Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIET. KAT. MOTERŲ DRAUGIJĄ PRISIMENANT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė O. Lbn.   
Pernai suėjo 60 metų nuo pirmojo Lietuvių moterų suvažiavimo, vykusio Kaune 1907 rugsėjo 23-24 (sen. kalendorius). Už pusmečio po to suvažiavimo (1908 kovo 21) Kauno gubernatorius leido veikti Lietuvių katalikių moterų draugijai, įregistruodamas jos įstatus. Taigi šiemet būtų sulaukusi kapos metų ir toji draugija, kurios veiklą nutraukė rusas okupantas 1940 ir nusavino jos turtą. Kaip jis tai padarė ir su visa Lietuva.

Kadangi vysk. M. Valančiaus pažadintas blaivybės sąjūdis buvo lyg ir religinė brolija, glaudžiai susieta su bažnyčia, ir neturėjo ryškesnės organizacinės formos, tai 1908 m. pradėjusią veikti Liet. kat. moterų draugiją reikia laikyti pirmąja Lietuvos pasaulietine masine organizacija. Ji tokia tapo gana greit: jau į pirmąjį jos suvažiavimą 1908 balandžio 26 Kaunan iš viso krašto suvažiavo per 200 moterų, kurių tarpe daugiau kaip pusė buvo per trumpą laiką įkurtų skyrių atstovės.

Į pirmąją draugijos centro valdybą išrinktos šviesios, veržlios ir uolios lietuvės patriotės: pirm. E. Vaitkevičienė, vicepirm. J. Stane-lytė, sekretorės V. Lebkauskienė ir Teresė Kubilinskaitė, iždininkės M. Rabašauskienė ir Jankauskaitė, narės M. Račkauskienė ir O. Paliulytė.

Veiklą stipriai išvystė kaunietės ir taip sumaniai susitvarkė, kad galėjo laikyti valgyklą - viešbutį, organizuoti nuolatinius kulinarijos ir kitokius kursus, sutelkti lėšų ir pradėti leisti "Lietuvaitę", pirmąjį Lietuvos istorijoj moterims skirtą periodinį spaudinį. Jos buvo ir tos sumaniosios, kurios Karmėlavoje-įsteigė ir pirmąją Lietuvoje mergaičių ūkio mokyklą Lietuvos kaimui į šviesesnį gyvenimą vesti. Jau nepriklausomybės laikais draugija, dar kelias prie jos pridėjo ir šios rūšies kaimui naudingą švietimą nepaprastai išplėtė įvairiausiais-kursais, paskaitomis ir specialia literatūra.

Drauge su Lietuva draugiją skaudžiai palietė karas, nes sunaikino daug jos įsigyto turto, suvargino žmones ir nutraukė susisiekimą su kraštu. Tačiau nė toji ne laimė nepajėgė sunaikinti moterų prisirišimo prie savos organizacijos: jos dirbo, kur buvo galima; darė, ką galėjo vokiečių okupacijos metu, Lietuvos sodietė, taip šviesiai pasireiškusi 1907 pirmajame moterų suvažiavime (ten sodietės sudarė didžiausią daugumą), pasitiko Lietuvos nepriklausomybę jau organizuota ir padėjo ją stiprinti kaip išmanydama ir pajėgdama.
Kai pradėjo plaukti savanoriai krašto nuo priešų ginti, mūsų sodietės labai prisidėjo prie mūsų karių aprūpinimo medžiaginėmis gėrybėmis. Ir didžioji to darbo dalis buvo atlikta per Liet. kat. moterų draugiją, kurios centrinė būstinė Kaune buvo tapusi didžiuliu sandėliu. Kai Vilniuje įsikūrė Valstybės Taryba, draugija ją parėmė stambia auka.

Sužydėjo suklestėjo draugijos veikla nepriklausomoj Lietuvoj. Kad Lietuvos kaimas sparčiu žingsniu buvo pradėjęs eiti kultūrėji-mo ir modernėjimo kryptimi, žy-mšs nuopelnas priklauso visuomeniškai organizuotai sodietei. Gi jos organizacija buvo Liet. kat. moterų draugija.
Nors buvo keičiama ir tobulinama draugijos organizacinė struktūra, nuolat įjungiamos darban naujos priemonės ir bandomi nauji metodai, tačiau niekad nesikeitė jos tikslai. Gi jie buvo tokie, kurie telpa į šias sąvokas: katalikybė, tėvynė Lietuva ir joje gyvenantis žmogus. Tais pagrindiniais stulpais savo veiklą remdama, draugija rūpinosi ugdyti Lietuvoje religinį, dorinį, tautinį, valstybinį, visuomeninį ir socialinį susipratimą, kad naujosios kartos augtų doros ir šviesios, ūkiškai pasiturinčios ir jautrios socialiniam teisingumui.

Vartotos priemonės: įvairiausio turinio paskaitos, spaudiniai, kursai, diskusijos - pašnekesiai, parodos su paaiškinimais, susirinkimai, masinės demonstracijos, įvairūs labdaros darbai pažeistam socialiniam teisingumui atstatyti, suvažiavimai ir pasitarimai krašto ir draugijos narių nuotaikoms - nuomonėms surinkti bei veiklos priemonėms aptarti. Kai Lietuvos universitetas prisipildė ir lietuvaitėmis studentėmis, žymus jų skaičius pagerbė savo kaimietišką kilmę, nuoširdžiai įsijungdamos į draugijos veiklą, kad organizuotai prisidėtų prie mūsų kaimo kultūrė-jimo paspartinimo.

Per savo atstoves, patekusias į Lietuvos Steigiamąjį seimą krikščionių demokratų sąrašuose, Liet. kat. moterų draugijos vadovybė budėjo, kad beatsikuriančios Lietuvos konstitucijoje moterims būtų užtikrintos lygios politinės ir pilietinės teisės. Tuo reikalu Lietuvoje didelių kovų vesti nereikėjo, bet galėjo būti ir kitaip, jeigu tuo reikalu nebūtų kam buvę rūpintis iš pačių moterų tarpo.

Iki draugijos veiklos sustabdymo draugija turėjo penkias pirmininkes, iš kurių M. Galdikienė išbuvo jos pirmininke apie 20 metų. Organizacinėje srityje daug darbo yra atlikusi sesuo M. Augusta Se-reikytė, atnešusi draugijon modernius organizacinius metodus, naujas veikimo priemones ir prijaukinusi prie draugijos darbo jaunąją moterų inteligentiją. Draugijos spaudai daug nusipelnė O. Gaigalaitė ir E. Starkienė, turėjusios ir didelį būrį pagalbininkių.

Paskutiniais savo veiklos metais draugija turėjo 405 skyrius ir apie 60,000 nario mokestį mokančių narių, bet jos veiklos bangos pasiekdavo keleriopai toliau, plačiau ir giliau.    O. Lbn.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai