Eilėraščiai |
Parašė M. JURGITA SAULAITYTE |
PRIETEMA Daug kas dingsta, ir lieka tik esminiai posūkiai gelmėn ir šiltas kraujas šviesos kartotų pažadų apie galingą nemirtingą valandą, kurios dar ieškom. NELAISVĖ Mes nebeturime jėgų akmenimis apželdytuos laukuos duonos laukti. Daigai, kieti ir sunkūs, nebesupranta šlamesio laukų ir laimės. Mes nebeturime kviečių, ir mūsų alkis, sunkus ir kitas, kyla. PRISIKĖLIMAS Tai buvo karštos dienos: saulė vaikščiojo žeme. Spinduliai šaknyse pynėsi, sirpdino paslėptus sapnus. Praeivių akyse ruda liepsna gyva. Mūsų namas pamiškėj, ąžuolu tapęs, atbunda. Ir kuo vadinti saulės vaiką benamį, ir kaip priglausti saulės benamį vaiką? O buvo karštos tuomet dienos, ir žemėj buvo ruda ir ramu. IKARAS Mimozomis apaugusi žemė. Nėra kojoms vietos. Skrendu. Nėra nieko pastovaus, tik judesys ir žavesys mimozas auginančia saule. Skrendu ir skrendu — sparnai tirpsta . . . Ir man nesvarbu, ir man tikrai visai nesvarbu. NAKTIS Aš esu juodas laukas. Niekas nežino mano vardo. Ir todėl mano medžiai laukia, ir todėl mano medžiai linksta. BROLIUI Mes buvome nykštukai pasakoj. Tu užaugai, ir aš likau viena per dideliam pasauly. PAUPY Sunku savyje nešti gluosniuose klaidžiojantį rūką. Šakos upeliais pasiguos, veržimusi krantan. Bet rūkas kils ir klys. KIRTIMAS Iškirstos šaknys — ir kas liko? Nevaisingi liūnai, susmelkę savyje, ir beprasmiškas alsavimas lietaus. VALANDA Židinyje kankinasi laikas. Baigti? Lietus laukia nuosprendžio. Ir man taip baisiai neramu. ATSIMENAM Per greit pražydėjo liepos. Bet atsimenam, ir to užtenka tuščiam sodui. PASKUTINĖ VALANDA Bet kada nors už durų rasiu žemę, tamsesnę už mane, ir atpažins ji mano žingsnį kaip sesers ir pasiims — neklausdama, kodėl vėlai grįžtu, kur klaidžiojau, ko netekau, kuo skrynią prisipildžiau — ir pasiims mane, kaip ilgai lauktą naktį, kuriai sapnų neliko. MIGLA Neišmatuojamas pilkumas viso pasaulio. Ar tik mano akys, žaibo geisdamos, spalvų neatskiria kasdienio labirinto akinančiame žaismingume? Man reikia ugnies ir trenksmo. Ne rytų, ne ramaus brendimo mėlyno dangaus. Ugnies ir trenksmo — ir suplėšyto dangaus. |