EILĖRAŠČIAI Spausdinti
Iš pomirtinio palikimo

JAUNYSTĖ

Jaunystė su žiedais balandžiais nuplasnojo.
Atsimenu šventai: lelijos saulę mojo.
Aš skyniau jas ir mylimajai dovanojau.
Kokia graži ir lelija ir mylimoji!...

Senas knygas, — naujom; senas maldas kartoju:
Pavasariai tie patys: paukščiai ir artojai,
Ir lovon guldamas kaip kūdikis žegnojuos, —
Jaunyste, ko tu kaip šviesi uola sustojai?

MAŽOJI KARALIJA

Su vabalais, su peteliškėm,
Su bitėm, skruzdėm, žirginais, -
Nutolo dirvose jaunystė
Ir moja ūkanų sparnais.

Užmerktos akys mato saulės
Riedėjimą rupia žeme,
Kur jaunos dienos sutrupėjo
Vis naujo ryto laukime.

SEKMINĖS LIETUVOJ

Mes pirmą kart šiltai į vandenį įkritom:
Daug saulių nardėsi tarp mėlynų bangų,
Nuo bičių oras dūzgė tą Sekminių rytą
Ir vainikus nešiojo jaučiai ant ragų.

Išlipę iš vandens, kaip Nojaus gyvulėliai,
Drebėjom svaiguliu ir rinkome gėles ...
Palaiminti visi takai žiedais sužėlę,
Linguodami paveja margas galveles.

ATĖJO KRISTUS
Per sniego pustymus ir audrą
Atėjo Kristus prakartėlėn.
Žvarbiai burnoja nelabasis,
Šimtus kerštaujančių prikėlęs.

Ne mirtį skelbt, ne aukso sverti,-
Atėjo gyvulių paguosti,
Paglostyt piemenėlių veidus
Ir vargo ašaras nušluostyt.

AUKURO GARBEI

Grūdai, kuriuos ant aukuro sudėjau
Nebeišleis daigų iš žemės gruodo.
Žiedai nuvytę neatskleis skaistumo,
Nešu lig grabo alkstančio paguodą.

Bet nenumirs tenai auka nušvitus meile,
Pravėrus amžinumą sielos viešpatijai,
Liepsnos šviesa primins klajūno rūstų kelią
Ir Išganytojui ir Motinai Marijai.