PORA SMULKMENŲ Spausdinti

Smulkmenos lieka smulkmenos. Paprastai nėra ko dėl jų "smulkinus". Bet gal būt kartais ir smulkmenos yra vertos bent kuklaus dėmesio. Kartais ir smulkmenos turi šį tą pasakyti, šį kartą patraukė dėmesį pora smulkmenų.

Pirma smulkmena. "Lietuvių Dienos" savo pereitų metų lapkričio numeryje aprašo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimą. Rimtą suvažiavimą rimtai aprašo rimtas autorius. "Besismulkinant" akis užkliuvo tik už sakinio, jog "paskaitas skaitė vyresnieji, vidurinio amžiaus ir jaunieji mokslininkai". Pats šis sakinys nieko dėtas ir visiškai teisingas. Dalykas susipainioja, kai nuo jo autorius pereina į vardus. Vyresniosios kartos mokslininkų gimimo datos prasideda 1894 Ir 1896 m., toliau persimeta jau į S) šimtmetį (1900, 1902 etc), pasiekia 1910 bei 1911 m. ir baigiasi L915 m. Kadangi visos kartų datos v ra daugiau mažiau reliatyvios, galima jau vyresniojon karton rikiuoti Ir 1915 m. gimimo vyrus. Leidžiamės toliau viduriniojon karton, Lietuvių Enciklopedijoje pasitikrindami išvarini! u šios kartos vyrų pasauly atsiradimo datas: 1912 (paties straipsnio gimimo metai), 1913, 1915 ir 1918(?). čia jau ir susimaišome: kuo 1912 m. "viduresni" už 1915 m.? Su jaunosios kartos datomis jau sunkiau, nes nebe visas galima rasti ir Lietuvių Enciklopedijoje. Kiek šias datas nustačiau, jos sukasi apie 1930 m., bet tarp tos pačios "jauniausios kartos" atstovų randame ir 1914 m. gimimo mokslininką. Taigi, summa summarum, 1915 m. žmogus priskirtas vyresniajai kartai, 1912 m.

 

 

—  vidurinio amžiaus ir 1914 — jauniausiai kartai. Ir jei nori, žmogau, drįski kalbėti apie kartas! Gal būt geriausia visiems save laikyti tik vienos — žinoma, jaunosios — kartos atstovais, kaip jau ir daro "Metmenys", nesismulkindami tokia smulkmena, kaip amžius (60 m. ar 30 m.
— koks čia didelis skirtumas?).

Grįžtant prie to paties LKMA suvažiavimo aprašo, priduriame, kad jis gausiai papuoštas ir suvažiavimo paskaitininkų atvaizdais. Bet "susismulkinusi" akis ir čia užkliūva — kur atvaizdas pagrindinio paskaitininko, skaičiusio paskaitą atidaromajame pilnaties posėdyje? Nėra ir baigiamojo pilnaties posėdžio paskaitininko. Matyti, fotografui buvo sunku juos kur nors sugauti: jie nesėdėjo ir prie banketinio garbes stalo. Tai taip pat tik smulkmena. Taigi, pradėjus nebėra galo — smulkmena veja smulkmeną. Geriau meskimės kitur.

Antra smulkmena. Mirus prof. Stp. Kairiui, "Naujienos" (1964.XII.18) savo vedamajame ta pačia proga painformavo, kad po prof. Stp. Kairio mirties iš Vasario 16 nepriklausomybės akto signatarų "tėra likęs gyvas tik vienas — kun. šaulys", žinoma, smulkmena, kad kun. K. šaulys jau nuo 1932 m. buvo pakeltas prelatu ir todėl paprastai tituluojamas šiuo aukštesniu titulu. Bet nebe smulkmena buvo tai, kad prel. K. šaulys nebebuvo "likęs gyvas tik vienas" — tais pačiais 1964 m. jis mirė (greičiausiai ir pačios "Naujienos" bus bent trimis eilutėmis pranešusios jo mirtį). Kadangi tai nebebuvo tik smulkmena, tai "Naujienų" informacija atkreipė dėmesį ir kitų skaitytojų. Todėl tuoj pat ir pačios "Naujienos" sužinojo ne tik prel. K. šaulio mirtį, bet ir tai, kad iš Vasario 16 nepriklausomybes akto signatarų vietoj prel. K. šaulio tebėra gyvi bent du: P. Klimas ir A. Stulginskis. Tik "Naujienos" Lietuvos buvusio prezidento pavardę iškreipė — rašė "A. Stulginskas", nors pats jis visada vadinosi tik A. Stulginskis, žinoma, tai vėl jau tik smulkmena, kaip ir tai, kad ir "Draugas" pakartojo žinią su tuo pačiu Lietuvos respublikos buvusio prezidento pavardės iškraipymu. Galūne -as ar -is yra smulkmena pašaliniams, bet patys liečiamieji paprastai yra jautrūs jų pavardes neišmokimui (kaip atrodytų, jei kas parašytų pvz. P. Grigaitas ar L. šimutas?). Prasčiau ir tai, kad vis dėlto ši smulkmena lietė Lietuvos respublikos prezidentą, kurių daug neturėjome ir kurių pavardes galėjome išmokti. Reikia tikėtis, kad bent šį mėnesį švenčiant A. Stulginskio 80 amžiaus metų sukaktį bus išvengta mūsuose įprastinių "smulkmenų".

Iš smulkmenų nėra ko vesti moralų. Nieku būdu nemanome, kad ir "Naujienų" susipainiojime šiose "smulkmenose" būtų buvę kokios nors blogos valios. Tačiau, antra vertus, ir visi tokie suklydimai, nepastebėjimai, iškreipimai, supainiojimai nėra jau tokie atsitiktiniai, be jokio pagrindo, šiuo atveju gal būt tai buvo tik apmokėjimas savo nesidomėjimo kitais, ribojimosi tik sau artimais žmonėmis ar įvykiais. Dažnai ir visiems lietuviams daugiau mažiau reikšmingų žmonių mirtys ar sukaktys "Naujienose" buvo arba visai nepastebimos ar tik pora eilučių duodamos. Tas pats ir su kitais nesavais visuomeniniais įvykiais. Pamenu, kad, pavyzdžiui, ir tos pačios Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 1961 m. vietoje (Čikagoje) vykęs suvažiavimas, sutraukęs ligi 1000 asmenų, "Naujienų" buvo prisimintas tik kronikine žinute, kad tame suvažiavime paskaitą skaitęs prof. J. Eretas, inž. A. Rudžio lydimas, aplankė "Naujienų" redakciją! Panašiai yra buvę ir kitais atvejais. Todėl nieko nuostabu, kad ir pasitaiko susipainioti tokiose "smulkmenose". Plačiau domintis, mažiau pasitaikytų ir tokių "smulkmenų".