VISUOTINIS AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS Spausdinti
Parašė J. Pažemeckas   

Laiminga Lietuva, turėdama lietuvybės rezervų tolimose žemėse, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Kada Tėvynei tenka grumtis už prigimtąją šventąją teisę gyventi, jos kovos aidai spontaniškai persimeta į antrosios Lietuvos spinduliuojančius židinius.

Didelį indėlį Amerikos lietuviai įnešė į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą anais 1918 — 10 m., kai teko laisvės kovą atpirkti savanorių krauju ir vėliau valstybės rūmą statyti entuziazmo pagautos tautos prakaitu.

Dabar, kada Lietuva gyvena tragiškiausią savo istorijoj tarpsnį, kai stovyklose aukoja kraują, sakydami partizanų lūpomis — "mes didžiuojamės, kad laisvę labiau mylime, kaip savo gyvybę", kada Lietuvos balsas aklinai atkirstas nuo laisvojo pasaulio tautų bendruomenės, — Amerikos lietuviai vėl stojo į kovą už Tėvynės laisvę, ši jų kova nepaliaujamai eina nuo pat Lietuvos okupacijos pirmųjų dienų. Jai sėkmingai jau dešimti metai vadovauja Amerikos Lietuvių Taryba (ALT), apjungianti savyje visas patriotines ir didžiąsias išeivių organizacijas.

Pernai lapkričio 4 — 6 d. Visuotinis Amerikos Lietuvių Kongresas New Yorke, sušauktas Amerikos Lietuvių Tarybos, yra pati akivaizdžiausia lietuvių pasiryžimo demonstran-cija už Tėvynės laisvę. Jam ruoštasi ir jėgos mobilizuota visu atsidėjimu. Kongreso tikslai aiškiausiai buvo nurodyti ALT atsišaukimuose, paskleistuose visose išeivių bendruomenėse:
1.    Pareikšti nepalaužiamą organizuotosios Amerikos išeivijos nusistatymą išlaisvinti savo senąją Tėvynę iš priešo okupacijos ir tuo būdu apsaugoti lietuvių tautą nuo pražūties.
2.    Pareikalauti JAV ir kitų demokratinių kraštų vyriausybes bei Jungtinių Tautų organizaciją pasmerkti nekaltų žmonių žudymą, genocido vardu vadinamą, ir padaryti visa, kad tolimesnis žmonių naikinimas tuojau būtų sustabdytas.
3.    Pareikalauti, kad Amerikos valdžia verstų Sovietų Sąjungą nedelsiant atitraukti savo kariuomenę ir policiją iš jos neteisėtai okupuotų Pabaltijo žemių.
4.    Apeliuoti į pasaulio sąžinę ir kviesti visų demokratinių kraštų visuomenę prisidėti savo pastangomis prie šių reikalavimų įvykdymo.

Invokacija. Pasiryžimo rimtumas ir kovos visuotinumas bei šventumas pabrėžiamas pačiu atsikreipi-mu į Dievo Apvaizdą, kai visų dalyvių širdis jaudinančiu invokacinės maldos žodžiu kun. K. Vasys atidaro Kongresą: "Aukščiausias Pasaulio Valdove, kaip kasdienės mūsų duonos, maldaujame Tave, išlaisvink Lietuvą, sutraukyk varžančias grandines, nušluostyk mūsų tautiečių ašaras, leisk ant jų laisvės saulei nušvisti ir vėl šioje žemėje laisvai atsikvėpti . . . Duok mums, į šį Kongresą susirinkusiems, išminties dvasią, bendro sutarimo dvasią, tvirto pasiryžimo dvasią, nenuilstamai kovoti už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą"...

Kongresas — visų Lietuvių kovos veiksnių demonstracija. Kongresas, būdamas pirmoj eilėj didžiausia ir vieningiausia pačių lietuvių demonstracija kovoj už tėvų žemės laisvę, apjungė visus tos kovos veiksnius. Suvažiavo centrinių lietuvių organizacijų ir plačių vietinių bendruomenių rinktiniai atstovai, sudarydami impozantišką per 800 delegatų skaičių. Jų eiles papildė gausūs svečių būriai, visą laiką įdėmiai sekę kongreso eigą.

Prasmingai į senųjų išeivių eiles jungėsi gyvi dabartinės didžiausios Tėvynės pergyvenamos nelaimės liudininkai — politiniai tremtiniai, atžymėti naikinančiųjų koncentracijos stovyklų ir partizaninių kovų įspaustais ženklais. Jie, anot prof. K. Pakšto, baisios, klaikios ir galingos vergijos ūmai išmesti iš Tėvynės, nešiojasi savyje dėl jos giliausią sielos skausmą. Jų "misija laisvajame pasaulyje... yra tapti galingais ir jautriais švyturiais didžiose sutemose. Ašaromis nusakyti jų pergyvenimai turi pagelbėti ir pagreitinti laisvojo žmogaus prisikėlimą pasaulyje ir turi pavirsti galingu ginklu Amerikos laisvei įprasminti ir ginti".

Dalyvavo kongrese ir Kanados lietuvių centrinių organizacijų atstovai (Kanados Lietuvių Sąjungos ir Kanados Lietuvių C. Tarybos) pareikš-dami: "Ir mes padėsime, kad Lietuva greičiau laisvę atgautų".

Savo mintimis bei sveikinimais įsijungė į savų tautiečių solidarumo demonstraciją ir likusio pasaulio lietuviai: Vakarų Europos bei D. Britanijos, Pietų Amerikos ir tolimosios Australijos. Kongresą sekė viso pasaulio lietuvių bendruomenės!
Į šią didžią išeivijos pasaulinę demonstraciją dėjo savo svorį ir likusieji Lietuvos Respublikos nepriklausomybės reprezentantai bei jos piliečių globėjai užsieny — diplomatiniai atstovai ir konsulai. Vieni iš jų tiesioginiu dalyvavimu bei gyvu žodžiu stiprino kongresą (min. P. 2a-deikis, min. St. Lozoraitis, konsulai Budrys ir Daužvardis), antri — atsiųsdami savus sveikinimus (min. B. K. Balutis ir min. dr. K. Graužinis).

Yra didžiai simboliška, kad į gausių sveikintojų eilę įsiterpė ir Nepriklausomybės akto Vilniuje dalyvis prof. M. Biržiška. Pačiam Kongresui pirmininkavo L. šimutis, didžiojo 1918 m.  Amerikos   lietuvių seimo tame pat New Yorke sekretorius ir dabartinins ALT pirmininkas. Jų asmenyse puikiai reprezentuotas atgimstančios Lietuvos ir dabartinės jos kovos nenutrūkstamas tęstinumas.

Pačią dabartinės Lietuvos rezistenciją kongrese atstovavo Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto delegacija, vadovaujama K. Bielinio, ir nuolatinis VLIKo atstovas čionai prof. Pr. Padalskis. "Aš šventai tikiu, — pareiškė K. Bielinis, — kad mes sunertomis rankomis nunešime mūsų trispalvę į Lietuvą ir ją tenai amžinai pastatysime". Prof. Pr. Padalskis, paliesdamas Lietuvos rezistenciją, pabrėžė: "Žygis už Lietuvos laisvę yra žygis už Ameriką. Laisvė miršta, jei niekas už ją nemiršta. Bolševikai išplėšė Lietuvos nepriklausomybę, bet laisvė nemirė, nes jiems nepavyko išplėšti laisvės iš lietuvio krūtinės. Lietuvos partizanai yra didvyriai, prieš kuriuos mes lenkiame galvas, o rytoj pasaulis prieš juos lenksis. Amerikos lietuviai yra Lietuvos partizanų talkininkai, kurie laužo ir pralauŠ geležinę uždangą iš šios pusės. Lietuvos laisvės rytas pamažu teka... Aš tikiu, kad kitas kongresas bus rinkti delegatams siųsti į Lietuvą."

Pagaliau, prie visų šių lietuvių kovos apraiškų darnios harmonijos Tėvynės laisvinimo bare nuoširdžiai jungėsi savais sveikinimais broliškų nelaimės tautų — latvių ir estų — diplomatai atstovai ir ukrainiečių bei slovakų delegatai.

Aukščiausių JAV valdžios asmenų sveikinimai ir pasirodymai. — Dar niekados šio krašto lietuvių suvažiavimai nėra sulaukę tokio oficialių Amerikos asmenų susidomėjimo jų siekimais, kaip šiame kongrese. Pirmiausia kongresą savu šiltu raštu pasveikino pats JAV prezidentas Truman: "Tenka jus pasveikinti su įnašu, kurį jūs davėte mūsų demokratijai, ir jūsų troškimu, kad jūsų tautiečiai užjūry galėtų dalintis laisvos tautos gėrybėmis bei privilegijomis ir prievolėmis, kurias mes Jungtinėse Valstybėse taip didžiai branginame. Nepaisant, kad šiame pasaulyje esama tokių, kurie jėgą ir galybę stato aukščiau laisvės ir teisingumo, aš pasitikiu pasaulio žmonėmis, — tikiu, kad vyrai ir moterys tokie, kaip jūs ir aš, gali laimėti teisingą taiką visam pasauliui, paremtą laisvės ir teisingumo dėsniais, ir kad su Dievo pagalba mes laimėsime šį tikslą". Prie prezidento linkėjimų jungėsi atskirais raštais keli jo kabineto nariai, o Teisingumo sekretorius Mc Grath pagerbė kongresą asmenišku atsilankymu.

Didžiausių ovacijų susilaukė New Yorko valstybės gub. Thomas E. Dewey, kai jis įžengė į posėdžių salę ir prabilo tiesiog į lietuvių širdis: "Totalizmas reiškia mirtį, ir kol yra vienas toks kraštas, kuris totalizmo valdomas, negali būti tikros taikos šiame pasaulyje. Lietuvos žmonės yra kentėję daugiau negu kiti žmonės pasaulyje nuo pat pirmos kovos šūvio. Tūkstančiai lietuvių dabar kenčia sovietų dykumose. Ir būtų baisu manyti, kad dabar pasaulis užmirš Lietuvą ir paliks tokiame stovyje. Mes turime reikalauti, kad geležinė uždanga būtų atitraukta ir žmonės išlaisvinti..., turime susijungti mintimis ir darbais, kad nugalėtume tą mūsų didelį priešą... Laisvė kalba visomis kalbomis ir net rusiškai... žmonės iš D.P. stovyklų turi eiti mums į pagalbą ir vadovauti kovoje prieš komunizmą". — Dviem atvejais per savo pavaduotojus kongresą pagerbė bei jį pasveikino New Yorko miesto majoras W. O'Dwyer. Nepaprastai prieteliškais žodžiais sveikino Maryland senatorius, senas lietuvių bičiulis Herbert O'Connor: "Amerika nebus išpildžiusi savo paskirties, kol nesutvarkys, kad Lietuva būtų priimta į laisvų kraštų tarpą". Kongreso bankiete nuoširdžią ir ilgą kalbą pasakė atstovų rūmų narys Daniel J. Flood. Raštu sveikino visa eilė kongresmanų, Lietuvos bylos talkininkų.

Kongresą aprašė ir jo garbingųjų sveikintojų kalbas citavo pati didžioji New Yorko spauda ("New York Times", "N. Y. Herald Tribune" etc.), o gub. T. E. Dewey žodį transliavo net dvi didelės radijo stotys.
Tuo būdu kongresas atliko didį istorišką žygį, sutelkdamas tiek daug Lietuvos bičiulių ir išgarsindamas taip plačiai jos laisvės bylą.

Lietuvių tautos potencialo išlaikymas. Kongresas, vykdamas po Lietuvos laisvės atstatymo šūkiu, neužmiršo skirti savo dėmesio, kaip galima būtų apsaugoti sumažintą ir išsklaidytą pasaulyje tautą nuo išnykimo. Tam buvo skirta konstruktyvi prof. K. Pakšto paskaita, iškėlusi visą eilę kategoriškų imperatyvų bei postulatų lietuvybei išeivijoj gelbėti. "Mes turime sukurti racionalų tinklą reikalingiausių organizacijų lietuvių kalbai ir kultūrai išlaikyti pasaulyje ir visą žemės rutulį apsupti lietuviškai plakančių širdžių grandine"...

Po paskaitos perskaitoma ir priimama protesto rezoliucija prieš lietuvių tautos naikinimą Tėvynėje. Rezoliucija tuojau pasiunčiama po-sėdžiujančioms tame pat New Yorke Jungtinėms Tautos.

Kongrese neužmiršta nė likusių Europoj tremtinių įkurdinimo bei šalpos reikalų.
ALT veiklos apyskaita ir vadovybės perrinkimas. Tarybos sekretorius P. Grigaitis padarė išsamų pranešimą apie ALT veiklą Lietuvos laisvinimo bare iki šio kongreso sušaukimo. Ir jo žodžiu tryško Vykdomojo Komiteto narių atsidavimas Tėvynės bylai. Jį geriausiai galime apibūdinti adv. A. Olio, kalbėjusio po to, žodžiais: "Turime nesibaigiančią kantrybę ir nepalaužiamą valią!" Iždininkas M. Vaidyla davė finansinę apyskaitą nuo pat ALT iždo pradžios — 1943 m. iki pernai spalių 1 d. Pajamų turėta $217,403.00, išlaidų $191,588.00, kasoj liko $25,815.00. Daugiausia pajamų gauta 1947 m. ($92,736.00). šis 1949 m. finansinis vajus kol kas davė $30,900.00 (Kongreso metu suaukota apie $15,000). Išleista: propagandai per ALT Informacijos Centrą $87,360.00, lietuvių akcijai užsieny finansuoti $50,050.00 ir kitiems reikalams.

Į ALT, sudarytą iš 34 narių daugiausia išrinkti tie patys asmenys, kurie savo ruožtu į ALT Vykdomąjį Komitetą vėl perrinko pirmininku L. Šimutį, vicep. A. Olį, sekr. P. Grigaitį ir ižd. M. Vaidylą.

Rezoliucijos. Kongresas, vykdydamas savo tikslus, priėmė eilę rezoliucijų, kuriomis kreipiamasi į UN, JAV prezidentą, valstybės sekretorių ir kongresmanus visais Lietuvos bei kitų tautų, kurias pavergė Sovietų Sąjunga, laisvę liečiančiais klausimais. Tarp kitko JAV vyriausybė prašoma: atšaukti i n toto neratifikuotus politinius Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferencijų sprendimus; pareikšti savo pasiryžimą at-steigti taiką, pagrįstą Atlanto Car-terio principais; reikalauti S. Rusiją atšaukti okupacines pajėgas ir policijas — partijos aparatą iš Pabaltijo valstybių ir Lenkijos; kreiptis į UN, kad būtų sustabdytas genocido nusikaltimas, S. Rusijos vykdomas Pabaltijo respublikose; paremti šiaurinių Rytprūsių gyventojų norą susijungti su suverenine Lietuva; ratifikuoti Genocido konvenciją; įvesti į "Voice of America" lietuviškas transliacijas, bendradarbiaujant su VLIKo atstovais; priimti praplėstą D.P. įsileidimo įstatymą. Pasisakyta už Jungtinių Tautų organizaciją ir reikalaujama, kad Sovietų pavergtų tautų tikrosios valios atstovai galėtų pateikti jai savo bylas prieš okupante. Pareikšta padėka visoms D.P. atgabenimu bei įkurdinimu besirūpinančioms amerikiečių organizacijoms.

Kongresas, įvertinęs VLIKo veiklą Tautos rezistencijoj, užtikrino jam visišką pritarimą bei organizuotą Amerikos lietuvių visuomenės glaudų bendradarbiavimą, įgalindamas ALT visomis priemonėmis šį nutarimą vykdyti. Be to, "Amerikos Lietuvių Kongresas siunčia per Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą savo sveikinimus ir pareiškia savo giliausią pagarbą narsiems Lietuvos laisves kovotojams... ir jų draugams Latvijoje ir Estijoje".
Gaila, kad kongresas visai nediskutavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kūrimo reikalo, o tik pripažino jį svarstytinu ir pavedė ALT klausimą studijuoti ir spręsti.

Maldos Valanda už Lietuvą. Pagaliau, kongresą apvainikavo - didinga ir nepaprastai įspūdinga Maldos valanda už Lietuvą didžiulėj šv. Patriko katedroj, talpinusioj per 5,000 lietuvių ir kitų amerikiečių. Pamaldas celebravo prel. J. V. Miliauskas, o maldą už Tėvynę sukalbėjo New Yorko Aušros Vartų parapijos klebonas kun. J. Gurinskas. Labai nuoširdų pamokslą apie Lietuvos vargus pasakė vysk. J. F. Flannelly, Dievo prašydamas, kad Lietuvos Velykos kuo greičiausiai įvyktų.

Puikią kongreso užbaigą sudarė muzikos ir literatūros vakaras, dalyvaujant solistams Anna Kaskas, St. Baranauskui, Brooklyno Apreiškimo parapijos chorui, literatams B. Brazdžioniui, A. Gustaičiui ir St. Santvarai bei aktoriui H. Kačinskui, meistriškai padeklamavusiam tris dalykus.

Kongreso metu dalyviai aplankė ir Lietuvių Dailės parodą (Broadway at 44th St.), kuri per tremtinių dailininkų meną kalba didžiajam New Yorkui apie Lietuvą ir jos laisvės kovą.
Kongresas — didžiulė Amerikos lietuviams inspiracija tolimesnei kryžiaus karo kovai už Tėvynės laisvės atstatymą ir drauge pavykęs žygis laimėti laisvojo pasaulio opiniją Lietuvos bylai.
J. Pažemeckas