Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
AUGUSTAITYTĖS LITUANISTINĖ DISERTACIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Tininis   
Dainė Augustaitytė baltų filologijos mokslus išėjo Müncheno universitete, apvainikuodama juos filosofijos daktaro laipsniu. Parašyti šia tema disertaciją paskatino ją ta aplinkybė, kad lietuvių kalba fonologiniu atžvilgiu niekeno iki šiol dar nebuvo pagrindinai nagrinėta. Antra, jai rūpėjo ištirti priebalsių minkštinimo bei jų asimiliacijos įvairius atvejus.
Disertacijoje analizuojami šie dalykai: foneminis lietuvių kalbos turtas, lietuviškoji ortografija, fonemos aptartis, fonetinis rimuotų žodžių porų išnaudojimas pagal jų vertę (Auswertung der Reimpaare), garsų variantai, fonologinė sistema, priebalsių minkštinimas, žodžio galo balsių išnykimas, balsių kontrakcija, garsų pasiskirstymas rašomojoje kalboje.
Kas nėra pagrindinai susipažinęs su lietuvių kalbos fonetika, tas gal truputį nustebs, 43 puslapy paskaitęs tvirtinimą, kad garsas ė gali būti ilgas ir trumpas: Das ė tritt im Litauischen in betonten Silben als langes und in unbetonten Silben als kurzes ė auf. Vadinasi, kirčiuotuose skiemenyse — ilgas, nekirčiuotuose — trumpas. Pvz.: žodyje vėlė galūninis ė ilgas, šakninis ė trumpas.

Nors visose dabartinės lietuvių kalbos gramatikose tvirtinama, kad garsas ė visuomet yra ilgas, tačiau užmirštama pasakyti, kad jis turi įvairius ilgumo laipsnius, priklausančius nuo to, ar jis yra kirčiuotas ar nekirčiuotas, ar jis yra atvirame, uždarame ar atvirame žodžio galo skiemenyje. Kaip žinome, garsų ilgis fonetikoje matuojamas sigmomis. Išmatavus, pavyzdžiui, žodžių gėlė ir kėlė galūninius ė, paaiškėja, kad pirmojo galūninis ė turi 49 sigmas, o antrojo — tik 28. Taigi, autorė yra teisi, tvirtinusi, kad garsas ė gali būti ilgas ir trumpas.

Nors Augustaitytė išmanančiai ir kruopščiai išnagrinėjo savo pasirinktąją, temą, bet kartu neišvengė ir klaidų, pasitaikančių disertacijoje tai vienur, tai kitur, daugiausia žodžių kirčiavime. Atrodo, kad kai kurios klaidos atsirado iš disertacijos spausdintojo kaltės. Klaidingai parašyti žodžiai: grąža (5,22), denktis (16), sviesdamas (32) "leuchtend", kilu (40), įkūnijimas (83), vėja (89), viksva (111), glėbnas (114), žliūgė (113), plūduriuoti (113), nutrankti (121), ėdrus (121) "die Verfressenen" (galininko linksnis), timsriui (128), "dem dunkelbraunen", sutnu (130), sutnius (131), strėnas (134), gležnas (152), grandine (152). šie žodžiai turėjo būti parašyti taip: grąža, dengtis, Sviesdamas, kylu, įkūnijimas, veja, viksva, glebnas, žliūgė, plūduriuoti, nutrenkti, ėdrius (galininkas), tims-ram, šutnu, šutnius, strėnos, gležnas, grandinė. Galimas daiktas, kad Augustaitytė kai kuriuos žodžių pavyzdžius paėmė iš svetimtaučių kalbininkų raštų, spausdintų šio šimtmečio pradžioje ar dar anksčiau. Jei tie lingvistai galėjo per klaidą ar iš tarmių parašyti glėbnas, strėnas (vardininkas), puoštells (138), važmenė (140), tai dabartinėje rašomojoje mūsų kalboje šios lytys nebežinomos. Augustaitytė, aišku, rašė disertaciją apie dabartinės lietuvių kalbos fonologiją, tai ir žodžių pavyzdžiai turėjo būti iš dabartinės kalbos.
Disertacijoje cituojamas žodis blė-ka (113) yra barbarizmas. Tinkamas jam pakaitalas būtų skarda. Fonema mrs turi būti msr, kaip matyti iš cituojamo žodžio timsras.

Vokiškuose lietuviškų žodžių vertimuose kai kur pasitaiko netikslumų. Vieni jų atsiradę iš disertacijos spausdintojo kaltės, kiti gal per autorės neapsižiūrėjimą. Pvz.: minimas "das Treten", o mynimas "das Erraten (43). Turėtų būti atvirkščiai: minimas "das Erraten" ir mynimas "das Treten". Veiksmažodi zaunyti (99) versti "jammern" netikslu, nes jis reiškia niekus kalbėti, o ne dejuoti. Taip pat nepateisinama smurtą (125) versti "der Verrat" (išdavimu), žodis metas (5, 13, 46, 95) visur Augustai-tytės verčiamas das Jahr, o reikėtų die Zeit. Vietoje Wortsandhi (74), po kurio seka "amžiną atilsį", turi būti Satzsandhi. Be to, 78 puslapy po Inlaut ir Auslaut sukeisti pavyzdžiai. Po pirmuoju turi būti: kėlė, vėlė "hat verwickelt", o po antruoju: gėlė "die Blume" ir vėlė "die Seele".

Parodyti dvibalsio ai pranykimui žodžio gale autorė duoda keturis pavyzdžius ir sako, kad daugiau pavyzdžių jai nežinomi (73). Jeigu ji čia parašė dėlei (dė:l'ai) — dėl, kolei (ko:l'ai) — kol, tai turėjo atsiminti, kad dar yra tolei — tol, iki šiolei — iki šiol.
Minkštajam garsui c' pavaizduoti ji suradusi tik vieną pavyzdį, būtent: Ceikiniai (18, 101) (neimant dėmesin, žinoma, svetimžodžių). Be to, ji tvirtina, kad minkštasis c' pasitaiko tik žodžio pradžioje (Anlaut, 101). Iš-tikrųjų, pavarčius žodynus, buvo galima surasti daugiau pavyzdžių ir nevien žodžio pradžioje, bet ir vidury (Inlaut): cypti, cipenti, ciuktelti, ciūgnoti, ciuoksėti, kicenti (žr. Mokslų Akademijos Lietuvoje išleistą Lietuvių kalbos gramatiką, I tomas, 1965, p. 78).

Tačiau daugiausia klaidų įvelta žodžių kirčiavimuose. Štai tų žodžių su klaidingais kirčiais sąrašas—skliausteliuose autorės sukirčiuotas žodis, o prieš skliaustelius — recenzento: biblioteka (biblioteka, 7), vergu (vergu, 15), tilto (tilto, 32), išaušti
(išaušti, 34), upėje, upėj (upėje, upėj, 68), krosnyje, krčsny (krosnyje, krosny, 68), turguje (turguje, 68), ausim (ausim, 69), sūnum (sūnum, 69), manim (manim, 69), tavim (tavim, 69), dangum (dangum, 69), savim (savim, 69), viršum (viršum, 70), merki, merk (merki, merk ["weich ein"], 70), kilki, kilk (kilki, kilk, 70), kaipo (kaipo, 71), abejingas (abejingas, 75), utėlė (utėlė, 77), parėmė (parėmė, 80), sifgome (sirgome, 81), yda (yda, 81), mirštantį (mirštantį, 82), protingai (protingai, 84), visai (visai, 85), veltui (veltui, 86), laibas (laibas, 91), kilpa (kilpa, 92), žiurkė (žiurkė, 101), kurmis (kurmis, 106), dzvang-telėti (dzvangtelėti, 109), apvilti (apvilti,   112),   spalvingai   (spalvingai, 116), stipriai (stipriai, 120), smiltys (smiltys, 125), knaibyti (129), vinkšna (vinkšna, 131), sviestas (sviestas, 146), melžtuvė (melžtuvė, 148), duburkis (duburkis, 150), aklas (aklas, 151).

Visos šios klaidos mažina tokios įdomios disertacijos vertę. Augustaitytė blogai padarė, nedavusi (prieš spausdindama) šio savo darbo patikrinti lietuviui kalbininkui ar bent geram lituanistui. Būtų reikšmingas indėlis į mūsų kalbos mokslą, jeigu autorė disertaciją perrašytų lietuviškai ir atitaisytų per neapsižiūrėjimą ar iš spausdintojo kaltės padarytas klaidas. O leidėjas tokiai vertingai studijai turėtų atsirasti.
J. Tininis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai