AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS Spausdinti
Parašė A. K. Plukas   


"Su skaudančiomis širdimis, bet didelėmis viltimis mes visi vieningai turime vykti pas šios galingiausios pasauly šalies politikos vadovus prašyti ir maldauti užtarimo ir laisvės mūsų mažai, bet širdžiai taip brangiai Tėvų žemei — Lietuvai . . . Pasirodykime prieš pasaulį, kad esame vieningi, ryžtingi ir nepalaužiami dvasioje šioje žūtbūtinėje kovoje už Lietuvos laisvę. O tai įrodysime vieningu ir skaitlingu dalyvavimu Amerikos lietuvių kongrese Vašingtone birželio 26, 27 ir 28 d.d.". Taip Amerikos Lietuvių Taryba savo atsišaukime ragino lietuvius vykti į kongresą. Panašiai apie kongreso tikslus pasisakė ir ALT veikėjai — L. Šimutis, A. Rudis ir E. Bartkus savo pasikalbėjimuose. Anot L. Šimučio, kongresas šaukiamas specialiai šiais rinkiminiais metais "geriau panaudoti juos Lietuvos nepriklausomybės bylai plačiau iškelti, laimėti daugiau draugų Lietuvai žymiųjų politikų tarpe, išgauti iš jų ryškesnių pasižadėjimų remti mūsų tautos pastangas išlaisvinti Lietuvai". Taip pat, anot L. šimučio, kongresas rengiamas Vašingtone, kad "mūsų balsas valdžios "luoffsniu būtų labiau išpirštas". Todėl pažymėjo toliau L. Šimutis, "juo daugiau suvažiuosim į Vašingtoną... juo didesnį įspūdį padarysim valdžios sluogsniams, juo reikšmingesnis ir efektingesnis bus kongreso tartas žodis . .." (Draugas, 1964.5.28).


Taigi, atrodo, kad ALT šaukiamas Amerikos lietuvių kongresas siekė dviejų tikslų: 1) prašyti Amerikos vyriausybę paramos kovoj už Lietuvos laisvę, ir 2) gausiu dalyvavimu parodyti lietuvių ryžtą ir vieningumą šioj kovoj.

Kongreso pageidavimai Amerikos vyriausybei buvo išreikšti memorandume prezidentui Johnsonui. Jame prašoma "suaktyvinti nepripažinimo principą, pabrėžiant kiekviena proga Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atstatymą; panaudoti Jungtines Tautas ir visus kitus tinkamus tarptautinius forumus reikalauti, kad žmonių teisės ir valstybinė laisvė būtų grąžinta Baltijos tautoms; išplėsti Baltijos valstybėms Amerikos Balso ir Laisvosios Europos radijo transliacijas ir kitas komunikacijos priemones tiesos kampanijai vesti; paskatinti Pavergtų Europos tautų komiteto Atstovų Rūmuose įsteigimą studijuoti Baltijos kraštų padėčiai bei pasiūlyti garbingą šios problemos sprendimą; vengti kultūrinių, ekonominių ir kitokių susitarimų su Sovietų Sąjunga, kurie galėtų būti ar būtų žalingi šioms pavergtoms valstybėms; ir atsisakyti sudaryti bet kokius nepuolimo paktus su Sovietų Sąjunga, kurie remtų sovietų kolonializmą ir pasunkintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos išvadavimą".

M. Krupavičius savo straipsny prieš kongresą (Draugas, birž. 19 d.) buvo raginęs parengti memorandumą taip, "kad jame kiekvienas žodis būtų svarus, kad kiekvienas sakinys turėtų tik vieną mintį ir kad jame tilptų visa, kas Lietuvai ir mums šiuo metu svarbiausia ir aktualiausia". To negalima būtų pasakyti apie memorandumą prez. Johnsonui. Pirmiausia, pats pirmasis prašymas — "suaktyvinti nepripažinimo principą" pabrėžiant prie kiekvienos progos Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymą tarsi dvelkia "šiuolaikinio sambūvio" dvasia. Mūsų tikslas nėra nepripažinimo principo įamžinimas, bet Lietuvos išlaisvinimas. Todėl ir prezidentas Johnsonas turėjo būti tiesiai prašomas imtis visų galimų priemonių Lietuvai kaip galima greičiau išlaisvinti, o ne tik dažniau pabrėžti šį reikalą.

Prašymas, kad prez. Johnsonas išplėstų Laisvosios Europos radijo transliacijas Baltijos valstybėms rodo, kad memorandumo rašytojai ne visai orientuojasi priklausomybės bei santykių srity. Laisvosios Europos radijas yra privačios organizacijos nuosavybė, ir todėl dėl šio radijo transliacijų į Lietuvą reikia tartis tiesiog su šios organizacijos vadovybe. Amerikoj prezidentas nenurodi-nėja privačioms organizacijoms, kaip jos turi veikti.

Panašiai atrodo ir prašymas prezidento paskatinti Atstovų Rūmus įkurti Pavergtų Tautų komitetą. Tuo reikalu tenka tartis su pačiais Atstovų Rūmais. Antra vertus, kongresas neveda krašto užsienio politikos. Todėl geriau būtų prašyti prezidentą, kad jis arba valstybės departamentas įsteigtų tokį komitetą tyrinėti,, kaip išlaisvinti Baltijos valstybes.

Geriau buvo suformuluotas kongreso nusistatymo pareiškimas. Tačiau jame perdaug atsispindi senoji ALT dvasia budėti, o ne veikti. Pvz. pareiškime sakoma: "Kongresas remia ALT valdybos nuolatines pastangas budėti Lietuvos bylos sargyboje", arba "Kongresas ragina ALT valdybą budėti ir reikalui esant informuoti JAV įstaigas" apie sovietų agentų žygius, pažeidžiančius Lietuvos prijungimo nepripažinimą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškime taip pat pabrėžiama, kad "kongresas kviečia visas kongrese dalyvaujančias organizacijas griežtai kovoti prieš bet kurias bendradarbiavimo formas su rusų okupantais ar jų statytiniais Lietuvoje", "sveikina JAV pastangas tautų savitumui, individualumui ir kultūrai išlaikyti ir paveda ALT valdybai dėti pastangas, kad šios JAV pastangos būtų nukreiptos taip pat ir pavergtos Lietuvos individualumui išlaikyti", ir pagaliau "kongresas kviečia visus lietuvius .. . remti JAV žygius grąžinti rytų Europos tautas į laisvą integruotą Europą, kad tuo būtų paspartintas ir Lietuvos grąžinimas į laisvų ir nepriklausomų valstybių tarpą".

Kaip matyti iš memorandumo prezidentui Johnsonui ir kitų kongreso pareiškimų bei rezoliucijų, kongresas jokių naujų nutarimų nepadarė ir jokių naujų kelių Lietuvai laisvinti nenubrėžė.
 
Panašiai buvo ir kongreso pranešimuose. Dr. D. Krivickas savo pranešime "Lietuva tarptautines politikos raidoje", konstatavęs teisinės pusės Lietuvos vadavime stiprumą, pa- . teikė keletą pasiūlymų, jo žodžiais tariant, ką konkrečiai mes galėtumėm dabar reikalauti, daryti ar veikti; būtent, dėti pastangas įjungti Rytų Europos tautas į integruotą Europos bendruomenę, suaktyvinti propagandą už Lietuvos laisvę, išeiti su didesniais reikalavimais laisvės principui įgyvendinti, siekti, kad Lietuvos klausimas būtų keliamas Jungtinėse Tautose.

Dr. P. Grigaitis savo pranešime "Mūsų šiandieniniai uždaviniai" taip formulavo "mūsų tiesioginį uždavinį artimiausiu laiku": "kreiptis į JAV administraciją, raginant ją įdėti į savo politinės programos darbotvarkę teisėtumo atstatymo reikalą Pabaltijo kraštuose. Kur, kada ir kokioje formoje šį reikalavimą Sovietams iškelti — ar Jungtinėse Tautose, ar Tarptautiniame teisingumo tribunole ar kurioje nors konferencijoje su rusais, — apie tai mūsų užsienio politikos vedėjai žinos geriau negu mes". (Naujienos, birž. 30). Tai, žinoma, yra grynai biurokratinė pažiūra į Lietuvos laisvinimą (kaip sako, načalstvo luče zna-jet). Tačiau Amerikoj tokia pažiūra nėra populiari. Amerikos augšti pareigūnai pageidauja sugestijų bei pasiūlymų ir yra už jas dėkingi, žinoma, tai nereiškia, kad jie turi kiekvieną pasiūlymą priimti ir vykdyti. Tačiau ALT ar kongresas, pateikdamas savo pasiūlymus Lietuvai išlaisvinti, įneša savo dalį į Lietuvos laisvės bylos sprendimą, kurio siekia ir Amerikos valdžia. Susipratusių piliečių pareiga ir yra padėti savo vyriausybei išspręsti jai rūpimas problemas.

J. Smetona savo pranešimo "Lietuvių dalyvavimas Amerikos partinėj veikloj" pradžioj, priešingai dr. P. Grigaičiui, kritiškai pasisakė apie valstybės departamentą ir tuo sukėlė kai kam rūpesčių, ar tuo būdu bus patarnauta Lietuvos laisvinimui. Tačiau toliau jis papasakojo apie savo praktišką veiklą Lietuvos vardui garsinti bei jos laisvės bylai kelti. Jo pavyzdžiais vargu ar dauguma lietuvių gali pasinaudoti, nes kiekvienas mūsų gyvename skirtingose sąlygose ir turime nevienodus kontaktus su amerikiečiais. Tačiau pažymėtina, kad J. Smetonos pranešimas išsiskyrė savo puikiu stiliumi ir dideliu nuoširdumu, ir tai padarė labai gerą įspūdį.

Baigiamoji paskaita teko kun. V. Bagdanavičiui, MIC. Jo tema: "Lietuvių   tauta   ateities   perspektyvoj".
Tai turėjo būti paskaita, kuri iškeltų naujas vizijas lietuvių tautos gyvenime, mestų naujus šūkius kovoj už Lietuvos laisvę ir uždegtų klausytojus naujiems žygiams prieš jų tėvų žemės okupantą. Tačiau kun. V. Bagdanavičius pasitenkino filosofiniu dėstymu apie santykiavimo problemas lietuvių tautos istorijoj.

Po paskaitų šiame kongrese dėl laiko stokos nebuvo jokių diskusijų. Dėl to ir pačios paskaitos nustoja savo reikšmės. Iš tikro su paskaitomis kongreso dalyviai gali susipažinti iš anksto, jei jos būtų išspausdintos ir išsiuntinėtos. Kongrese visas laikas faktiškai ir turėtų būti skirtas diskusijoms.

Paskaitų buvo perdaug. Atrodė, kad jos turėjo atstoti didžiąją kongreso programos dalį, lyg kokio mokslinio suvažiavimo. Be to, sen. P. Douglas, kuris kalbėjo dviem atvejais, savo mintis kartojo, nors jos jau ir be to nebuvo perdaug vykusios.
šiame kongrese naujas dalykas buvo atskiras jaunimo posėdis, kuris buvo pravestas anglų kalboj. Mat, buvo tikėtasi, kad į jį atvyks daugiau kitų kraštų jaunimo, tačiau faktiškai dalyvavo tik vienas kitas svetimtautis, ir todėl be jokios skriaudos posėdis galėjo vykti ir lietuvių kalba. Posėdy kalbėjo kong-resmanas Murphy ir Nigerijos studentas. Pranešimus padarė dr. V. Vardys apie sovietų vykdomą kolonializmą Baltijos kraštuose, o J. Mik-lovas — apie Lietuvos jaunimą sovietų valdžioj. Buvo priimtas atsišaukimas į pasaulio jaunimą dėl Lietuvos padėties. Jokio plano, kaip pagelbėti Lietuvai, jaunimas neap-svarstė. O dr. V. Vardžio paskaita buvo davus gerą progą jaunimui paskelbti savo planą, kaip pasauliui parodyti sovietų vykdomą Lietuvos kolonizavimą ir reikalauti jį sustabdyti. Pvz., būtų gražu, kad mūsų jaunieji akademikai būtų pasiryžę suorganizuoti žymių amerikiečių pareiškimą, kuriuo pasmerktų sovietų vykdomą Lietuvos žmonių rusinimą.

Kongreso proga buvo surengtas banketas, kuriame kalbas pasakė sen. P. Douglas, kongresmanas R. Madden ir k., o sol. J. Vaznelis padainavo kelias lietuviškas dainas ir ariją iš operos. Jam akomponavo muz. A. Kučiūnas. Jokio kito kultūrinio parengimo kongreso proga nebuvo, nors penktadienio vakaras buvo tuščias, ir dalyviai neturėjo ko veikti. Tai reikia laikyti žymiu minusu. Buvo gera proga atžymėti Donelaitį. Ukrainiečiai čia mums davė gerą pavyzdį. Jie ne tiktai pastatė puikų paminklą Vašingtone savo poetui Ševčenkai, bet ir tuo pačiu metu  suvažiavo jų  apie šimtas tūkstančių šį paminklą atidengti. Mes pasirodėm, kad nemokam iškelti ir pagerbti savo kūrėjų. Mums užtenka prie apkrauto stalo pasiklausyti vienos kitos dainos. Mintis suruošti literatūros vakarą, minėti Donelaitį ar išeiti su kita kokia kultūrine programa iš anksto buvo keliama ir spaudoj, ir kai kuriems ALT vadovybės žmonėms asmeniškai, bet į tai buvo atsakyta, kad tai nėra politiniai dalykai. Ir štai tuo pat metu ukrainiečiai su savo poetu susilaukė didžiulio dėmesio, kai apie mus amerikiečių laikraščiai beveik tylėjo.

Sekmadienį kongresui baigiantis Nekalto Prasidėjimo bažnyčioj, kurioj bus įrengta Šiluvos koplyčia, į-vyko lietuviškos pamaldos. Šv. Mišias atlaikė vysk. V. Brizgys, o pamokslą angliškai ir dalinai lietuviškai pasakė prel. J. Balkūnas. Pamaldų metu giedojo sol. J. Vaznelis. Vieną kitą giesmę lietuviškai sugiedojo ir kongreso dalyviai, šios pamaldos buvo gražus lietuvių vardo pagarsinimas. Tai buvo ir pats pakiliausias kongreso momentas. Protestantams pamaldos įvyko latvių bažnyčioj. Jas pravedė kun. A. Tra-kis.

Nežiūrint visų trūkumų, tarp kurių buvo ir susiorganizavimo spragos, kongresas patarnavo Lietuvos laisvės bylai, primindamas ją Amerikos valdžios pareigūnams, ir pasavo ryžtą kovoje už tėvų žemės laisvę.

Kongreso garbės komitetan įeiti buvo sutikęs buv. prezidentas Ei-senhoweris, buv. prez. Trumanas, Atstovų Rūmų pirm. McCormack, šešių valstybių gubernatoriai, ir apie šešiasdešimt senatorių bei kongres-manų. Kongresan buvo suvažiavę, kaip buvo paskelbta, apie penki šimtai delegatų ir tiek pat svečių. Reikšmingus sveikinimus kongresui atsiuntė buv. prez. Eisenhoweris ir Atstovų Rūmų pirm. McCormack. "Jei Chruščiovas rimtai nori uždrausti karus dėl teritorijų", pažymėjo Eisenhoweris savo sveikinime, "tai šio savo pareiškimo nuoširdumą jis turi parodyti leisdamas apsispręsti Baltijos tautoms. Tada jog vėl galėtų užimti savo vietą kaip laisvos ir savarankiškai besivaldan-čios valstybės". Atstovų Rūmų pirm, McCormack savo sveikinime pabrėžė: "Jokia organizacija ar svetima, valstybė neturi teisės savo paraitt; ar žodžiu panaikinti kitos valstybei teisių neleisdama pirmiau šios valstybės balsą išklausyti ... Lietuvos žmonės turi žinoti, kad jų tautiečiai visame pasauly ir mes Jungtinėse Valstybėse neužmiršome jų nelaimės".
A. K. Plukas