Eilėraštis Spausdinti
Parašė ZENTA TENISONAITÉ   
MELANCHOLIJA

Beldžias į duris tas svečias svetimo žvaigždyno,
ir širdyje man dreba ilgesys tylus.
Sapnuose vis matau aš saulę aukso gryno,
ir džiaugsmas tas, toks trumpas ir trapus,
sudūžta kaip varpelis nuostabus.

Auksinė ta melodija gailiais aidais skambėjo,
ir jaučiu virpesį nutilstantį visai,
atrodo, lyg nešu nulaužtą orchidėją,
lyg sužeistą paukštelį mirtinai,
tą liūdesį, taip paslėptą giliai.