LIETUVIŲ DIENA PASAULINĖJE PARODOJE Spausdinti
Parašė A. Džiugėnas   



Lietuvių diena New Yorko valstybės paviljone pasaulinėje parodoje Nuotr. V. Maželio

Pasaulinėje Parodoje New Yorke rugpiūčio 23 įvyko lietuvių diena — dainų ir tautinių šokių šventė, į kurią suvažiavo lietuvių ne tik iš JAV, bet ir iš Kanados ir kitų kraštų, — viso per 16,000. Tai buvo pats didžiausias pasirodymas parodoje.


Šiai dienai iš anksto buvo ruoštasi. Kai 1939 metais New Yorke vyko pasaulinė paroda, tada Lietuva turėjo savo paviljoną. Ir tada buvo surengta lietuvių diena, sutraukusi labai daug žmonių. Cia gimusius labai veikė tai, kad Lietuva turi savo paviljoną. Jo pasižiūrėti daugiausia ir važiavo.

Ir šioje 1964-65 pasaulinėje parodoje New Yorke norėta įrengti Lietuvos paviljoną, bet susidurta su nenugalimomis kliūtimis. Per brangu! Iš kur gausi šimtus tūkstančių, kaip paviljoną išlaikysi? Buvo dar bandyta kur nors bendrame name surasti kambarį ir ten įrengti Lietuvos skyrių, bet ir nuo to plano atsisakyta: buvo per brangu.

Tada kilo mintis — parodos aikštėje pastatyti lietuvišką kryžių. Buvo gautas leidimas iš parodos komiteto ir pažadėta, kad kryžius pasiliks ir tada, kai paroda baigsis ir kai dauguma jos pastatų bus nugriauta. Kryžiaus projektą padarė arch. J. Mulokas, atliko — statybininkas Valerijonas Šimkus, skluptū-ros R. Mozoliausko. Išlaidos padengtos iš surinktų aukų. Iš Čikagos kryžius atvežtas prieš pat parodos atidarymą, pastatytas jau parodą atidarius.

Netikėta, kad kryžius turės tokį didelį pasisekimą. Parodos lankytojai, užėję į Meditacijos sodelį, mielai sustoja prie kryžiaus, perskaito įrašus, kurie primena, kad Lietuva pavergta. Mėgsta nusifotografuoti.
Bent prieš porą metų buvo sudarytas gana didelis komitetas, kuris rūpinosi visais lietuvių dienos reikalais. Komitetui pirmininkavo prof. Jokūbas Stukas, tautinių šokių reikalus tvarkė Jadvyga Matulaitienė, muzikos — Algirdas Kačanauskas, meno reikalų moderatorium buvo Kazys Vasiliauskas, vicepirmininkas ir ^spaudos  sekcijos  vadovas  kun. dr. Stasys Valiušaitis, sekretorius — Antanas Mažeika, iždininkas — Antanas šetikas. Be to, dar veikė visa eilė įvairių komisijų.


Lietuvių diena pradėta rugpiūčio 22 susipažinimo vakaru 69 Regiment Armory salėje Manhattene, N. Y. žmonių dalyvavo keli tūkstančiai. Pirmiausia buvo pagerbti lietuviai krepšininkai, sėkmingai gastroliavę Australijoje. Jiems įteiktos taurės. Sužaistos draugiškos rungtynės tarp šios rinktinės ir rytų apygardos rinktinės. Vėliau buvo šokiai ir svečių vaišės.
Rugpiūčio 23, sekmadienį, buvo karšta ir tvanki diena, bet tai neatbaidė žmonių: lietuvių minios skubėjo iš visų pusių į parodos aikštę. Ten 12 vai. prie lietuviško kryžiaus buvo pagerbti žuvę dėl Lietuvos laisvės, padėtas vainikas. Po iškilmių su vėliavom visi nužygiavo per parodos aikštę į Singer Bowl stadijoną, kur vyko lietuvių dienos dainų ir šokių šventė.


Stadijoną pastatė pats parodos komitetas įvairiem pasirodymam. Jo prieangiuose įsikūrus Singer siuvamųjų mašinų bendrovei, ir pats pastatas pavadintas Singerio lėkšte. Stadijone telpa 17,000 žmonių. Lietuvių buvo apie 16,000. Dalis dėl didelės kaitros (buvo apie 90 laipsnių ) neišlaikė ir pasitraukė į valgyklas, palapines atsigaivinti.

Pradžioje stadijono tribūnoje buvo mišios, kurias aukojo vysk. V. Brizgys. Pamokslą lietuviškai ir angliškai pasakė prel. J. Balkūnas.
Tuoj po pamaldų rikiuotasi paradui. Įžygiavo Bostono šv. Petro lietuvių parapijos orkestras, kuris savo grojimu palydėjo visą paradą.
Programos dalyvių eisena buvo viena iš gražiausių šventės momentų. Nešdami savo miestų pavadinimus, čia žengė chorai ir tautinių šokių grupės, apsirengę tautiniais drabužiais.

Chorų iš viso buvo 32 (iš jų 22 — parapijų, 10 — įvairūs ansambliai), choristų galėjo būti apie 1,000. Choras sustojo vieno stadijono gale, o šokėjai išsirikiavo stadijono pakraščiuose. Tautinių šokių grupių dalyvavo 29, iš viso šokėjų galėjo būti apie 500.
Atidarymo žodį pasakė komiteto pirmininkas Jokūbas Stukas. Sugiedojus himnus, sveikino Lietuvos atstovas Juozas Kajeckas, kalbėjo senatorius Kenneth B. Keating. Kalbose buvo prisiminta pavergta Lietuva ir reikštos išlaisvinimo viltys.
Meninei programai vadovavo filmų aktorė Rūta Lee-Kilmonytė iš Hol-lywoodo, Calif. Ji supažindino su kiekvienu šokiu bei daina, kalbėjo angliškai ir lietuviškai. Nors kai kurie paaiškinimai buvo ištęsti, bet ji vadovavo visu artistišku lankstumu ir visiem padarė gerą įspūdį.

Tautinių šokių programą apipavidalino Jadvyga Matulaitienė. Įdėta jos darbo nemaža, gražiai padaryti šokių išvedimai, sudrausmintos ir suvienodintos didelės grupės. Ypač gražų įspūdį darė tie šokiai, kur jaunimo gretos rikiavosi ilgom eilėm ar pynėsi kitom figūrom.
Šventėje pašokta: šustas, subatėlė, oželis (vieni vyrai), rugučiai, audėjėlė, aštuonytis, voveraitė, kalvelis (abu šokiai lituanistinių mokyklų jaunesniosios grupės), sadutė (mergaičių), malūnas.
Šokiai labiausiai patraukė žiūrovus, spaudos atstovus, televiziją (programa buvo perduodama per RCA tinklą visoje parodoje), šokių žiūrėjo ir šiaip parodos lankytojai, nelietuviai ir visiem darė įspūdį žmonių didelis gausumas ir susiklausymas.

Kiek sunkiau ėjosi jungtiniam dideliam chorui. Stadijonas buvo atviras, dar pūtė priešingos krypties vėjas, dažnai skraidė helikopteriai bei lėktuvai, taip didesnė klausytojų dalis choro negirdėjo. Niekas nepagalvojo įtaisyti gerų garsiakalbių sistemos, kuri būtų perdavus garsą į visus stadijono kampus. Tik tie, kurie arčiau sėdėjo, galėjo pastebėti chorų darną ir jų didelį lankstumą. Chorams dirigavo Alice Stephens, Jeronimas  Kačinskas,  Alfonsas  Mikuls-

Krepšinio rungtynės susipažinimo vakare rugpiūčio 22 New Yorke  Nuotr. V. Maželio

kis, Vac'.ovas Verikaitis, Algirdas Ka-čanauskas. Tautinių šokių orkestro dirigentu buvo Vytautas Strolia.
Chorai dainavo: Subatėlę (taut. šokį), Verkia mergelė — J. štarkos, Už jūrelių, už marelių — J. Bendo-riaus, Ko liūdi, putinėli — J. Naujalio, šiltas, gražus rudenėlis — J. Gruodžio, Mano tėviškė — A. Mikulskio - J. Stankūno, Po augštus kalnus — K. Banaičio, Pasakyk mergele — J. Žilevičiaus, aštuonytis (moterų choras), Kur giria žaliuoja — J. Gudavičiaus, Piovėjas — J.Kačinsko, Dainininkų maršas — J. Gaidelio, pabaigai — Lietuviais esame mes gimę — S. Šimkaus.


New Yorko valstybės paviljone buvo surengta lietuvių diena. New Yorko tautinių šokių grupė šoka Blezdingėlę. Nuotr. V. Maželio

Šventę gražiai aprašė ir teigiamai įvertino visi New Yorko didieji laikraščiai. Aprašydami prisiminė ir pasakytas ten kalbas, pabrėžė ir politinį momentą, kad Lietuva dabar pavergta, šia prasme lietuvių dieną reikia vertinti teigiamai — ji prisidėjo prie lietuvių išgarsinimo ne tik parodoje, bet ir didžiojoje spaudoje. Čia daug darbo įdėjo ir žinių apie Lietuvą suteikė informacijos JAV spaudoje vadovai Petras Wytenus ir Antanas Sniečkus.

Teigiamai paroda veikė žiūrovus, ypač jaunosios kartos atstovus, kad susirinko tiek daug žmonių. Cia buvo ir senimas, jau čia gimęs ir pasenęs, ir jų vaikai, kurie vos vos moka keletą žodžių lietuviškai. Bet ir tie pasijuto esą vienos tautos nariai. Tokie net pasididžiavo savo lietuviška kilme, matydami tiek daug susirinkusių lietuvių.
Teigiamai reikia vertinti chorų bei tautinių šokių darbą. Jie visi dirbdami palaiko lietuvybę savo aplinkoje, paskatina ir kitus prisijungti. Jaunimą ypač teigiamai nuteikė Rūta Lee-Kilmonytė, kuri pabrėžė, kad ji džiaugiasi esanti lietuvaitė, ir ragino jaunimą išlikti ištikimais lietuvių tautai ir linkėjo Lietuvai laisvės.

Kaip ir kiekviename dideliame darbe, taip ir čia atsirado įvairių spragų, kurios nebuvo iš anksto numatytos. Reikia ir jas prisiminti, kad ateityje būtų jų išvengta.

Šventei buvo išleista programa, redaguota K. Čerkeliūno. Taip pat buvo išleisti atskiri ženkliukai, segami į švarko atlapą. Nei viena, nei antras laiku nebuvo pristatyti į sta-dijoną. Jų platinimas vėliau buvo silpnas, taip liko neišparduota dideli kiekiai ir programų ir ženkliukų. Gi iš jų būtų įplaukę nemaža pinigų, kurių taip reikėjo rengimo komitetui.
Programa buvo užtęsta. Buvo leista kalbėti ir nenumatytiems. Per daug buvo aiškinta, dėkota. Blogai veikė garsiakalbių sistema, — pradžioje net nesigirdėjo kai kurių kalbų.

Pasigesta ir tvarkos programos metu. Nors buvo ir tvarkdariai ir policija, bet niekas nesaugojo fotografų, kai šie būriais bėgdavo per aikštę ko nors fotografuoti. Fotografus ir filmininkus reikia iš anksto įspėti, kad nesimaišytų ir netrukdytų.
Trūko dailininko rankos tribūnai papuošti. New Yorke turime visą eilę gerų dailininkų, bet turbūt niekam neatėjo į galvą, kad reikia ir tribūną papuošti, kad būtų iškilmingiau, stilingiau. Dabar tribūna panašėjo į paprastą sceną, pakilimą, kur be tvarkos buvo sustumdytos kėdės, kur kas norėjo įėjo ir išėjo.
Tos kelios pastabos neužtemdė šventės gerų įspūdžių. Žmonės greit užmirš visas neigiamybes ir prisimins tik tai, kas buvo gera ir patrauklu.

Su šia švente dar nepasibaigė lietuvių pasirodymai pasaulinėje parodoje. Rugpiūčio 30 Hollywoodo paviljone lankėsi Rūta Lee - Kilmonytė, kur ji buvo įspūdingai priimta. Paskui, apsupta lietuvių palydos, ji lankėsi ir kituose didžiuosiuose paviljonuose, kur taip pat buvo iškilmingai priimta.

Atskirų Jungtinių Amerikos Valstybių paviljonuose buvo surengtos lietuvių dienos. Birželio 15 buvo New Jersey paviljone, rugpiūčio 24 — JAV federalinės valdžios paviljone, rugsėjo 20 — New Yorko valstybės paviljone. Tų dienų programomis taip pat rūpinosi lietuvių dienų komitetas.

Rugsėjo 12 parodoje lankėsi Bostono kardinolas Richard Cushing. Jį pakvietė Lietuvos vyčiai prie lietuviško kryžiaus. Kardinolas gerai žino Lietuvos reikalus ir mielai paremia lietuvių pastangas. Ir šia proga jis paaukojo 1,000 dol. lietuviško kryžiaus išlaikymui. Be to, Vatikano paviljono koplyčioje jis aukojo mišias už pavergtą Lietuvą. Tą pat dieną Operetės choras iš New Yorko įdainavo RCA paviljone programą spalvotai televizijai.

A. Džiugėnas

Bostono kardinolas Richard Cushing prie lietuvių kryžiaus pasaulinėje paro-
doje su Operetės choru ir Lietuvos vyčiais.    Nuotr. V. Maželio