Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MOKSLO METŲ PRADŽIA ŠV. ANTANO GIMNAZIJOJE KENNEBUNKPORT, MAINE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   


Sv. Antano gimnazijos mokiniai su mokytojais ir auklėtojais mokslo metų pradžioje. Ketvirtas iš dešinės sėdi gimn. direktorius T. Gabrielius Baltrušaitis, penktas — gimnazijos rektorius T. Leonardas Andriekus, šeštas— gimnazijos steigėjas, buvęs provincijolas, dabar vietos vienuolyno viršininkas T. Jurgis Gailiušis. Jau galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine
 

Mokslas šv. Antano gimnazijoje Kennebunkporte šiemet prasidėjo rugsėjo 14 d. Tai jau devinti metai, kai veikia ši mokykla, pasirinkusi tikslu lietuviškai auklėti jaunimą. Gali, jei kas nori, užmesti, jog tai savotiškas prieš vėją pūtimas, kai iš visur siūlosi svetimos kultūros emigracijoje. Užuot nupeikus, verčiau reiktų tokią gimnaziją pavadinti tautinio idealizmo vaisiumi, kuris sunkiai noksta svetimoj žemėj. Ji įgyja prasmės, atsižvelgus į žmogaus pastangas ir savo įtaką.


Steigiant šią gimnaziją, tikrai reikėjo daug pastangų. Tada dar nebuvo jokio pastato, mokslo priemonių, mokytojų. Viską teko padaryti labai trumpu laiku, šiandien jau yra puikūs pastatai, rūpestingai įrengtas vidus, paruošti cenzuoti mokytojai. Tam visam darbui vadovavo iki šiol buvęs pranciškonų provincijolas T. Jurgis Gailiušis, talkinamas saviškių ir didelio būrio geradarių, palaikančių gimnaziją savo aukomis.

Panašiai tenka pasakyti ir apie mokyklos įtaką. Jau beveik per dešimtį metų nuolat primenama lietuviams tėvams, kad čia, Amerikoje, yra dar tokia mokykla, kuri visą savo dėmesį nori skirti lituanistikai.
Per ją gyvu žodžiu ir spaudoje skelbiama lietuviško auklėjimo būtinybė svetimoje padangėje. Tas balsas nenuėjo niekais. Lietuviai tėvai siunčia savo vaikus į mūsų gimnaziją, trokšdami duoti jiems galimai daugiau tautinės šviesos.
Ir šiemet į šv. Antano gimnaziją susitelkė dailus būrelis mokinių. Juos čia dažnu atveju atlydėjo patys tėvai, pasilikdami net ilgiau, kad savo akimis matytų, kaip praktiškai vyksta tas lietuviškas auklėjimas. Juo niekas, atrodo, dar nenusivylė. Daroma tai, kas tik įmanoma. Ir šiemet mokiniai lietuviško prasilavini-mo atžvilgiu suskirstyti net į keturias grupes, pradedant tais, kurie nieko nemoka ir baigiant tais, kurie iš namų bei kitų mokyklų atsinešė šiokią bei tokią lituanistinę patirtį.

Šį rudenį mokyklon atvyko 52 mokiniai. Pagal vietoves, skirstant juos Amerikos valstybėmis, mokinių vaizdas yra toks: iš New Yorko 11, iš Massachusets 8, iš Michigano 7, iš Illinois 6, iš New Jersey 3, iš Pen-sylvanijos 3, iš Maino 2, iš Connecticut 1, iš Marylando 1., iš New Hampshire 2, iš Rhode Island 1, ir iš Kanados 7 (Ontario 6, Quebec 1).


Iš šios matematinės skaičiuotės galima padaryti porą išvadų. Pirma — pranciškonų gimnazija atrodo visos Amerikos lietuvių švietimo įstaiga. Į ją siunčiami mokiniai iš visų vietovių. Kaip tik šis ir buvo mokyklos kūrėjų tikslas — nesiriboti viena kuria vieta. Gimnazija skirta visiems lietuviams. Tada ji įgyja savo gilesnę prasmę lituanistinio švietimo-atžvilgiu. Apsiriboti kuriuo didmiesčiu, steigiant jame tokią gimnaziją, būtų atrodžiusi savotiška privilegija su skriauda kitiems, nes šiuo atveju vargu liktų vietos tolimesnių sričių mokiniams. Gimnazija, šiuo metu mokiniais pasiekusi visas lietuvių bendruomenes, liudija, kad ji yra gerame kelyje. Reikia tik šį mokinių skaičių padvigubinti. Tada mokyklos kūrėjų tikslas bus pasiektas. Kad tai įmanoma, byloja antra išvada — daugiau pranciškonų gimnaziją lanko mokiniai iš tolimų vietų, kaip iš artimų. Tai rodo, jog, lietuviams tėvams norint, įmanomas yra šios mokyklos augimas. Jeigu galima siųsti mokinius iš tolimų vietų, kodėl jų negalima siųsti iš artimų, kaip iš Bostono, Brocktono, Law-renco, Lowellio, Nashuos, Providen-co, Waterburio, Worcesterio ir kitų?
L. A.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai