Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguole Sadūnaite   
ŽIEMA!

Kiekvienas tavo stogas
yra skriejantis, baltas
paukštis.

Nuolat kintančiais,
fantastiškais mitų
sparnais   

Tavyje
vienatvė namų
išaugo greta vienatvės
medžio. —

Ir sniegas
atplaukęs
lengva ranka
įtvirtina juos erdvėje -

Tarytum vientisą,
tobulą
ir nepakartojamą aidą.


PAVEIKSLAS MEDYJE

Jeigu aš esu medis,
tai tu jo deganti
karūna.   

Tavo paveikslas,
tarytum medy —
iškaltas manyje.

-  -  -  -  -

Nors šimtą kartų
būčiau mirus    -  -
kiekvienam saulės
judesy     -- -- --

tu prikelt mane
savo alsavimu    - -

EICHĖJOJ

Tik vieną kartą
pabudau.

Kai tavo žingsniuose
aidėjo
saulės pilnuma —


ir degė keista ugnis
šešėliuose.
Ilgai kartojau
tavo vardą:
(kaip palmę rankoj,
laikiau arti savęs
kaip skydą    )
-  -  -  -
Tik vieną kartą
sapnavau
tavo rankas. —
(Jos tramdė
upės jėgą).

MEDŽIAI

Medžiai!
Jūs iškeliat pavasarį
aukštai    - -

Ir savo kūną žemei
padovanojat.

Sugrįžtantys svečiai!
Šešėliai medžių —

-  -  -  -
O žąsys ilgakaklės,

Savo balsais   
Jūs priviliojai naktį.
 
COTE D'AZUR

Pamažu diena
baigiasi.

Debesys
saulei leidžiantis
įgauna apvalumą burių.

(Laivai yra minkšti
kaip pagalviai    - -)

Žuvėdros
virš vandens —
padega šviesą.


VASARA

Mieguistas aukso bokšte!

-  -  -  -  -

Šešėliai jau išnoko —
(Paukščių spurdančios šeimynos
smėlyje    - -)

Dainuoki!

Kol neištirpo jie naktį —
Tamsa, kol savo inkilo į medį
neįkėlė.


JŪRA

I.

Jūra    
mėlynas šauksmas:
akyse.

Šviesa dengia tave
savo lapais.
Medi!
sunkesnis už šviną.

II.

Naktį
tavo liūdesys
atsisėda:
dairosi manyje —
tarytum
išbadėjęs paukštis.

   *  *  *

I.
Tu atnešei man
Žinią apie jį.

Išbudindamas
paukštį —
aukštai
mano medyje.

II.
Matai —
kaip jis lesa vaisių;
raudoną uogą mano lūpų.

Ir skausmas pamažu
mažėja.


RUDUO

Vasara praeina nešina
mažų paukščių kaukolėmis.

Namai ir medžiai svyruoja.

Koks skaidrus oras tapo!
koks skaidrus!
(Tarytum šviesa atsidūrė
pavojun).

-  -  -  -  -

Debesys ruošiasi artėjančiai
kovai.

(Dangus žengia į priekį:
maurodamas, kaip žvėris).

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai