LIETUVOS LAISVĖS KOVOS METAI Spausdinti
Parašė Juozas Kojelis   

1967 spalio 21-22 Vašingtone įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties konferencija, kuri pademonstravo pačią didžiausią iki šiol parodytą tradicinių laisvinimo veiksnių vienybę. Be nuolatinių laisvinimo veiksnių klubo narių — Vliko, Bendruomenės, Alto ir Lietuvos Laisvės Komiteto — šioje konferencijoje lygiateisiais nariais dalyvavo Lietuvos diplomatinės bei konsularinės tarnybos atstovai ir kai kurių laikraščių ir žurnalų redaktoriai. Konferencijoje priimtas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties manifestas, pasirašytas visų veiksnių atstovų, 1968-sius metus skelbia Lietuvos laisvės kovos metais.

Reikšmingiausia šio manifesto pastraipa, be kurios visas manifestas, o gal ir pati konferencija, netektų prasmės, yra ši: "Nors Lietuvos laisvės kova eina nuo pat pirmųjų sovietinės okupacijos dienų, Lietuvos laisvės kovos metai turi ypatingai suveiksminti visų laisvųjų lietuvių jėgas Vasario Šešioliktosios Akto galiai atstatyti. Lietuvių tautos laisvės kova prieš caristinės Rusijos priespaudą buvo vainikuota Vasario šešioliktosios Aktu.  Lietuvių  tautos  sutelktinės jėgos prieš sovietinės Rusijos okupaciją laimės Lietuvai Vasario Šešioliktosios Akto galios atstatymą".

Kokiomis formomis tas "visų laisvųjų lietuvių jėgų suveiksminimas Vasario šešioliktosios Akto galiai atstatyti" turėtų reikštis?

Nors Lietuvos laisvės kovos metų tikslas manifeste gan įtikinančiai aptartas, tačiau, deja, priemonės tam tikslui realizuoti nei šioje, nei atskirų veiksnių prieš tai ar vėliau vykusiose konferencijose pilniau neparyškintos. Gan padrikai prisiminta apie kelių veikalų anglų kalba išleidimą, tautinių šokių šventės suorganizavimą, operos pastatymą, Jungtinio lėšų telkimo fondo sudarymą ir kt. Tačiau "visų laisvųjų lietuvių jėgų suveiksminimas" reiškia daugiau negu laisvinimo veiksnių ir kultūrinių institucijų tiesioginės paskirties darbą. Tas darbas buvo dirbamas prieš laisvės kovos metus, bus dirbamas ir po jų. Taip pat jis buvo ir bus stengiamasi gerai atlikti.

Tautinių šokių šventės — reikšmingi lietuviško gyvenimo mani-festaciniai įvykiai. Jubiliejinių metų šventei ypatingai gerai turėtų būti pasiruošta, bet, iš antros pusės, tautinių šokių ir dainų švenčių ruošimas yra tapęs mūsų kultūrinio gyvenimo rutina. Knygas svetimomis kalbomis leisti būtina, bet jų leidimas nėra specifinis laisvės kovos metų reikalavimas. Bent pora gerų leidinių turėtų kasmet pasirodyti. Įvairių klausimų tyrinėtojai paprastai ieško naujos literatūros, ir jiems nėra svarbu, ar ta literatūra pasirodžiusi jubiliejiniais ar kitais metais. Sąlygų paruošimas tokioms knygoms periodiškai pasirodyti būtų didesnis laisvės kovos metų laimėjimas už faktišką tegu ir keliu knygų vienais metais išleidimą.

Kovos suveiksminimo nereikš nei operų pastatymas, nei kantatų atlikimas, nei memorandumų surašymas, nei rezoliucijų priėmimas, atliktas tų pačių žmonių ir institucijų, kaip ir visais kitais metais praeityje. Tuo dangstyti "laisvųjų lietuvių jėgų suveiksminimą" būtų savęs pačių prigaudinėjimas. Manifestas siekia pažadinti ir į laisvi-vinimo aktyvų reiškimąsi visu plotu įjungti laisvųjų lietuvių intelektualinį, politinį ir finansinį potencialą. Laisvės kova, bent jubiliejiniais metais, laukia naujos dinamikos, naujų veidų ir vardų, naujų ar bent patobulintų veiklos formų.

Suintensyvintos Lietuvos laisvinimo   pastangos   turėtų    reikštis kiekvienoje vietoje, kur tik gyvena bent vienas sąmoningas lietuvis. Pastangos Lietuvos klausimu išgauti laikraščių vedamuosius, ko-lumnistų straipsnius, televizijos ir radijo dėmesį, miestų ir apskričių tarybų ar valstijų legislatūrų nutarimus, religinių bendruomenių vadų ir kitų autoritetų oficialius pasisakymus turi būti rodomos ne tik Čikagoje, New Yorke ir Cleve-lande, bet taip pat Anchorage, Tampoje ir Livermore, nors pastarosios vietovės masėms ir nėra žinomos. Kiekvienas lietuvis turi lygias galimybes kontaktuoti savo senatorius ir kongresmanus ir iš jų išgauti tam tikrų veiksmų Lietuvos laisvės reikalu. Ar tos galimybės bus išnaudotos? Kas pažadins laisvųjų lietuvių jėgas pajudėti?

Vien manifestą paskelbti neužtenka. Buvo skelbti atsišaukimai kalbėtojų klubui organizuoti ir genocido aukoms registruoti. Niekas iš to neišėjo. Rezultatams pasiekti reikia geros organizacinės struktūros ir finansinės paramos. Pinigų būtų, bet trūksta organizacijos. Vlikas kai kur turi atstovybes, bet Jos neveiksmingos. Lietuvos Laisvės Komitetas nei skyrių, nei atstovybių neturi. Amerikos Lietuvių Taryba turi tam tikrą skyrių ir bendradarbiaujančių organizacijų tinklą, bet pats centras galutinai silpsta ir po paskutinės metinės konferencijos ilgai nebepajėgė net pirmininko išsirinkti. Geriausiai organizuota Bendruomenė, tačiau ji Ima apsiprasti prievarta primestame "kultūrinio darbo" sektoriuje ir tiesioginei, Lietuvių Char-tos įpareigojančiai laisvinimo veiklai kai kurie vadai anksčiau turėto entuziazmo neberodo. Tiesiog reikia stebėtis Veiksnių sugebėjimu išvengti bendrų projektų jungtinėmis pastangomis vykdymo. Aktyvioje rezistencijoje sunkiausiose sąlygose Lietuvos pogrindyje buvo įstengta suorganizuoti vienas partizanų štabas, o mūsiškis Na-to turi ne vieną, bet kelis "de gaulle'ius". Pasirodo, kad net Jungtinis lėšų telkimo fondas sukurtas ne kartu sutartiems darbams finansuoti, bet tik pinigams rinkti Ir juos tarp atskirų veiksnių palaikyti.

Kai šie žodžiai rašomi, Lietuvos laisvės kovos metai jau yra prasidėję. Iki šiol pažadėto svetimomis kalbomis manifesto, kuris būtų platinamas tarp svetimųjų, dar nėra. Niekas visuomenei neduoda direktyvų, nei pateikia detalizuotų planų. Kolonijose ruošiamasi rutininiams Vasario 16-sios minėjimams. Savojoje veiklos orbitoje galima kiekvienam telkiniui veikti sava iniciatyva ir atsakomybe, bet išėjimas į svetimuosius turi būti koordinuotas, su aiškiai nustatyta judėjimo kryptimi ir siektinais tikslais. Deja, koordinuojančios institucijos ir aiškiai definuotų tikslų, išskyrus JAV Kongrese priimtos H. Con. Res. 416 vykdymo, neturime.

Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 m. sukakties minėjimui buvo pradėta ruoštis gan anksti, ir atrodė, kad šįkart tikrai gerai bus pasiruošta. Tuos klausimus jau svarstė 1966.XII.10-11 New Yorke įvykęs Vliko seimas. 1968 metų į-vykių kalendoriaus sudarymui daug laiko skyrė 1967.1.14-15 vykusi veiksnių konferencija, į darbotvarkę juos buvo įtraukusi JAV LB V Tarybos pirmoji sesija 1987.1X23-24. Vašintgono veiksnių konferencijai derėjo tik suformuoti Lietuvos laisvės kovos metų tarpveiksninę tarybą ir jai pavesti atsakomybę už "visų laisvųjų lietuvių jėgų suveiksminimą". To nepadaryta, ir tarp kelių auklių, atrodo, vaikui skirta likti be galvos.

Turint gerų norų ir imantis skubios akcijos, dar įmanoma daug kas pataisyti, nes Lietuvos laisvės kovos metai tęsis visus 1968-sius metus.
Juozas Kojelis