "vienos sugriuvusios koplyčios Kaune



10 pav. Lietuvis ir lietuvė valstiečiai žiemos drabužiais smuklėje. A. Kretschmer, 1889.

























11 pav. Lietuvaitės šventadienio drabužiais. A. Kretsch-mer, 1889

1838". Gisevijaus tapybos palikimas nebuvo tyrinėtas, ir nežinome nei jo technikos nei kolorito savybių. Šių dokumentų žuvimas yra didžiai skaudus nuostolis lietuvių etnografijai, kraštotyrai ir meno istorijai. (Apie Prussia muziejaus likimą žr. J. Puzinas, Prussia muziejus, LE XXIV 1961 p. 162). Teišliko vieno kito Gisevijaus darbo netobulos reprodukcijos įvairiuose leidiniuose.
Čia keletas pavyzdžių, vaizduojančių lietuves valstietes Mažojoje Lietuvoje:
5.    pav. Tuzė Yvolaitienė, gimusi Petkikė,
su kyku. E. Gisevijaus tapyba. Reprodukuota:
Eduard Gisevius, Tilsit, Sommerausstellung o. c.
Koenigsberg 1929 p. 5 Nr. 91: "Tuze Ywolai-
tene, geborene Petkikke mit Kykas (Weiber-
haube)". Buv. Prussia muziejaus nuosavybė.
6.    pav. Lietuvės moterys prie Nemuno kran-
tų. E. Gisevijaus tapyba apie 1840. Reprodukuo-
ta: Zeitschrift fuer Kunstgeschichte, Leipzig
1935, p. 290: "E. Gisevius. Frauen am Memel-
ufer, um 1840. Prussia-Museum Koenigsberg".
7.    pav. Nemuno slėnis prie Tilžės su lietuvių liaudies drabužiais. E. Gisevijaus tapyba, 1839. Reprodukuota: Eduard Gisevius, Tilsit, Sommerausstellung o. c. Koenigsberg 1929 p. 6 Nr. 32: "Tal der Memel bei Tilsit mit Volkstrachten im Vordergrund 1839". Buv. Prussia muziejaus nuosavybė Karaliaučiuje.
8.    pav. Lietuvių moterys prie Nemuno su Ragainės pilimi fone. Reprodukuota: Eduard Gisevius, Tilsit, Sommerausstellung o. c. Koenigsberg 1929, p. 7, Nr. 110: "Litauische Frauen an der Memel mit Schloss Ragnit im Hintergrund". Buv. Prussia muziejaus nuosavybė Karaliaučiuje.
9.    pav. Lietuvių moterų drabužiai. E. Gisevijaus tapyba. Reprodukuota: Naujoji Romuva, Kaunas 1939, Nr. 50 (463) p. 930: "E. Gisevijaus piešti Prūsų lietuvių senobiniai drabužiai".

LIETUVIAI VOKIETIJOS LIAUDIES RŪBŲ KNYGOSE
10.    pav.: Lietuvis ir lietuvė valstiečiai žiemos drabužiais smuklėje. Alberto Kretschmerio akvarelinis piešinys 1889. Chromolitografija Gus-tav Leutzsch, Gera. Signuota: "A. K. 1889". Nuotrauka pagal originalą autoriaus rinkinyje. Formatas 248 x 199 mm. Iš: Albert Kretsch-mer, Deutsche Volkstrachten. 1 Aufl. Leipzig 1887 - 1890: Taf. 11 "Littauen". Dešinėje nuo valstiečių sėdi vokietis smuklės savininkas, o kairėje stovįs vaikėzas yra vokiečio pono vežikas, nors lietuvis, bet dėvįs poniškus tarno drabužius; save laikydamas gudresniu, iškėlęs pirštą kritikuoja gimtosios kalbos ir senovinės našystos tebesilaikančius tautiečius: ateinančio amžiaus "memellaenderio" pirmatakas. Lietuvio valstiečio galva nuostabiai panaši į D. L. kunigaikščio Gedimino Karo Muziejaus sodelyje, o moters pamuštinis turi spalvotus antpečius, kurių spalvos — raudona, žalia, geltona.

11.    pav. Lietuvaitės šventadienio drabužiais. Alberto Kretschmerio akvarelinis piešinys 1889. Chromolitografija Gustav Leutzsch, Gera. Signuota "A. K. 1889". Nuotrauka pagal originalą Marburgo universiteto bibliotekoje. Formatas 248 x 199 mm. Iš Albert Kretschmer, Deutsche Volkstrachten, 2. Aufl. Leipzig 1887 - 1890: Taf. 12 "Litauen".
Kretschmerio veikalo, pateikusio įvairių Vokietijos provincijų antrojo Reicho ribose gyventojų tautinius rūbus, 1870 m. pirmoje laidoje prūsiškoji Lietuva dar neatstovaujama, bet antroji 1890 m. laida buvo papildyta 10 lentelių: Šlezvigo-Holšteino, prūsiškosios Lietuvos ir atgautųjų Reicho provincijų Elzaso-Lotharingijos" (įžangoje). Lietuvių drabužių aprašymas teksto «lalyje apima 4 p. Chromolitografijos pagamin-1 is pagal Kretschmerio akvareles. Nėra žinių, kas paskatino Albertą Kretschmerį susidomėti lietuvių valstiečių rūbais. Apie tą patį laiką Tilžėjeo Minzloffas padarė lietuvių etnografinių fotografijų, apie kurias rašė didysis lietuvių tautos draugas Justus Sauerveinas-Girėnas, pora Mietų vėliau išleidęs knygelę, kurioje kalbama taip pat apie lietuvių liaudies drabužius (Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht. Culturgeschichtliches Gespraech zwischen den Herren Germanus und Lituanus, veranlasst durch die Minzloffschen Littauer - Photogra-phien und zur Erlaeuterung derselben von Girėnas. Gedruckt bei Otto v. Mauderode in Tilsit 1894, 48 p.).

Kretschmerio veikalas savo didelėmis spalvotomis chromolitografijomis gerokai išpopuliarino susidomėjimą liaudies drabužiu, bet jo 90 lentelių neapėmė visų provincijų medžiagos. Todėl buvo sudarytas stambesnis Vokietijos liaudies drabužių veikalas. 1902 Hottenroth išleido 3 jų dalių drabužių veikalą su 215 nespalvotų ir 144 spalvotų lentelių. Lietuvių rūbų Hottenroth pats netyrinėjo ir naujos medžiagos nejieš-kojo, o   tik  sudėjo krūvon   Lepnerio   XVII -

12.pav. Lietuvaitė iš įsručio apylinkių ir lietuvis valstietis iš Tilžės ir Ragainės Fr. Hottenroch, 1902


13 pav. Lietuvaitė iš Ragainės, lietuvis valstietis žiemos drabužyje. Hot-tenroth, 1902.
 
XVIII a. ir Kretschmerio XIX a. duomenis, be to, dar prijungė Cesare Vecellio veikalo lietuvių pavaizdavimus, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad pastarieji lietė Didžiosios Lietuvos bajorus lietuvius; tuo tarpu nepasinaudota turtingu Gisevijaus palikimu. Kostiumo istorijai Hottenroth taigi nedavė nieko naujo, jis tik susistemino žinomus duomenis. Jo piešiniai, seką minėtų šaltinių paveikslais, įdomūs bent tuo, kad lietuvių antropologinius tipus jie interpretuoja natūralistiškai, betgi tuo neišreikšdami nei autentiškumo nei lietuvių charakterio esmės.

12. pav. Lietuvaitė iš Įsručio apylinkių ir lietuvis valstietis iš Tilžės ir Ragainės. Spalvota autotipija, figūrų dydis 130 x 95 mm. Nuotrauka iš Friedrich Hottenroth: Deutsche Volkstrachten von XVI. bis zum XLX. Jahrhundert, Frankfurt a. M. 2. Aufl. 1923. T. III, Tat 26: "Preus-sen, erste Haelfte des 18. Jahrhunderts. Maed-chen aus Insterburg. Bauer aus Tilsit oder Rag nitz"(!) Seka Lepneriu (plg. pav. 1-2).

13. pav. Lietuvaitė iš Ragainės, lietuvis valstietis žiemos drabužiu. Spalvota autotipija iš Hottenroth o. c. 2. laida 1923 T. III, Taf. 27: "Preussen, erste Haelfte der 18. Jahrhunderts. Junge Frau aus Ragnitz (!). Litauischer Bauer in Winterkleidung". Lietuvaitė piešta pagal Lep-nerį, o valstietis pagal Kretschmerį (plg. pav.

14 pav. Lietuvių drabužiai pirmoje XVIII a. pusėje. F. Hottenroth, 1902
(pagal Lepnerį)
 

15 pav. Lietuvių moterų drabužių detalės. F. Hottenroth, 1902.

10), todėl datavimas abiejų XVIII a. klaidingas.

14.    pav. Lietuvių drabužiai pirmoje XVIII pusėje. Piešinys iš Hottenroth o. c. 2. laid.1923 T. III p. 123, Fig. 46: "Litausische Volkstrachten in der ersten Haelfte des 18. Jahrhunders (Theodor Lepner: Der Preusche Litauer 1744)".

15.    pav. Lietuvių moterų drabužių detalės. Piešinys iš Hottenroth o. c. 2. laid. 1923. T. III. p.128, Fig. 37: "Litauische Volkstrachten". Pakinimas vertime: 1. Muturys raudonas su gern >tu arba kampuotu raštu, pamuštinis tamsiai
mėlynas su antpečiais iš žalių, raudonų, geltonų ar auksinių ir baltų juostelių. 2. Galvos skarelė balta su raudonais išsiuvinėjimais, palaidinukė tamsiai mėlyna. 3. Palaidinukė tamsiai mėlyna. 4. Galvos skarelė raudona su kampuotu raštu, drobulė balta su geltonai pilku juostelių apsiuvu, kuris baltai raštuotas. 5. Tamsiai mėlynas kaktoraištis ant sklastymo su raudonu mazgu ant sprando, krūtinės skara balta (Sekama Kretschmeriu, plg. pav. 10 ir 11).

Marburgas prie Lahno, 1963 m. lapkričio 30 d.
 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai